Filmas: "Gera mergaitė" / "Babygirl"

 

Sveiki,

 

Nenorom girdėjau labai daug apie šį filmą. Kol nepasiekė filmas Lietuvos kino teatrus, vis pasigirsdavo, kaip puikiai šiame filme vaidina aktorė Nicole Kidman, o ir festivaliuose filmas buvo giriamas kino kritikų, tačiau, kai pasiekė mūsų kino teatrus, o juose filmas, nepaisant itin prieštaringų vertinimų, sakyčiau, lankomumas buvo gan didelis ir jį rodė ganėtinai ilgai. Filmą „Gera mergaitė“ (angl. Babygirl) (2024) režisavo kine ir serialuose per 80 skirtingų vaidmenų sukūrusi aktorė Halina Reijn. Pastarajai tai nėra režisūrinis debiutas, tačiau tai labiausiai ją kaip režisierę garsinantis erotinis psichologinis filmas, kurį labai norėjau pamatyti pernelyg daug nesitikėdamas, bet labiau norėdamas susidaryti savo asmeninę nuomonę.

 

Filmas pasakoja apie įtakingą versle dirbančią dviejų vaikų motiną Romi (angliškai Romy), kuri diena iš dienos laiką praleidžia įmonėje, o vėlai vakare pasimylėjusi su vyru lekia į kitą kambarį masturbuotis, kad patirtų orgazmą, kurio nepatiria su sutuoktiniu. Trokšdama būti valdoma, užvaldyta šiurkštaus bei įsakmaus balso, rankų, kurios suvaldytų jos šiaip socialinėje darbinėje terpėje pasireiškiančią lyderės ir dominavimo tapatybę. Galiausiai ji užmezga santykius su jaunu praktikantu Samueliu, kuris iškart pajutęs kur kas vyresnės moters troškimus pamažu ją suvilioja ir ji tam pasiduoda, nepaisydama karjeros, vaikų, sutuoktinio... Daugiau siužetiškai nelabai kas vyksta, nes didžioji juostos dalis perteikia praktikanto ir vadovės erotines viliones, pripažinimą, nuolankumą ir tik pačioje pabaigoje Romei tenka atgailauti už nuodėmes, nes ji suklydo...

 

Erotinio pobūdžio juosta iš esmės psichologizuota. Nemažai kas dėl tematikos lygina su „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, tačiau filmus, sakyčiau, tik vienija sutartinis erotinis paklusniojo ir dominuojančiojo žaidimo peripetijos, bet „Gera mergaitė“ veikė stipriau, kadangi režisierė sudeda akcentus ne į erotinius žaidimus, o į išsilaisvinimo trokštančią moterį, kuri įrėminta darbe savo įvaizdžio ir autoriteto, o namie švelnaus menininko vyro ir vaikų. Kad šis išsivadavimas įvyktų, tenka sulaužyti daug normų ir tabu, kurie vis dar, negaliu patikėti, bet primityvokai komentuojami pačių lietuvių įvairiuose forumuose. Didžiulį krūvį šįkart filme prisiėmė aktorė Nicole Kidman, kuri ne kartą yra vaidinusi ir kekšytes, ir prostitutes, ir ką tik norite, tad lyg ir nieko, gal kiek lietuvių akelėms trikdo, kad karjeristė ir ištekėjusi moteris paklūsta kažkokiam piemeniui, kuriam per 20? Visgi tas amžiaus sulaužymas tėra dar vienas specialus „patiekalas“ paerzinti žiūrovą, tačiau tik tuos, kurie provokacijų nelabai mėgsta, bet purkštauti ir visur kalbėti apie iškrypimus – patys pirmieji šventieji.

 

Visgi filmas nėra toks primityvus, jeigu akylai stebėsite, kaip Nicole Kidman perteikia nepatogias situacijas emociškai, tarsi šiek tiek iš tikrųjų norėtum to erotinio pavojaus už pačią Romi, bet vis dar kamuotų šiokia tokia gėda ir įsitikinimai. Filme pasirodo ir Harris Dickinson, kurį labai mėgstu, bei seniai bematytas Antonio Banderas, tačiau akivaizdu, kad filmo akcentas yra Kidman vaidyba ir jos veikėjos sudėtinga psichologija, paremta prieštaringumu ir įtampa, kurią iš dalies sukūrė socialinio vaidmens spaudimas. Kodėl filmas gali nepatikti? Dėl to, kad jis vaizduoja stereotipinius kontrastus: turtuolė ir valdinga moteris (nuodėmingoji, nusidedančioji) ir jaunas, nepatyręs, neturtingas seksualus vyrukas (tas „nekaltasis“ dominantas) – socialinė turtinė padėtis, amžiaus skirtumai tarp lyčių ir t. t. Ar būtų filmą įdomiau žiūrėti, jeigu Romi būtų paštininkė, o Dickinso vaidmens atlikėjas koks nors ledų pardavėjas? Taip, bet tik tokiu atveju, jeigu režisierė pagriebtų ir eksperimentuotų pasakojimo forma, pasiūlytų netikėtus sprendimus, tačiau, regis, „Gera mergaitė“ išlieka susitelkusi vykusiai tik į Romi psichologines priežastis, o visos scenos ir istorija daugiau ar mažiau jau kine ir serialuose išrašytos ir pavaizduotos.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 79/10

IMDb: 6.0

 

Maištinga Siela

Filmas: "Medisono grafystės tiltai" / "The Bridges of Madison Country"

Sveiki visi,

Tęsiu pažintį su geriausiais Meryl Streep vaidmenimis ir šįkart paties Clint Eastwood‘o režisuota drama „Medisono grafystės tiltai“ (The Bridges of Madison Coubtry) (1995). Na, kaip jau ir įprasta už šį vaidmenį Meryl Streep ir vėl gauna „Oskaro“ nominaciją ir yra liaupsinama. Išties mes turime lietuviškai išverstą romaną tuo pačiu pavadinimu, todėl, kas skaitėte, galite sulyginti filmą su knyga, bet neabejoju, kad ši ekranizacija tikrai vykusi – Eastwoodas ne tik geras aktorius, bet ir talentingas režisierius.

„Medisono grafystės tiltai“ – tai pasakojimas apie vidutinio amžiaus moterį, kuri smarkiai jaučia, kad laikas negailestingai bėga ir nusineša jos jaunystes, svajones. Taip, nors filmas, sakytume, yra apie dviejų į antrą gyvenimo pusę perėjusių žmonių aistrą, bet iš esmės tai filmas apie svajonių neišsipildymą. Personažai taip ir mąsto, kad geriau jaunystėje svajoti ir turėti svajonių, nei visai jų neturėti, o apie jų išsipildymą net neprabylama... Tai sudėtingų santykių užuomazga, kuriai nelemta dėl įsipareigojimų realizuotis. Taip ilgai lauktas momentas gyvenime kartais pasirodo per vėlai ir mes nebegalime traukti į gyvenimo kelionę velniai žino kur, kai gyvenimas jau įleidęs šaknis toj žemėje, ant kurios stovi čia ir dabar.

Gražus filmas, kuris nors ir turi daug sentimentalumo, tačiau vis tiek turi daug žavesio. Ypatingai ilgos scenos pagyvenusios moters namuose su nepažįstamuoju, ilgas flirtas, maisto ruoša, žvilgsniai, pokalbiai apie pasaulį ir šalis, kurių gyvenime daugiau nebepamatysi ir nepabuvosi. Na, išties šoka šis duetas tikrai įsimintiną duetinį aktorinio meistrysčių šokį, kuriuo verta pasigrožėti, pasižavėti. Man filmas išties patiko, gal nenustebino, gal nešokiravo, tačiau leido mėgautis lėtu tekėjimu, kuris apskritai būdingas dešimto dešimtmečio romantinių dramų filmams. Svarbiausia šiame filme – moteris, kuri verta „Nusivylusios namų šeimininkės“ titulo, tačiau kitokia prasme, nei serialas. Kad ir kaip ten bebūtų, sakoma, svarbiausia turėti svajonių, o ne jas realizuoti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela