Serialas: "Nekaltas melas" / "Big Little Lies" (1 sezonas), apžvalga

Sveiki,

Tikriausiai daugelis užkietėjusių kinomanų žino kanadiečių režisierių Jean-Marc Vallee, kuris režisavo tokias įsimintinas kino juostas kaip „Praradimas“ (2015), „Dalaso klubas“ (2013), „Laukinė“ (2014), „C.R.A.Z.Y“ (2005) ir „Cafe de Flor“ (2011), daugelis iš jų rodyti per įvairius kino festivalius Lietuvoje. Išties buvo smalsu, ką jis gali nuveikti su jau „prisijaukinta“ ankstesniuose projektuose Reese Witherspoon, talentingąja Nicole Kidman bei ant mielių išaugusią šarmingąja Shailene Woodley? O dar kai pamačiau Alexander Skarsgard pavardę, pamaniau, kad pažiūrėti mini serialą „Nekaltas melas“ (angl. Big Little Lies) tampa kaip ir privaloma, juolab, kad itin mėgstu sudėtingas dramines-psichologines dramas.

Serialas norėtųsi to nesakyti, bet visgi pasakysiu – moteriškas, nes pasakojama detektyvinė psichologinių traumų raizgalynė iš trijų skirtingo amžiaus moterų perspektyvos. Kadangi centre – moterys, daugelis vyriškos lyties žiūrovų bus tikriausiai linkę atmesti ir nurašyti serialą. Tebūnie, juk čia tiek mažai atviro smurto, kuris realizuotų vyrišką kovinį susidomėjimą, tačiau smurto vis tiek seriale per akis. 

Trijų moterų likimai pateikiami fragmentiškai, kurpiant detektyvinę parabolę nuo pat pirmosios serijos – kažkas netolimoje ateityje įvyko, įsiterpia aplinkinių liudijimai, bet pagrindinė istorija visgi pasakojama iki to lemtingo įvykio, kuriame, sakyčiau, pavaizduojama vis labiau panaši lietuviška super mamyčių kasdienybę: didelė šeimyninė konkurencija, nuolatinis šokinėjimas apie mokyklą, skundai, šmeižtas, apkalbos, pasipiktinimai ir netgi grasinimai. Tas pasaulis pakankamai atpažįstamas tų mamyčių, kurios iš kailio neriasi, kad jų lepunėliai, bundutės, paukšteliai kristų ant pagalvėlių, išvengiant bet kokio streso. Išties tokios mamytės netgi siutina, tačiau „Nekaltas melas“ lyg ir leidžia žvilgtelėti, kas už to netikro tobulumo slypi – smurtas šeimoje, neišsipildžiusių svajonių lūkesčiai, stresas, žlugusios santuokos ir visa tai, ką dažniausiai tokios mamytės nutyli, varstydamos mokyklos duris ir reikalaudamos veikiau sau, o ne vaikams dėmesio.

Trijų moterų paveikslai išvysti gana skirtingomis kryptimis. Jaunoji mamytė, patyrusi praeityje išprievartavimą, ieško savo užpuoliko ir trokšta atkeršyti. Ją suvaidina Shailene Woodley, kuri tikriausiai visgi mažiausiai iš tikrųjų veteranių buvo įdomiausia. Gal tiesiog pritrūko patirties, nes aktorė lyg ir per jauna tokiam vaidmeniui. Reese Witherspoon atliko Medeleinos vaidmenį ir, sakyčiau, jeigu dėl josios įtaigumo abejonių lyg ir nekyla, tačiau vaidmuo vis tiek atrodo Reese tipažinis – maža, smulki plepi bobelė, kuri visus erzina savo tauškalais ir pretenzingumu. Aišku, serijoms artėjant link pabaigos, ji „sužydi“ sudėtingumu savo meilės trikampiais ir pasirodo ne tokia paviršutiniška. 

 Pagrindinės serialo "Nekaltas melas" aktorės.

 Medeleinės šeima.

 Serialas sukurtas pagal "Nekaltas melas" knygą, kuri buvo tapusi bestseleriu.

 Kadras iš serialo.

 Serialai vyrai irgi atliko svarbius vaidmenis.

Sudėtingiausias vaidmuo atiteko dramų meistrei Nicole Kidman, kuri tikriausiai labiausiai ir krito savo įtaigumu į akis. Ir visai ne dėl to, kad tai Nicole Kidman, kai rodos, menkomis vidinės galios pastangomis, pernelyg nesidraskydama perteikia apgaulingą personažo vidinį susipriešinimą – namuose terorizuojama vyro meluoja sau, kad ji nėra auka ir visa tai kyla iš santuokinio susipriešinimo. Visos scenos su N. Kidman kėlė didžiausią įtampą ir pati aktorė prasitarė, kad daug nervų įdėjo į tas prievartos scenas ir visą jų „blogį“ parsinešdavo namo, kad netgi sviedė akmenį į viešbučio langą, kuriame buvo apsistojusi. (Jos vaidmuo šiek tiek priminė kitą kadaise kine atliktą irgi sudėtingą vaidmenį „Triušio urvas“). Ir tas priėjimas prie Celestės vaidmens buvo visokeriopai pavykęs ir stiprus, kad, manau, aktorė nusipelnė bent jau nominacijos į prestižinius apdovanojimus.

Apskritai kalbant, rodos, serialas nesistengia pernelyg atitikti šiuolaikinių serialų pozicijų – būtinai pateikti itin originalias ir netikėtas idėjas, iššokti aukščiau bambos ir nesilaiko žvėriško tempo, bet rodos pasakoja paprastą istoriją, kone vidutinės dramos pasakojimą, todėl nemažai įvykių galima numatyti į priekį, bet tikriausiai serialas laikosi ne siužetiškų vingrybių, kiek ant vienos finalinės kriminalinės atomazgos bei viso to psichologinio sumišimo perteikimo gylio, kurį demonstruoja pagrindiniai aktoriai. 

Serialas kviečia prisiminti tai, kas žmogiška, kas vyksta kasdien – ta gyvenimiška stresą kelianti įtampa, regis, nešokiruojanti, bet turinti nepaprastai daug traumuojančių svertų, pradedant vaikais ir baigiant kiekvieno iš mūsų dvasine pusiausvyra. Regis, serialas apie plepančias mamytes užgriebė kur kas daugiau. Užgriebė tai, kad mes vardan iliuzijų aukojame dvasios ir harmonijos sąskaitą – laimę ir saugumą. Tai tikriausiai ir būtų tas nekaltas melas, kai patys sau apsimetinėjame laimingais, nes bijome tikrosios tiesos. 

O ką vyrams? Ir vėl jie kiaulės seriale? Ir vėl serialas apie stiprias moteris? Kas kaip pažiūrės, tačiau siūlyčiau įsijausti vyrams ir į moters pasaulius, tad nebereikės juokauti: ko nori moterys, kad jos pačios nežino ko nori. Už tų visų istorijų apie moteris, šiame seriale yra palikta vietos ir suluošintiems vyrams, tik jų istorijos kiek kitokios. Būtų kada įdomu pamatyti panašų mini serialą, kuris pasakotų visa tai iš vyriškos perspektyvos.

P. S. Tiesa, antrojo sezono nesitikėkite, šis projektas apsiribojo tik vieninteliu sezonu.

„Nekalto melo“ anonsas:

Aktoriai kalba apie darbą seriale „Nekaltas melas“.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Amerikos psichopatas" / "American Psycho"

Sveiki,

Būna, kada pro šalį pražiūri kokius nors labai garsius aktorius, kuriais žavisi visi, tačiau tau jie nepasiekiami kaip Mėnulis. Toks vienas iš tokių buvo amerikiečių aktorius Christian Bale, sukūręs gausybę puikių vaidmenų, tačiau man į akis kritęs visai neseniai, todėl nusprendžiau pasidairyti, ką jis sukūręs dar įsimintino ir taip „užšokau“ ant daug kam didelį įspūdį palikusį filmą „Amerikos psichopatas“ (angl. American Psycho) (2000). Tai siaubo elegancija, kurioje jaučiama S. Kubriko „Plačiai užmerktos akys“ erotiškumas ir žiaurumas, bet kartu tai juosta turinti ir „Kanibalas“ šaltakraujiško sadizmo.

Iš esmės man filmas patiko ne vienu aspektu. Visų pirma Christian Bale čia įtikinamai suvaidina aristokratą, kuris gali sau leisti daug... Žudyti prostitutes ir kitą dieną kalbėti nuoširdžiausiom frazėm apie verslą ir alkstančius Afrikos vaikus. Režisierei pavyko interpretuoti bipolį sutrikimą ir „užauginti“ žiūrovo akyse tiesiog kraują stingdantį veikėją, kurio skleidžiamą siaubą galima lyginti ne tik su A. Hičkoko legendiniu „Psichopatu“, bet ir „Avinėlių tylėjimu“. Apskritai puikus Ch. Bale vaidmuo, įsimintinas filmas, atmosfera ir kartu kažkoks sintetinis, sterilus aukštuomenės bendravimas, kad kelią įspūdį, jog kuo toliau žiūri šį filmą, tuo labiau stebina ir baugina aristokratų šėlionės ir požiūris į gyvenimą bei vip‘inį bendravimą.

Kaip jau sakiau, filme stipri aktorių vaidyba, o šioje juostoje pasirodo ne viena pirmo ryškumo žvaigždė, įskaitant ir crazy vaidmenis linkusį kine kurti Jarad Leto, tačiau ne dėl aktorių verta žiūrėti šį filmą, bet dėl sukauptos režisūrinės galios pamažu vystyti atmosferą ir „Švytėjimui“ prilygstantį siaubo trilerį, kurio baigtis sunkiai nuslopinama ir numatoma, nes apie ją paprasčiausiai negalvojama. Išties vykęs filmas. Patiks tiems, kurie mėgsta stiprias įtempto psichologinio sadizmo turinio filmus.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tai reiškia karą" / "This Means War"

Sveiki,

Suviliotas simpatiškų ir ne vieno tipažo aktorių tokių kaip Reese Witherspoon ir Tom Hardy, nusprendžiau pažiūrėti nepretenzingą McG režisuotą komediją „Tai reiškia karą“ (angl. This Means War) (2012). Tai klasikinė vidutinio turinio ir režisūrinės kūrybinės galios pripildyta kino juosta paliaupsinti gana abejotinų komedijų mėgėjus. Šio filmo receptas gana paprastas: truputis veiksmo, truputis juokelių, truputis lengvo dramos vėjelio ir, žinoma, populiarūs bei patrauklūs aktoriai. Žinoma, kad tokia juosta puikiai prasibraus pro komercinės konkurencijos tankumyną ir įkris kaip kaštonas į delną.

Viskas po truputį ne visada pasiteisina. Šįkart nepasiteisino. Filmo scenarijus iš pradžių demonstruoja Džeimso Bondo sukirpimo partnerius, kurie nušalinami nuo pareigų, todėl gali skirti laiko savo asmeninio gyvenimo tvarkymui t. y. susirasti moterį. Filmas prasidėjęs kaip veiksmo komedija, prigęsta ir tampa romantiniu kuriozinių konkurencingų dviejų vyrukų ir vienos merginos pasirinkimo kratiniu. Gražūs, liekni, patrauklūs aktoriai, bet, deja, sukuria, tipinius vaidmenis, kurių personažai atsiduria gana įdomiose, jau kažkur matytose situacijose. Per visą juostą blykstelėjo vos keletas tikrai juokingesnių situacijų, o visa kita praplaukė kaip „buvę nebuvę“. Šiaip komediją galima pavadinti netgi nelabai vykusia komedija, tad kilo klausimas, ką čia veikė stiprių filmų ir dramų aktorius Tom Hardy? Na, kad Reese Witherspoon mėgsta pavaidinti komedijose, dar dovanotina... Gražių akių savininkui Chris Pine taip pat atleidžiama, jis ne mano sukirpimo aktorius.

Šiaip labai troškau, kad ši vadinamoji veiksmo komedija kuo greičiau pasibaigtų, nes vos tik išryškėjus tiesai, kad vieniša mergina per internetą susigundys vaikino anketa, o vaikinai klasiškai ims konkuruoti, tikrins savo idiliškai ir manieringai deklaruojamos draugystės ribas ir kiš tuo pačiu vienas kitam į ratus pagalius, tapo nuobodu – tam nuoboduliui nepakako užmušti net keletai taiklesnių juokelių. Prasta filmo idėja, siužetas, charakteriai neįdomūs, pateikimas holivudiškai primityvus. Žodžiu, po filmo pasidarė sausa burnoj, kad ėmiau pykti ant savęs, kam pasirinkau šią juostą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 31/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela