Filmas: "Prisiminimai" / "Rememory"

Sveiki,

Iš esmės labai mėgstu tokius pilkus su detektyviniais niuansais istorijas, kai pagrindinis veikėjas keliauja po savo atmintį ir filmas pateikiamas kaip iškarpų koliažas. Tokie filmai kaip rebusai. Toks filmas ir „Prisiminimai“ (angl. Rememory) (2017), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka „Sostų karų“ žvaigždė Peter Dinklage.

Gerai, prisipažinsiu, kad sudėtingos istorijos čia aš neįžvelgiau. Neįžvelgiau ir nepajutau tos mistikos, kurios galbūt tikėjausi, bet tai ne problema, juk niekada nežinai, ko tiksliai reikia tikėtis iš filmo. Tačiau jame yra tiek daug negyvumo ir netikrumo, kad tiesiog „Prisiminimais“ nepatiki. Pradėkime nuo to, kad scenarijus iš esmės tikrai neblogas, galima įsivaizduoti gerai parašytą knygą: neužauga padaro avariją, kurioje miršta jo brolis ir norėdamas sužinoti (atpirkti kaltę?), ką brolis leptelėjo filmo pradžioje prieš mirtį, jis leidžiasi į kriminalinę istoriją su institucija, kuri šiuolaikinėmis technologijomis rekonstruoja žmonių prisiminimus... Neneikite, tikrai įdomu. Tačiau režisieriaus Mark Palansky pasirinko ne tokią pasakojimo spalvą. Iš esmės pradedant nuo dialogų ir baigiant ištęstais teatralizuotais veikėjų judesiais filmas labiau primena stilizuotą negyvąjį teatrą, nei išties gyvą atpirkimo ir savasties susigrąžinimo istoriją. Herojaus nuoširdumu nepatikiu, nors tu ką – jis šaltas kaip ir ta mokslinė institucija, kurioje paprasčiausiai trūksta žmogiškumo. Nėra aktoriaus, nėra tikrumo, nėra ir istorijos. Atšiaurūs vaizdai, kai kaskart herojus ateina nusimaudyti ar pamedituoti prie liepto irgi nieko neduoda – tai tiesiog imitacija, iliustracija, kuri neveikia.

Filmas iš esmės prastas ir su tokiu nereikėtu gaišti laiko: nei čia žaismės, nei intrigos, nei noro žiūrėti iki galo... Tiesiog šaltas ir negyvas filmas, primenantis prastus pseudo mokslinės fantastikos klišėmis sukurtus filmus, kurie niekaip nesukelia gero įspūdžio ir neleidžia patikėti, kad tu žiūri išties labai gerą mindfuck‘ą. Tokiais atvejais siūlyčiau tiesiog antrą ar trečią kartą pažiūrėti „Ponas Niekas“ ar tą patį nesenstantį „Gataka“.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žaliasis kambarys" / "Green Room"

Sveiki, 

Yra tikrai puikių trilerių ir yra tokių, nuo kurių įskausta galvą praėjus kelioms minutėms. Filmas „Žaliasis kambarys“ (angl. Green Room) (2015) buvo puikiai įvertintas kino kritikų ir žiūrovų. Trileris iš esmės turėjo, anot kitų, nurauti stogą ir nuplėšti visas sienas su centrinio šildymo radiatoriais, bet...

Bet pradėsiu nuo to, kad siužetas sumautai nevykęs ir matytas. Kas kad kita aplinka, kiti aktoriai, atmosfera kitokia, kas, kad siužetiniai vingiai truputi kitokie, tačiau kovojantys pankrokeriai dėl savo gyvybių atrodo absoliučiai neįtikinami. Neįdomi istorija, kokių Holivudas yra pasiūlęs ne vieną dešimtį filmų. Filmas absoliučiai nuobodus, miego norisi po 10 minučių, o eigą galima numatyti iškart į priekį... Tiesą sakant, filmą ir mačiau iki pusės, o po to pagailo savęs ir laiko, tai pažiūrėjau prasukinėdamas. Atspėjau netgi tuos, kurie išliks gyvi – pagal aktorių pavardes ir siužetinį braižą. Matyt jau būsiu matęs pernelyg daug filmų...

Vis galvojau, kodėl manęs šis filmas neveiki. Kas jame yra? Būna tiesiog režisierių, kurie velniškai gerai pripažinti, o aš jų darbų negaliu žiūrėti, man jie tokie lėkšti, ištęsti ir bla bla bla. Režisieriaus Jeremy Saulnier‘io teko matyti „Praeities griuvėsiai“, kurie paliko taip pat gana nykų ir erzinančių šablonų šleikštulį. Absoliučiai nesupratau „Žaliojo kambario“ nei siužeto, nei charakterių... Gal net nesupratau, kiek nenorėjau priimti dar vienos skerdynių kažkur matytos versijos. Jei kas paklaustų, ar verta, atsakyčiau: jokiu būdu.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bebras" / "The Beaver"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Filmas „Bebras“ (angl. The Beaver) (2011) yra po labai ilgos pertraukos trečiasis Jodie Foster režisuotas filmas, kuriame, kaip ir įprasta, vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka ji pati. Tai kritikų gerai pasitikta juosta, nors vėlgi, aš jos itin gera nepavadinčiau. „Nelė“, „Taksi vairuotojas“ ir „Ana ir karalius“ žvaigždei rūpi subtilūs psichologiniai niuansai, depresija ir šeimos destrukcija, kurią bando sulipdyti sutuoktiniai.

Panašiai buvo filme „Raštingumo sezonas“, kurį neseniai žiūrėjau, bet jis man patiko kur kas labiau. Filmas „Bebras“, nors ir įdomus, šmaikštus, skaudus, bet manęs pernelyg neįtikino ši infantili, pernelyg vaikiška filmo atmosfera, niuansai. Taip, filme pasirodo labai geri, pripažinti aktoriai, scenarijus irgi ne iš prastųjų, vaidyba ir idėja ganėtinai geri, tačiau man pritrūko to tikrojo rimtumo. Žmogus bando nusižudyti, nes nebegali pakelti žlungančio verslo, atsakomybės ir santykių rutinos, o šalia ant rankos „išdygsta“ skudurinis bebras, kuris tampa pagrindiniu psichologiniu skydu nuo išorinio pasaulio atakuojančių problemų. Vyrui akivaizdžiai reikia pagalbos, bet jis įtikina, kad tai tik laikina gydymo terapija, kol galiausiai tai tampa nebesuvaldoma manija. Viso filmo kontekstas išaiškėja jau tą akimirką, kai vyras pirmą kartą savo šeimai pasirodo su bebru. Nebelieka intrigos, įdomumo, scenarijus nusėsta ir viskas tampa ramu, tylu ir, pripažinkim, truputį komerciška. Nuobodi pasirodė ir antro plano pasakojimas apie jaunuosius įsimylėjėlius iš mokyklos.

Žinoma, tai nėra pats prasčiaus filmas, bet... Manęs tai nežavėjo. Deja. Ei, kur dingo pritrenkiantys filmai?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išgyvena tik mylintys" / "Only Lovers Left Alive"

Sveiki, kino mėgėjai,

Filmas „Išgyvena tik mylintys“ arba „Išgyvens tik mylintys“ (angl. Only Lovers Left Alive) (2013) tikriausiai buvo lauktas pusantrų metų, kai tik sužinojau, kai jis buvo pristatytas Tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Tai itin specifinis filmas, naujas žvilgsnis ne tik į vampyrus, bet ir apskritai tai naujas kalbėjimas apie amžinąsias vertybes.

Režisierius Jim Jarmusch, kuris beje ir parašė šiam filmui scenarijų, jau ne kartą yra įrodęs, kad kuria itin specifinį filmą, jam svarbios vertybės, truputis sentimentalumo, bet originalus pateikimas gali tiesiog nustebinti netgi visko mačiusius kine. Tą galiu pasakyti apie jo filmą „Sulaužytos gėlės“, kurį norėčiau pamatyti iš naujo. Filmas „Išgyvena tik mylintys“ yra neabejotinai kitoks filmas apie vampyrus, gal ne kiek apie pačius vampyrus, kiek apie amžiną ilgesį. Neosimbolika tiesiog veržiasi per kraštus. Pagrindiniai personažai – tai Adomas ir Ieva, jau daugel amžių gyvenantys vampyrai, kurie kaip įmanydami, savo meilę kursto gyvenimo grožiu – literatūra, muzika, senoviniais, jau sentimentus keliančiais daiktais, dažniausiai muzikos instrumentais, rūbais. Jie daugel metų praleidžia atskirai, retkarčiais susitinka ir daug laiko praleidžia kartu. Čia nėra svarbus alkio troškulys, jie tiesiog mėgaujasi amžinybe, bet kartu toks įspūdis, kad jie pavargę nuo jos. Daug kalbama apie laikinumą, mirtį ir amžinybę. Subtilūs dialogai, kurie iš pirmo žvilgsnio labai žmogiški, paprasti, buitiški, bet jų prasmė yra kalbėti apie laikinumą. Koks bus pasaulis, kai nebebus šio laiko? Daug aliuzijų, nuorodų, į jau buvusias epochas, kuriose pagrindiniai personažai galėjo pasimesti ir žūti, bet jiems padėjo išgyventi meilė vieni kitiems ir pasauliui.

Kadras iš filmo "Išgyvens tik mylintys".

„Išgyvena tik mylintys“ – tai kartu pasakojimas apie meilę, kuri pralenkia žmogišką laikinumą. Neveltui tai Adomas ir Ieva, pirmoji žmogiška meilė. Žiūrėti, kaip pamažu amžinai kinta pasaulis, jausti, kaip viskas laikina, o pačiam būti amžinai gali pasirodyti nepaprastai sudėtinga. Gal iš tikrųjų personažų viduje kraują varo ne demoniška antgamtinė jėga, bet meilė būti tol, kol yra dėl ko gyventi.

Pagrindinius vaidmenis šiam filmui sukūrė Tilda Swinton, Mia Wasikowska ir Tom Hiddleston. Neįtikėtinas aktorių trio, ypač Tilda Swinton, kurios androgeniškumas tinka beveik bet kur, kur tik ji atsistoja. Jau vien dėl šių aktorių galima žiūrėti filmą. Ir visgi tikėjausi šiek tiek kitokio filmo, čia viskas vyko kur kas lėčiau, subtiliau, nei būčiau galėjęs įspėti. Svarbu kartu su herojais pajausti tai, kas jiems svarbu, kuo jie mėgaujasi, kaip jie bendrauja, perėję šitiek epochų, įgiję tiek patirčių. Jeigu šito nepajusite, tada nesuprasite filmo ir jis liks tik „šiaip sau“.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IDMb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela