Filmas: "Raudonoji voverė" / "La Ardilla Roja" / "The Red Squirrel"

Sveiki visi,

Gerai, laikas grįžti į rimtą kiną. Šįkart noriu pristatyti savo gyvenimo režisieriaus filmą „Raudonoji voverė“ (La Ardilla Roja) (1993). Labai taupau Julio Medem filmus, tačiau neišvengiamai jo sąrašas nyksta ir tai jau yra priešpaskutinis filmas – dar liko vienas ir būsiu užbaigęs visą šio nuostabaus genijaus repertuarą. Esu išvertę filmą „Liucija ir seksas“ (2001), o kiti jo filmai – „Maištingoji Ana“ (2007), „Kambarys Romoje“ (2010), „Žemė“ (1996) „Poliarinio rato meilužiai“ (1998) yra nepasotinami kino perliukai, - tiesa, ne kiekvienam. Jaučiu, kad ateityje imsiuosi kai kurių filmų vertimų būtent iš šio režisieriaus repertuaro...

„Raudonoji voverė“ savu laiku sulaukė nemažo susidomėjimo ispaniško filmo fronte, su kuriuo režisierius įėjo į meistrų kategoriją. Šis filmas, kurio scenarijų parašė pats režisierius, ir vėl atpažįstamu stiliumi ir aistringa siurrealistine maniera balansuoja ties beprotybės riba. Savomis spalvomis ir jausenomis pulsuojantis filmas gal nėra, mano akimis, pats stipriausias režisieriaus darbas, kuris mane pritrenkė, tačiau nepaprastai įtaigus, stiprus, užburiantis ir... ak, kiek jį beliaupsinčiau, vis tiek nepasakysiu nieko naujo – jums tiesiog jį reikia pamatyti. Tiesa, filmo lietuviškai nerasite, nebent žiūrėtumėt originalų kalba su anglų titrais, bet galimas daiktas, kad jį galbūt išversiu ir galėsite pasižiūrėti – manau, kad Medem filmai turi būti įplaukę į lietuviškų verstų filmų rinką, kad prie jo galėtų prisiliesti tikri kinomaniakai.

„Raudonoji voverė“ – tai istoriją apie jauną moterį, bėgančią nuo savo vyro. Per avariją ji netenka atminties, o ją radęs atsitiktinis vyrukas prisistato kaip jos mylimasis, tarp kurių užsimezga nepaaiškinamai magiškas ryšys, vyrukas įtaria, kad moteris tik apsimeta, kad ji nieko neprisimena, tačiau leidžiasi į intrigas, kurios geruoju herojams nesibaigia... Ispaniškas temperamentas ir dvasia, ypatinga technika ištransliuotos jausenos neleidžia abejoti šio režisieriaus genialumu, kuris atsikartoja visuose filmuose, kuriems jis pats rašo scenarijus.

Savu lauku filmas yra pelnęs žiūrovų simpatijų apdovanojimą Kanų kino festivalyje.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Poliarinio rato meilužiai" / "Las Amantes del Circulo Polar" / "Lovers of the Arctic Circkle"

Sveiki visi,

Dievinu! Dievinu! Dievinu! Ir dar kartą – dievinu režisierių Julio Medem! Šįkart teko matyti jau ketvirtą jo darbą, kuris vadinasi „Poliarinio rato meilužiai“ (Kai kas gali versti „Poliarinio rato mylimieji“) (Las Amantes del Circulo Polar / Lovers of the Arcktic Circkle) (1998 m.). Ir ketvirtas kartas nemelavo, tiesa, filmai eina atbula tvarka – taip jau susiklostė mano seansai, tačiau džiugu pranešti, kad jau kuris laikas internete visur galite rasti Julio Medem „Liusija ir seksas“ verstą lietuviškais subtitrais – kas susidomėjo, būtinai pažiūrėkite, o šiaip apie „Poliarinio rato meilužius“ galiu pasakyti tik tiek, kad tereikėjo 10 minučių, kad mane visa galva įtrauktų į filmą – magiška, genialu, jausminga, paslaptinga, nenuspėjama, aistringa, bauginama ir net trūksta žodžių – tai yra Julio Medem ir su tuo reikia susitaikyti ir jį mylėti arba nekęsti.

Maniau, kad senesnieji filmai mane gali nuvilti, tačiau toli gražu taip nenutinka ir esu pasiryžęs sužiūrėti visus likusius senuosius filmus iki galo, nes tokio režisieriaus pasaulyje daugiau nerasite. Šiame filme, kaip ir ankstesniuose, puikiai atpažįstamas išskirtinis ir niekam nebūdingas mistinio nuojautos implantai ir be galo didelis tikėjimas likimo ir ne šiaip sau atsitiktinumo galimybėmis, kurios pinasi ir persipina tarp herojų, žaidžia jų jausmais, gyvenimais, bėga iš vieno laiko į kitą, todėl kai kam jo filmas gali pasirodyti chaotiškas, nesuvaldytas ar nenuspėjamas, tačiau tai ne loginis žaidimas ir čia kiekvienas vėjo gūsis kažką reiškia, duoda tokią energetinį srautą per smegenis, kad tiesiog negaliu susivaldyti nedžiūgavęs, jog apskritai įmanomas toks kinas, kurį kuria šis fantastiškas meistras.

„Poliarinio rato meilužiai“ – tai dviejų meilužių (netikrų brolio ir sesers) istorija, sukarpyta ir sudėliota su įtikinamu mistikos ir likimo jutimo prieskoniais. Personažai neturi būti itin realūs, realūs lieka tik mintys, jausmai, aistra, emocija. Smagu, kad šįkart režisierius dalį filmo filmavo Suomijoje, čia jaučiama tam tikra ir vasaros „baltiškoji“ gaiva. Žinoma, tragiška ir liūdna istorija įvilkta į paslaptinga ilgesį, kurio neįmanoma paliesti, nusakyti žodžiais. Džiaugiuosi, kad teko išvysti šį filmą, deja, vertimu tikriausiai šįkart nesirūpinsiu, nes tai užima daug laiko, kurį tenka vogti nuo seansų ir galiausiai nežinia, kas tuos darbus gauna ir ar apskritai žiūrima, tačiau raginu žiūrėti anglų subtitrais, jausti ir išgyventi tą magišką gyvenimo virsmą, kada niekas nevyksta atsitiktinai ir viskas yra susieta į vientisą likimų raizgalynę.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela