Informacija apie albumą: Whitney Houston – The Bodyguard [vinyl / LP] (1992 album / edition 2020)
Maištinga Siela
Rodomi pranešimai su žymėmis Whitney Houston. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Whitney Houston. Rodyti visus pranešimus
2026 m. sausio 17 d., šeštadienis
Vinilinė plokštelė: Whitney Houston – The Bodyguard [vinyl / LP] (1992 album / edition 2020)
2025 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis
Dienos daina: Artists Of Then, Now & Forever - Forever Country [lyrics / žodžiai]
Sveiki,
Nesu itin didelis kantri (angl. country) muzikos
klausytojas, bet ji man priimtina ir patinka savaip. Dažnai neklausau. Šią
dainą atradau gal prieš... 4-3 metus, man ji patiko. Įdomu, kodėl ja
nepasidalinau, tad dalijuosi šiandien.
Daina „Forever Country“ yra unikalus ir
monumentalus, kaip sako internautai, kantri muzikos projektas, subūręs 30
legendinių ir naujosios kartos atlikėjų, priklausančių Kantri muzikos
asociacijai (CMA). Ši daina, išleista 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo specialiai
sukurta ir įrašyta, siekiant paminėti 50-ąsias CMA apdovanojimų metines.
Projekte dalyvavo tokios ikonos kaip Willie Nelson, Dolly Parton, Randy Travis,
George Strait, ir jaunesnės žvaigždės, tokios kaip Carrie Underwood, Luke
Bryan, Keith Urban, Chris Stapleton, ir Miranda Lambert. Idėja buvo sujungti
skirtingas kartas ir stilius, parodant kantri muzikos tęstinumą ir svarbą
Amerikos kultūroje, ir tai puikiai atspindi dainos pavadinimas – „Amžinai
kantri“.
Dainos idėja yra duoklė kantri muzikos paveldui,
sujungiant trijų klasikinių kūrinių motyvus. Ji meistriškai pinamas į vieną
harmoningą visumą John Denver „Take Me Home, Country Roads“ (1971), Willie
Nelson „On the Road Again“ (1980) ir Dolly Parton „I Will Always Love You“
(1974) fragmentai. Šie kūriniai, tapę kantri muzikos sinonimais, pasakojantys
apie namų ilgesį, keliones ir amžiną meilę, sudaro dainos struktūrą. Kiekvienas
atlikėjas įneša savo balsą ir asmeninį stilių, sukuriant unikalų garsą, kuris yra
ir modernus, ir kartu pagarbus tradicijoms. Dainos prodiuseris Shane McAnally
pasirūpino, kad kiekvienas atlikėjas gautų tinkamą vietą šioje muzikinėje
kelionėje, leidžiant jiems jaustis kaip vienai didelei kantri šeimai.
Dainos vaizdo klipas yra neatsiejama jos sėkmės dalis.
Filmuotas juodai-balta (kita versija spalvota) spalva, jis yra minimalistinis,
tačiau emociškai labai stiprus. Jame matomi visi 30 atlikėjų, dainuojančių savo
partijas įvairiose vietovėse: nuo didingų kalnų, upių ir lygumų iki koncertų
scenų ir įrašų studijų. Šie vaizdai simbolizuoja kantri muzikos ištakas ir jos
ryšį su gamta bei paprastais žmonėmis. Klipas nufilmuotas vienoje studijoje Los
Andžele, atliekant individualias dalis, tačiau redaguojant jos sujungtos taip,
kad atrodytų, jog dainininkai yra skirtingose vietovėse. Šis vizualus
sprendimas sustiprina dainos žinutę apie bendrystę ir vienybę, nepaisant
atstumo, kas yra itin svarbu muzikos industrijoje.
Dolly Parton indėlis į šį projektą yra neįkainojamas.
Kaip viena iš trijų originalių dainų autorių ir atlikėjų, jos dainos „I Will
Always Love You“ (kurią atliko ir Whitney Houston) pasirinkimas parodė pagarbą
jos ilgametei karjerai ir įtakai. Pats jos dalyvavimas projekte, atliekant savo
dainos dalį, suteikė projektui dar didesnį svorį. Dolly Parton yra tikra kantri
muzikos ikona, kurios balsas ir asmenybė atspindi žanro dvasią. Jos indėlis
neapsiriboja vien daina, kadangi ji yra viena iš svarbiausių CMA apdovanojimų
istorijos figūrų. Dalyvavimas šiame projekte tapo simboliniu jos palikimo
įtvirtinimu, parodant, kad jos įtaka tęsiasi per kartas.
Siūlau paklausyti ir pažiūrėti vaizdo klipą.
Artists Of Then, Now & Forever -
Forever Country
[lyrics / žodžiai]
Almost heaven, West Virginia
Blue ridge mountain, Shenandoah river
Life is old there, older than the trees
Younger than the mountains, blowing like a
breeze
Country roads, take me home
To the place I belong
West Virginia, mountain mama
Take me home, country roads
All my memories, they gather round her (if
I should stay)
A miner's lady, stranger to blue water (I
would only be in your way)
So I'll go, yet I know (dark and dusty,
painted on the sky)
I'll think of you every step of the way
(misty taste of moonshine, teardrop in my eye)
Country roads, take me home
To the place I belong
West Virginia, mountain mama
Take me home, country roads
On the road again
Like a band of gypsies, we go down the
highway
We're the best of friends
Insisting that the world keep turning our
way
And our way
Country roads (country roads), take me
home (take me home)
To the place I belong
West Virginia, mountain mama
Oh, take me home, country roads
Oh, I hope life treats you kind
And I hope you have all you've dreamed of
I wish you joy and happiness
But above all this, I wish you love
And I will always love you
I will always love you
Country roads
Take me home, country roads (and I will
always love you)
On the road again (I will always love you)
I just can't wait to get on the road again
Country roads
The life I love is makin' music with my
friends (I will always love you)
I can't wait to get on the road again
Take me home, country roads
I will always love you
I'll always love you
Maištinga Siela
2023 m. lapkričio 26 d., sekmadienis
2023 m. sausio 2 d., pirmadienis
2022 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis
Filmas: "Whitney" / "Whitney"
Sveiki,
Dar
pamenu tuos laikus, kai Whitney Houston mirties paskelbimas (kaip ir anuomet
Michael Jackson) prilygo tikrai katastrofinei bombai. Abu atlikėjai su savimi
nusinešė ne tik juodaodžiams kultūrine ir politine prasme reikšmingą epochą,
bet ir visam likusiam pasauliui. Prieš kelerius metus aptariau dokumentinį
filmą apie W. Houston „Whitney: Ar galiu būti savimi?“ (2017) ir jis davė nemažai
žinių ir aiškumo apie vieną talentingiausių atlikėjų pasaulyje. Po metų
pasirodė kitas dokumentinis filmas „Whitney“ (angl. Whitney)
(2018), kurį režisavo Kevin Macdonald
ir, pripažinsiu iškart, kad šioji nesaldesnė versija kapstosi kur kas giliau ir
įdomiau, nei pirmasis filmas.
Negalėčiau
niekam kitam šio filmo rekomenduoti, nei Whitney Houston asmenybe ir jos muzika
besidomintiems žiūrovams. Kitiems, nežinau, ar būtų itin įdomu. Šiame
dokumentiniame filme, sudurstytame iš įvairių koncertų, intervių ir asmeninių
pačios atlikėjos artimųjų išsaugotų kadrų, vėl pateikiama nauja W. Houston
gyvenimo perspektyva. Mokykloje patyrusi patyčias, vėliau išsiųsta į mergaičių katalikišką
mokyklą, atlikėją suformavo kaip itin dvasingą ir tikinčią personą. Visgi šiame
filme jos motina šneka kur kas mažiau nei aname filme. Dažniausiai beveik visi
artimieji apie Houston atsiliepia labai šiltai, nors čia derinama ir su tamsiąja
atlikėjos gyvenimo puse.
Kas
mane nustebino? Ogi tai, kad truputį veidmainė jos motina Cissy Houston. Pastaroji
buvo užmezgusi romaną su pastoriumi, todėl ji turėjo išsiskirti su vyru, o tai
atsiliepė pačiai Whitney. Įdomiausia, kas pačioje filmo pabaigoje pabrėžiama,
kad motina taip niekada ir nesužinojo, kad pačią Whitney vaikystėje tvirkino
jos pusseserė irgi garsi atlikėja Dee Dee Warwick, o tai nulėmė ir pačios
Whitney orientacijos neapsisprendimą. Ilgą laiką būdama šlovės viršūnėje ir
netgi gyvendama santuokoje su skandalinguoju Bobby Brown, ji visus reikalus pavesdavo
savo geriausiai ir artimiausiai draugei Robyn, kuri buvo beveik atvira lesbietė.
Tarp moterų, kaip supratau, buvo ir romanas, kuriam itin prieštaravo jos
artimieji, nes Houston viešojoje erdvėje turėjo išlikti nesusitepusi.
Galiausiai įklimpusi iš nuovargio į narkotikus, kurie ją pagyvindavo, manau, o
ir filmo kūrėjai tą pabrėžia, atsivėrė tiesus pragaras į savotiškos tapatybės
ir asmenybės susiskaldymą t. y. kaltinimai iš juodaodžių, kad ji parsidavė
baltaodžių muzikai, o vėliau ir tvirkinimai, skandalai ir barniai su vyru,
kuris jai po neįtikėtinos šlovės po filmo „Asmens sargybinis“ ėmė pavyduliauti
profesine prasme, nes staiga pasijuto žmonos šešėlyje. O kur dar tėvas, kuris po
Robyn tapo atlikėjos reikalų tvarkytoju, pavogė iš jos milijonus, o po to dar
padavė į teismą, norėdamas prisiteisti 100 milijonų dolerių, sakydamas, kad
dukra jam skolingą. Tikriausiai tą lemtingą spermatozoidą, iš kurios ji
atsirado.
Paskutinė
vinis šioje istorijoje sukalama į atlikėjos karstą yra jos motinystės problematika.
Nustebau, kad jos dukra Bobby troško savo garsiosios motinos mirties, abi kartu
vartojo narkotikus, o didžiąją laiko dalį ji augo gastrolėse arba prižiūrima auklės,
praktiškai nematydama savo bendraamžių. Visgi dukters likimas labai panašus į
motinos, ją rado irgi mirusią vonioje. Ar ne likimo ironija, kad niekšelis ir
ją prie bedugnės stūmęs B. Brown, kuris sutiko šiame filme duoti interviu, pats
išnešė sveiką kailį, o žmona ir dukra numirė? Visgi filmas ne vien tik apie
Whitney Houston problemas, bet ir apie talentą, dievo dovaną, aistringą
dainavimą ir dar daug daug kitų puikių dalykų, kurie vyko iki maždaug 1992 metų.
Filmas atskleidžia vėl tą patį esminį dalyką, kuris jau daugel metų mane jaudina:
kaip žmogaus talentas paveikia to žmogaus asmeninį gyvenimą, o šlovė ir turtai
atveria neretai asmenines pragaro skyles.
P.
S. Whitney buvo rasta veidu plūduriuojanti vonioje, kai draugė nuėjo jai
nupirkti keksiukų ir grįžo po 30 minučių. Savižudybė? Tikriausiai ne.
Narkotikai? Galimas daiktas. Žmogžudystė už skolas? Į šį klausimą kol kas
atsakymo nėra, bet žmonės kalba, žmonės įtaria...
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 7.3
Jūsų
Maištinga Siela
2022 m. vasario 5 d., šeštadienis
2021 m. lapkričio 20 d., šeštadienis
2019 m. lapkričio 17 d., sekmadienis
Filmas: "Whitney: Ar galiu būti savimi? / "Whitney: Can I Be Me"
Sveiki,
Apie
vieną talentingiausių pop muzikos ikonų Whitney Houston dokumentinių filmų jau
yra sukurtas ne vienas. Tikriausiai į nagus man pateko ne pats kokybiškiausias
ir geriausias filmas „Whitney: Ar galiu būti savimi?“ (angl. Whitney:
Can I Be Me) (2017), kuris bando „apžioti“ šią mega asmenybę su visu jos
talentu ir nuosmukiu...
Tiesą
sakant, mano etalonas dainininkių dokumentinių filmų nišoje tebėra „Oskaru“
apdovanotas „Amy“ apie Amy Winehouse, kuris parodo, kaip galima iš dokumentinių
kadrų suteikti mirusiam žmogui kone realų asmenybės gyvastį. Žinoma, filme apie
W. Houston to padaryti nepavyko gal dėl trūkstamos medžiagos, o gal ir dėl
režisieriaus užsispyrimo ir talento trūkumo. Manau, atlikėja nusipelnė geresnio
filmo apie savo asmenybę ir indelį į muzikos pasaulį. Visgi, manau, kad ir kiti
tą supranta ir jau po metų kiti režisieriai pasiūlo (dar nemačiau to filmo) geresnį
dokumentinio filmo pavyzdį „Whitney“ (2018).
Šis
filmas, žinoma, kaip pažintinis filmas nėra prastas, jeigu tikiesi sužinoti
apie Whitney Houston gyvenimo faktus, tam tikrus požiūrius, pavyzdžiui, kad ji
buvo nušvilpta juodaodžių klausytojų, nes kaltino ją bendruomenės išdavyste,
arba jos narkotikų reikalai, griežtosios motinos nurodinėjimai ir t. t. Chronologiniu
principu atskleidžiami jos atradimo, augimo, pakylėjimo ir nuosmukio metai,
pateikiami išlikę asmeniniai kadrai ir tai... Visai neblogas filmas kokiam
History kanalui apie asmenybę, tačiau visumoje, vėlgi lyginu su filmu „Amy“,
režisieriams nepavyko sukurti gyvo filmo įspūdžio, viskas labai schematiška,
kadras po kadro, atskleidimas po atskleidimo, tai nėra vientiso ir įtikinamo
filmo pavyzdys, veikiau tik įdomioji dokumentika, kokias dažnai užsako kokie
nors TV kanalai, manydami, kad visa tai atsipirks.
Filmas
nėra savaime nei labai geras, nei labai prastas. Tai galėtų būti nebloga įžanga
tiems, kurie tik atranda W. Houston arba bent bando susidėlioti jos gyvenimo
grandinę. Dažnai vis sakoma, kad Queen vokalistas Fredis Merkuris yra kone
daugiausiai pasiekęs gėjus menininkas, tačiau ką mes žinome apie W. Houston,
kilusios iš religingos, konservatyvios ir dar juodaodžių kvartalo, seksualumą?
Tai dar vienas jau nebe retas pavyzdys, kaip svarbu būti savimi ir, galimas
daiktas, kad melas prieš visuomenę ir negalėjimas būti savimi, pražudė šitą
deimantą.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų
vidurkis: 64/100
IMDb:6.7
Jūsų
Maištinga Siela
2018 m. balandžio 15 d., sekmadienis
2017 m. gruodžio 3 d., sekmadienis
2017 m. rugpjūčio 16 d., trečiadienis
2017 m. rugpjūčio 15 d., antradienis
2017 m. sausio 29 d., sekmadienis
Šios dienos daina: Whitney Houston - "All at Once"
Sveiki,
Senoji geroji Whitney Houston... Įsimenama nuo pat
pradžių dėl savo briliantinio balso ir kontrastingo gyvenimo. Ji kaip jūros
banga vis sugrįžta pas mane. Neseniai, besirausdamas muzikos parduotuvėje po
senus vinilus, aptikau keletą jos plokštelių. Įsigijau iš tos begalinės
nostalgijos...
Vienas geriausių ne tik
W. Houston albumų, bet kaip teigia muzikos kritikai, vienas geriausių ir
populiariausių visų laiko muzikos albumų pavadinimu „Whitney Houston“ 1985 m.
W. Houston 2009 metais įėjo į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai moteris
atlikėja gavusi apdovanojimų už savo balsą. Na, šiame debiutiniame albume yra
išties nerealiai gerų baladžių, už ką tikriausiai visas pasaulis ir pamilo šią
atlikėją. „All at Once“ (liet. viskas iš karto) – viena gražiausių W. Houston
baladžių, pasižyminti to meto muzikos tradicijomis bei puikiu atlikėjos vokalu.
Tikriausiai dėkingas pats laikotarpis, kad suklesti jausmingos baladės, C. Dion
bei daugelis kitų baladžių atlikėjų patraukia viena muzikos linkme. Šiandien,
kažin, ar jausmingos baladės yra tokios populiarios, tačiau tą, ką darė Whitney
devintajame dešimtmetyje, jau įeis ilgam į istoriją.
Mano Whitney Houston vinilinės plokštelės.
Džiaugiuosi turėdamas jos
vinilus, tad šiandien siūlau paklausyti „All at once“.
Jūsų Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)