Sekretoriai
Tikrai
tarnas esu nematomo dalyko.
Diktuojamo man ir dar keliems kitiems.
Nepažinodami viens kito, mes, sekretoriai, po pasaulį vaikštom
Nedaug suprasdami. Pradėdami sakinį nuo vidurio,
Kitą nutraukdami nepasiekę taško. O kokia susidės visuma,
Kam mums suvokti, nes niekas iš mūsų jos neskaitys.
Czesław
Miłosz (Česlovas Milošas)
Šį
vertimą aptikau Olgos Tokarczuk knygoje „Jautrusis pasakotojas“ (Lietuvos ršaytojų sąjungos leidykla, 2021, p. 142), kurioje ji
svarsto apie pasakotojo kaip vidinę jėgą rašytojui. Rašytojas paliktas kaip
instrumentas, o istorijas pasakoja galimai metafiziškai apčiuopiamas
pasakotojas. Ji pacituoja ir šį Česlovo Milošo eilėraštį „Sekretoriai“, kuris
man labai puikiai prabyla apie tai, kad kūrybos šaltinis yra ne smegenys ar
protas, o kur kas aukštesnė valia ir galia.
Radau
ir lenkišką variantą.
Sekretarze
Sługa
ja tylko jestem niewidzialnej rzeczy,
Która jest dyktowana mnie i kilku innym.
Sekretarze, nawzajem nieznani, po ziemi chodzimy,
Niewiele rozumiejąc. Zaczynając w połowie zdania,
Urywając inne przed kropką. A jaka złoży się całość
Nie nam dochodzić, bo nikt z nas jej nie odczyta.
Maištinga
Siela
Diktuojamo man ir dar keliems kitiems.
Nepažinodami viens kito, mes, sekretoriai, po pasaulį vaikštom
Nedaug suprasdami. Pradėdami sakinį nuo vidurio,
Kitą nutraukdami nepasiekę taško. O kokia susidės visuma,
Kam mums suvokti, nes niekas iš mūsų jos neskaitys.
Która jest dyktowana mnie i kilku innym.
Sekretarze, nawzajem nieznani, po ziemi chodzimy,
Niewiele rozumiejąc. Zaczynając w połowie zdania,
Urywając inne przed kropką. A jaka złoży się całość
Nie nam dochodzić, bo nikt z nas jej nie odczyta.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą