Filmas: "Bebras" / "The Beaver"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Filmas „Bebras“ (angl. The Beaver) (2011) yra po labai ilgos pertraukos trečiasis Jodie Foster režisuotas filmas, kuriame, kaip ir įprasta, vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka ji pati. Tai kritikų gerai pasitikta juosta, nors vėlgi, aš jos itin gera nepavadinčiau. „Nelė“, „Taksi vairuotojas“ ir „Ana ir karalius“ žvaigždei rūpi subtilūs psichologiniai niuansai, depresija ir šeimos destrukcija, kurią bando sulipdyti sutuoktiniai.

Panašiai buvo filme „Raštingumo sezonas“, kurį neseniai žiūrėjau, bet jis man patiko kur kas labiau. Filmas „Bebras“, nors ir įdomus, šmaikštus, skaudus, bet manęs pernelyg neįtikino ši infantili, pernelyg vaikiška filmo atmosfera, niuansai. Taip, filme pasirodo labai geri, pripažinti aktoriai, scenarijus irgi ne iš prastųjų, vaidyba ir idėja ganėtinai geri, tačiau man pritrūko to tikrojo rimtumo. Žmogus bando nusižudyti, nes nebegali pakelti žlungančio verslo, atsakomybės ir santykių rutinos, o šalia ant rankos „išdygsta“ skudurinis bebras, kuris tampa pagrindiniu psichologiniu skydu nuo išorinio pasaulio atakuojančių problemų. Vyrui akivaizdžiai reikia pagalbos, bet jis įtikina, kad tai tik laikina gydymo terapija, kol galiausiai tai tampa nebesuvaldoma manija. Viso filmo kontekstas išaiškėja jau tą akimirką, kai vyras pirmą kartą savo šeimai pasirodo su bebru. Nebelieka intrigos, įdomumo, scenarijus nusėsta ir viskas tampa ramu, tylu ir, pripažinkim, truputį komerciška. Nuobodi pasirodė ir antro plano pasakojimas apie jaunuosius įsimylėjėlius iš mokyklos.

Žinoma, tai nėra pats prasčiaus filmas, bet... Manęs tai nežavėjo. Deja. Ei, kur dingo pritrenkiantys filmai?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Panikos kambarys" / "Panic Room"

Sveiki visi,

Filmas „Panikos kambarys“ (Panic Room) (2002) smogė man į saulės rezginį kaip netikėtas kovų meistras ir partrenkė mane per pirmąsias 20 minučių – prilipau ir nebegalėjau atsikelti ir atplėšti akių. „Panikos kambarys“ – tai neabejotinai vykęs ir pavykęs siaubo trileris, kuris nustebins net užkietėjusius kino maniakus, bei paprastus kino žiūrovus. Iš neapsakomai įtaigaus ir tvirto scenarijaus nulipdytas filmas tapo viena didele ir nesibaigiančia orgazmo fiesta, nes sukurpta įtampa ne šiaip sau įtampa, kuri šmėkšteli tik vietomis, o visas filmas tai stebėjimas ant eretikų kėdės, negali nuspėti, kas nutiks herojams. Tiesą sakant, gal ir galima nuspėti, tačiau filmas nuo to prastesnis netampa.

Neįtikėtinai nustebino sumanus operatoriaus darbas, nes vietomis atrodo, kad kamera sklando tarp daiktų ir sienų kaip tikras vaiduoklis, viskas padaryta lengvai ir įtikinamai. Nors siužetine idėjine prasme filmas lyg ir nieko naujo, nes į namus įsibrauna nusikaltėliai ir ten surengia vieną ilgą „kryžiaus žygį“ su name esančiais žmonėmis, tačiau epicentras tampa panikos kambarys, kuris ir skydas, ir spąstai filmo herojams. Tokių filmų sukurta begalės, bet šis sukurtas ypatingai gerai ir puikiai. Filmą puošia Jodie Foster, kuri kartu su mažamete Kristen Stewart sukuria įtikinamą dukters ir motinos ryšį. Šiaip nesu ypatingas Stewart gerbėjas, bet šįkart buvo keista matyti ją tokią mažą ir trumpaplaukę, beveik kaip berniuką, tačiau tenka pripažinti, kad ji šiam vaidmeniui tiko kaip ir talentingoji Jodie Foster.

Šį trilerį laikau vienu iš labiausiai pavykusiu šiame žanre, nors ir be galo komerciškas, tačiau savyje turintis kažko tokio prikaustančio ir nebanalaus, kažko, kas verčia išgyventi kartu su herojais. Aišku, kai kurie herojų sprendimai ir charakteriai, ypatingai iš blogiukų pusės yra naiviai nuspėjami ir nerealūs, bet tai kažkaip pražiūrėjau pro šalį ir tiesiog leidausi mėgautis puikiu dėmesį prikaustančiu trileriu. Rekomenduoju!

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Taksi vairuotojas" / "Taxi Driver"

Sveiki, kino maniakai,

Amerikiečių režisierius Martin Scorsese, kuris šiai žiūrovų kartai labiau žinomas kaip „Aviatoriaus“, „Infiltruotų“ bei „Kuždesių salos“ režisierius, tolumoje praeityje sukūrė filmą „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver) (1976), kuris šiai dienai jau tikriausiai laikomas klasika ir įtrauktas į geriausių visų laikų kino sąrašus. „Taksi vairuotojas“ savu metu buvo itin gerai sutiktas kino kritikų ir sulaukęs didelio susidomėjimo tiek iš paprastų žiūrovų, tiek iš kinomanų. Iš čia tikriausiai ir atėjo posakis – „Ar tu čia man sakai?“, kurį sarkastiškai po šiai dienai puikiai naudoja ir Lietuvos pižonai.

„Taksi vairuotojas“ – tai filmas, kuris yra pelnęs „Auksinę palmės šakelę“ tarptautinėje Kanų kino festivalyje. Filme pasirodo tuokart dar visai jaunos super kino žvaigždės, bet jau nešami puikaus sėkmės vėjo – Robert De Niro ir Jodie Foster, kuri tuokart atliko dvylikametės prostitutės vaidmenį, sunku patikėti, kad šiandien jai jau 50 metų. Ypatingai turtingas, savitas, keistas, nenuspėjamo charakterio kuriamas Roberto De Niro personažas mane, tiesą sakant, ir erzino, ir glumino, nes jis balansavo ties švelnaus psichopato ribos visą filmą, kol galiausiai politiškai trūko kantrybė ir tų laikų civilizacija, nesaugaus miesto gatvės jį praktiškai ir sunaikino bei kartu išlaisvino.

Filmas išties nepraradęs savito žavesio ir įtaigios režisieriaus rankos. Sudėtingas taksi vairuotojas jau nuo pat pradžių kelia nerimą, kad šiam vyrukai reikia pagalbos, bet visi taip užsiėmę darbais ir gyvenimu, kad belieka tik pačiam kažko imtis prieš pasaulyje vyraujančią neteisybę. Filmas gal kiek panašus į „Vairuok“ su R. Gosling‘u, tačiau šis variantas daug lengvesnis, personažas labiau suprantamesnis, nors sudėtingumu niekuo nenusileidžia filmui „Vairuok“.

Šiaip iš tikro su filmu praleidau neblogas valandas, yra ką pamatyti, pamąstyti, panagrinėti, tačiau tai vienas iš tų filmų, prie kurio daugiau nebesinorėtų sugrįžti. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nelė" / "Nell"

Sveiki, kino maniakai,

Šįkart keliauju į amerikietišką kiną ir noriu pakomentuoti režisieriaus Michael Apted dramą „Nelė“ (Nell) (1994), kur pagrindinį vaidmenį sukūrė talentingoji Jodie Foster. Na, siužetas gan nepaprastas savo paprastume – Nelė visą gyvenimą gyveno su mama izoliuotame ir laukiniame pasaulyje, ji pamėgdžiojo motinos netaisyklingą tartį, todėl, jai mirus, Nelei tenka susidurti su civilizacija... Iš esmės pamatome civilizuoto pasaulio sulaukėjimą, susidūrus su civilizacijos nemačiusia moterimi. Tai dviejų ideologijų ir dviejų mąstymų, dviejų pasaulių susidūrimo kino filmas su man labai įstrigusiu ir patikusiu garso takeliu, kuris skambėjo taip subtiliai ir meditatyviai, kad priminė Rytų kiną.

Be jokios abejonės didžiausios liaupsės už gan sudėtingą vaidmenį Jodie Foster, kuri visai neseniai gavusi pačius aukščiausius įvertinimus už „Avinėlių tylėjimą“ (1991) vėl gauna „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ nominacijas, ji taip pat apdovanota ekrano aktorių gildijos apdovanojimu. Išties šiame filme Foster man pasirodė ypatingai jautri, įdomi ir graži. Filme galime išvysti ir mano mėgstamą Liam Neeson, dar labai jaunatvišką ir labai energingą.

Gražus filmas, apsuptas gamtos, ežero, ežere esančių akmenų bei Nelės vidinio pasaulio, kuris pilnas magijos, mistikos, gyvų prisiminimų. Tai tarsi „Tarzano“ švelnesnis ir subtilesnis moteriškas variantas, jeigu galima šitaip išsireikšti. Filmas turėtų patikti kino gurmanams, nors man asmeniškai pritrūko aštresnių siužetinių vingių – tokius vingius tikriausiai filmas turėtų, jeigu būtų kuriamas šiandien, bet filmas sukurtas beveik prieš dvidešimt metų, tad natūralu, kad jis kaip drama švelnesnių tonų. 

Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, tačiau jis turi kažkokią nepaaiškinamą cinkelį, kas verčia nenuleisti akių. Neprastas siužetas, scenarijus, režisieriaus darbas šį filmą padaro vertu dėmesiu apmąstymams po seanso. 

Mano įvertinimas: 7.5 / 10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela