Filmas: "Enigma" / "Enigma"

Sveiki,

Iki tol, kol nepasirodė filmas „Vaizduotės žaidimas“ (2014), tikriausiai geriausias filmas apie Antrojo Pasaulinio karo „virtuvę“ ir kodų šifravimus buvo „Enigma“ (angl. Enigma) (2001), kuris pelnė ne vieną svarbų britų nepriklausomo kino apdovanojimų ir nominacijų. Nors būsiu šįkart šališkas ir pasakysiu iškart, kad „Vaizduotės žaidimas“ yra kur kas profesionalesnis ir geresnis variantas, nei „Enigma“, nors abu filmai yra „sukalti“ iš panašaus molio. „Vaizduotės žaidimas“ pasakoja apie realiai gyvenusį genijų, o „Enigma“ yra romano ekranizacija su išgalvotais veikėjais, bet pamatęs abu filmus, galiu pasakyti, kad „Enigma“ pasakoja iš esmės labai panašią istoriją – tokios pat šifravimo mašinos, keistas pagrindinis personažas, primenantis sutrikusį ir asocialų žmogų.

Nors „Vaizduotės žaidimas“ man nepalyginamai labiau patiko, bet „Enigmoje“ išties yra labai daug gerų dalykų ir jį kaip gerą, subrandintą filmą galimą žiūrėti ramia sąžine. Visų pirma gera britiška atmosfera ir aktoriai, gerai ir įtikinamai rekonstruoti laikmečio elementai. Šiame filme daug keistos meilės aistros, daugiau detektyvinių elementų apie šnipus, įsivaizduojamas meiles ir išdavystes. Veikiau netgi labiau savotiška meilės istorija, kuri balansuoja tarp karo peizažo ir enigmos svarbos, bei čia pat personaže gimstančio suvokimo apie savo nesamą meilę kekšei. Taigi, jeigu „Vaizduotės žaidimas“ filmas buvo apie vieną nedalomą asmenybę, tai čia filmas susikoncentravęs į detektyvinę meilės liniją.

Tiesą sakant, taip iki galo ir nesupratau, kaip tas Enigmos kodas buvo iššifruotas, nors personažai ir kalbėjo savo greitakalbe matematine kalba, brėžė schemų variantus, šifravo ir aplinkiniai viską suprato, bet daugeliui žiūrovų, kurie nėra gal gabūs matematikai ir Enigma lyg iš kito pasaulio, tai ir neaišku, kaip ji iššifruota, nors personažai bandė aiškinti ir skaičiavimo ir šifro mašinėlės mechanizmą, bet... nesuteikė džiaugsmo kartu su personažais suvokti skaičių šifro pasaulio. O gal ir aš kažką pražiopsojau... Šiaip ar taip filme švysteli, mano galva, viena talentingiausių ir nuosekliausių šių dienų aktorių – Kate Winslet, kuri sukuria gana įsimintiną vaidmenį, bet toli gražu, ne patį geriausią savo karjeroje. Bet labiausiai mane nustebino Dougray Scott, kuris dažniausiai atlieka antraeilius vaidmenis, o šįkart jis suvaidino pagrindinį veikėją ir labai įtikinamai, todėl šį aktorių jau įsiminsiu visam likusiam gyvenimui.

Apskritai filmas geras ir rekomenduotinas, ypač jeigu jums patinka nesausos karinės dramos, kur scenarijus išbalansuoja karo peizažą, bet palieka meilės istorijos, truputį detektyvų ir abejonių personažų širdyse.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nelė" / "Nell"

Sveiki, kino maniakai,

Šįkart keliauju į amerikietišką kiną ir noriu pakomentuoti režisieriaus Michael Apted dramą „Nelė“ (Nell) (1994), kur pagrindinį vaidmenį sukūrė talentingoji Jodie Foster. Na, siužetas gan nepaprastas savo paprastume – Nelė visą gyvenimą gyveno su mama izoliuotame ir laukiniame pasaulyje, ji pamėgdžiojo motinos netaisyklingą tartį, todėl, jai mirus, Nelei tenka susidurti su civilizacija... Iš esmės pamatome civilizuoto pasaulio sulaukėjimą, susidūrus su civilizacijos nemačiusia moterimi. Tai dviejų ideologijų ir dviejų mąstymų, dviejų pasaulių susidūrimo kino filmas su man labai įstrigusiu ir patikusiu garso takeliu, kuris skambėjo taip subtiliai ir meditatyviai, kad priminė Rytų kiną.

Be jokios abejonės didžiausios liaupsės už gan sudėtingą vaidmenį Jodie Foster, kuri visai neseniai gavusi pačius aukščiausius įvertinimus už „Avinėlių tylėjimą“ (1991) vėl gauna „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ nominacijas, ji taip pat apdovanota ekrano aktorių gildijos apdovanojimu. Išties šiame filme Foster man pasirodė ypatingai jautri, įdomi ir graži. Filme galime išvysti ir mano mėgstamą Liam Neeson, dar labai jaunatvišką ir labai energingą.

Gražus filmas, apsuptas gamtos, ežero, ežere esančių akmenų bei Nelės vidinio pasaulio, kuris pilnas magijos, mistikos, gyvų prisiminimų. Tai tarsi „Tarzano“ švelnesnis ir subtilesnis moteriškas variantas, jeigu galima šitaip išsireikšti. Filmas turėtų patikti kino gurmanams, nors man asmeniškai pritrūko aštresnių siužetinių vingių – tokius vingius tikriausiai filmas turėtų, jeigu būtų kuriamas šiandien, bet filmas sukurtas beveik prieš dvidešimt metų, tad natūralu, kad jis kaip drama švelnesnių tonų. 

Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, tačiau jis turi kažkokią nepaaiškinamą cinkelį, kas verčia nenuleisti akių. Neprastas siužetas, scenarijus, režisieriaus darbas šį filmą padaro vertu dėmesiu apmąstymams po seanso. 

Mano įvertinimas: 7.5 / 10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela