Filmas: "Prisiminimai" / "Rememory"

Sveiki,

Iš esmės labai mėgstu tokius pilkus su detektyviniais niuansais istorijas, kai pagrindinis veikėjas keliauja po savo atmintį ir filmas pateikiamas kaip iškarpų koliažas. Tokie filmai kaip rebusai. Toks filmas ir „Prisiminimai“ (angl. Rememory) (2017), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka „Sostų karų“ žvaigždė Peter Dinklage.

Gerai, prisipažinsiu, kad sudėtingos istorijos čia aš neįžvelgiau. Neįžvelgiau ir nepajutau tos mistikos, kurios galbūt tikėjausi, bet tai ne problema, juk niekada nežinai, ko tiksliai reikia tikėtis iš filmo. Tačiau jame yra tiek daug negyvumo ir netikrumo, kad tiesiog „Prisiminimais“ nepatiki. Pradėkime nuo to, kad scenarijus iš esmės tikrai neblogas, galima įsivaizduoti gerai parašytą knygą: neužauga padaro avariją, kurioje miršta jo brolis ir norėdamas sužinoti (atpirkti kaltę?), ką brolis leptelėjo filmo pradžioje prieš mirtį, jis leidžiasi į kriminalinę istoriją su institucija, kuri šiuolaikinėmis technologijomis rekonstruoja žmonių prisiminimus... Neneikite, tikrai įdomu. Tačiau režisieriaus Mark Palansky pasirinko ne tokią pasakojimo spalvą. Iš esmės pradedant nuo dialogų ir baigiant ištęstais teatralizuotais veikėjų judesiais filmas labiau primena stilizuotą negyvąjį teatrą, nei išties gyvą atpirkimo ir savasties susigrąžinimo istoriją. Herojaus nuoširdumu nepatikiu, nors tu ką – jis šaltas kaip ir ta mokslinė institucija, kurioje paprasčiausiai trūksta žmogiškumo. Nėra aktoriaus, nėra tikrumo, nėra ir istorijos. Atšiaurūs vaizdai, kai kaskart herojus ateina nusimaudyti ar pamedituoti prie liepto irgi nieko neduoda – tai tiesiog imitacija, iliustracija, kuri neveikia.

Filmas iš esmės prastas ir su tokiu nereikėtu gaišti laiko: nei čia žaismės, nei intrigos, nei noro žiūrėti iki galo... Tiesiog šaltas ir negyvas filmas, primenantis prastus pseudo mokslinės fantastikos klišėmis sukurtus filmus, kurie niekaip nesukelia gero įspūdžio ir neleidžia patikėti, kad tu žiūri išties labai gerą mindfuck‘ą. Tokiais atvejais siūlyčiau tiesiog antrą ar trečią kartą pažiūrėti „Ponas Niekas“ ar tą patį nesenstantį „Gataka“.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Penelopė" / "Penelope"

Sveiki visi,

Kaip tik pavasaris, taip norisi linksmų, paprastų komedijų, taip nutiko ir su šiuo filmu – „Penelopė“ (Penelope) (2006 m.), kurį kažkada norėjau pažiūrėti, bet nebuvo nuotaikos tokiam žanrui. O vakar ji atsirado, ir pažiūrėjau! Filmas „Penelopė“ yra realistiška pasaka su dramos ir komedijos priemaišomis. Žinoma, šiek tiek neįtikėtina siužetu, komerciška, skirta ne tik vaikams, bet ir visai šeimai – apie merginą, kuri gavo iš savo giminės prakeiksmą ir gimė su kiaulės nosimi ir ausimis, ir tik pamilęs kilmingas gali ją grąžinti į normalų fizinį pavidalą.

Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukuria talentingoji Christina Ricci, kuriai buvo patikėtas „kiaulaitės“ vaidmuo, prie jos prisideda dar tokios Holivudo žvaigždės kaip James McAvoy bei Reese Witherspoon. Mano galva, talentingų aktorių būrelis šiek tiek nutarė paatostogauti vidutinio siužeto filmuke apie užburtąją, gal kiek priminė ką tik matytą „Užburtoji Ela“, nes principas filmo ir mintys yra labai panašios – žmogaus kova su savimi pačiu.

Smagu buvo matyti pamėgtus aktorius, tačiau filmas mane šiek tiek migdė, siužetas pakankamai nuspėjamas ir primityvus, nors to ir reikėjo tikėtis iš šios pasakaitės. Nieko per daug ypatingo šiame filme neįžvelgiau, viskas vyko pagal kruopščiai suplanuotą ir numatytą distanciją, nepateikiant jokių didesnių staigmenų. Gal pati nepasakiška erdvė – Amerikos didmiestis ir reakcija į stebuklus priminė „Betmeno“ istorija, kada erdvė lyg ir realistiška, tačiau žmonės susitaiko su stebuklais kaip natūraliais dalykais, tačiau ši fikcija tikrai nėra nauja.

„Penelopę“ vertinčiau kaip pakankamai nuotaikingą pasakaitę, kuri tiks „prastumti laiką“, tačiau ar pavyks pasimėgauti – tai priklauso nuo kiekvieno žiūrovo.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela