2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Filmas: "Bus kraujo" / "There Will Be Blood"




Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Bus kraujo“ (There will be blood) (2007 m.). Tai amerikiečių drama, kuri pasakoja apie pirmuosius besikuriančius naftininkus ir jų sunkų, bet kartu labai ambicingą gyvenimą. Filmas iš tikrųjų labai gerai sutiktas kritikų, įvertintas daugelio aukščiausiais balais ir tikrai, galiu pasakyti, kad filmas tikrai nėra lėkštas, bet toli gražu šedevru kažkokiu nepavadinčiau. Vienas ryškiausių apdovanojimų – auksinis gaublys ir ne viena nominacija „Oskarams“, o ir daugeliui kažkuo filmas siejasi su „Šioje šalyje nėra vietos senukams“... Jausena gal ir kažkiek panaši, tačiau šis filmas, mano galva, pastarajam nusileidžia.

Nieko neįpareigojanti istorija, pasakoja sunkų gyvenimą apie būsimus turtus, paaukojant savo žmogiškumą, šeimą ir viską, kas brangiausia. Čia įsipina ir religinis fanatizmas, kuris žiūrovui ir diktuoja, kad bus kraujo... Filmas man pasirodė toks banguotas, buvo tokių momentų, kad atsiplėšti negalėjai, atrodo, viskas įtempta – ypač tos žiaurios naftos gręžimo scenos, tačiau vietomis filmas „užsibuksuodavo“ ir reikia pripažinti, kad yra pernelyg ištęstas, todėl kartu kelia ir nuovargio bei monotoniškumo įspūdį. Nelengva prasėdėti beveik tris valandas prie šios juostos! Vietomis tikrai norėjosi, kad filmas liautųsi, per daug įvelta visokių pašalinių pasakojimų gijų, kaip antai atsiradęs netikras brolis... Bet gal kai kam taip ir įdomu, ir intriguoja.

Ne, filmas nėra lengvas, jis pareikalauja kantrybės, rimties, nusiraminimo... Bet tas lengvumas ar ne lengvumas taip pat sunkiai apibūdinamas – aukštas IMDb reitingas rodo, kad filmas visgi buvo įvertintas paprasto žiūrovo akies ir širdies. Galiu tik pasakyti, kad filmas pakankamai stiprus savame žanre, o stipriausia jo ašis – pasakojamoji istorija, kuri kartu yra kaip ir dokumentinė – didaktinė – enciklopedinė apie mūsų dabartinių naftos magnatų ištakas. Manau, filmas daugeliui patiks ir paliks šiokį tokį įspūdį. Aišku, jei ištversite tas valandas...

Įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 8.1



Jūsų Maištinga Siela,
Man galite brūkštelti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis

Nuosprendis: Ruduo




Sveiki visi,

Ką gi... atėjo kalendorinis ruduo. Kubilius ir visa gvardija (o kaip be jų ruduo?!) už renovacijos pinigus įgijo Lietuvai sraigtasparnių. Tik pamanykit! O kas man iš to? Arba kas iš to Onutei iš Naujosios Akmenės? Negi „papigiai“ skraidysim? Tiek to. Kartais stebiuosi politikų ir valdžios sprendimais – gal ruduo čia kaltas, jaučiuosi 15 metų grįžęs atgal ir įsijungęs pirmąkart „Teletabius“, kurie, taip ir neaišku, ar sugriovė mano vaikystę ar ją papuošė. Tiek to. Juk dabar jau kalendorinis ruduo ir nebus jokio gailesčio, jokio pagalbos rato, jokio šiaudo ar horizonte mojuojančios melžėjos su karvute kaip iš pasakos – nuosprendis neatšaukiamas – RUDUO! 

Dar vaikystėje dainuodavome nešvankiai ir lyg išsigandę to saldaus rudens – „ruduo, ruduo, krenta papai auksiniai ir leidžiasi tyliai...“ Ak, tas nešvankumas. Gerai, kad jis yra, nes jis padeda išgyventi rudens nuosprendžio metais. Kai buvau mažas ir neturėjau jokios laiko nuovokos, laikrodžio nepažinojau, nepažinojau ir mėnesių, man laikas buvo vasara ir žiema – ir viskas. Tada nė įtarti negalėjau, kad žiema yra lygiavertė vasarai, trunka tris kalendorinius mėnesius! Man atrodė, kad žiema tai 70 procentų – ji ilga, nuobodi ir monotoniška, o vasara tik 30 procentų viso laiko. Kodėl ji trumpa? Kamuodavo toks klausimas. Trumpa tai trumpa. Ką jau padarysi – sakydavo močiutė.

Ko čia dabar aš apraudu praėjusią vasarą? Lyg išlietą pieną... nepriraudosiu nei saulės, nei šilumos, nei dar kažko. Nei mokyklos, nei universiteto – niekas šiemet nebekrenta nei ant galvos, nei ant pečių. Tik burzgia kitoj Lietuvos pusėj nauji sraigtasparniai ir trukdo, baisiai trukdo išskristi paukščiams į namus. Pala, o gal į svečius? Taip ir neaišku, ar jiems namai yra čia – ar ten, kur šilčiau? Tiek to. Juk jau ruduo. Kalendorinis. Sezoninis jau buvo prasidėjęs, bet vis tiek.

Reiktų kažko palinkėti. Kažko rudeniško, kažko, kas kvepia lakuotais suolais, pieštukais, trupančiais trintukais, popieriumi... ir medžių lapais, bulvėmis, juodžemiu, šlapiu šunimi ir obuoliais bei kaštonais. Kad prikristų, kad smarkiai prikristų į atmintį ir į širdį šis atėjęs ruduo, nes kito rudens gali ir nebebūti. Kaip ir pavasario, kaip ir sraigtasparnių, Kubiliaus...

Tegu šis nuosprendis – RUDUO – būna palankus! 


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Kas tas mėlynasis mėnulis? Mėlynas mėnulis - tiesa ar pramanai?




Sveiki,

Kas tas mėlynasis mėnulis? Perskaičiau klausimą socialiniame „Facebook‘e“. Na, ir kvailiui aišku, kad tai mėnulis – tas pats tik kažkodėl mėlynos spalvos. Visgi galvojau, kad jis nusidažo taip dėl ypatingo saulės spindulių kritimo kampo, bet pasirodo nė velnio.

Tai kas tas mėlynasis mėnulis, kuris pasirodo kas 2 – 3 metus? Atsakymo nebūčiau niekaip išlaužęs, nes pasirodo, kad tai antroji mėnulio pilnatis tą patį mėnesį. Pasirodo, 31 rugpjūčio taip išsidėliojo mėnulio fazės, kad išėjo antroji pilnatis. Tad neverta kankintis, nes mėnulis visiškai neturi jokio pagrindo atrodyti kažkuo kitoks. Sakoma, kad mėnulis pamėlsta arba pažaliuoja tik tokiais atvejais, kai išsiveržia ugnikalnis ir ore lieka vulkaninių dalelių, bet gal tegu miega tie vulkanai ir ugnikalniai, o mes pasigrožėsime ir įprastu mėnuliu.

Na, o kodėl jis vadinamas mėlynuoju, tikriausiai nereikia ilgai spėlioti. Tai nuo angliško pavadinimo „Blue moon“, o anglai, kaip ne paslaptis, labai poetiški, duodami pavadinimus įdomiems reiškiniams.

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Dievo miestas" / "City of God"



Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Dievo miestas“ (City of God) (2002 m.). Iš tikrųjų jau gan seniai planavau pažiūrėti šią juostą, bet mano filmų sąrašai tokie begaliniai, kad baigiu juose visai pasiklysti. Neįtikėtinai talentingas brazilų režisierius Fernando Meirelles, kuris sukūrė tokius filmus kaip „Aklumas“, „360“, ryžtasis tikram iššūkiui – „Dievo miestui“. Filmas stiprus visais atžvilgiais – stipri ir įtikinama istorija, ryškiai išreikšta emocija, problematika, nuostabus operatoriaus darbas, garso takelis ir spalvos. Ko dar reikia geram filmui?

Man asmeniškai filmas kažkuo susikalba su „Lūšnynų milijonieriumi“, tik šįkart tai braziliškos kultūros variantas be sencacingojo laimingo likimo televizijos šou laimėjimo. Sudėtinga, gan paini, įtempta pasakojimo fabula neleidžia nuobodžiauti klausantis Dievo miesto istorijos. Tai pasakojimas apie tam tikrą getą, kuriame gyvena skurstantys ir iš miesto išvaryti gyventojai. Miestą valdo keletas narkotikų prekeivių ir ištisas būrys vaikėzų, lakstančių su ginklais ir šaudančius į visus, kai netingi. Dievo mieste gyvybė nieko nereiškia, čia svarbi valdžia, narkotikai ir pinigai, o visa tai valdo paauglių gvardijos. Sunku patikėti, kad filmas būtų realybė, tačiau režisierius tikina, kad filmas paremtas tikromis istorijomis.

Daug smurto ir žiaurumo filme, bet jis nėra pagrindinis akcentas, veikiau tai pasakojimas kaip tai, kaip tarp tokių žmonių gali užaugti albinosas t.y. šviesulys, kuris nori geresnio gyvenimo, turi svajonių ir jas vargais ne galais pasiekia. Filmas neprailgs tikriems kino fanams, nes šiaip ar taip, jei nematėte, verta pamatyti – filmas sukurtas prieš dešimtmetį, o atrodo taip, lyg būtų ką tik į kino teatrus atkeliavęs. Manau, kad tai mažas šedevriukas, paliečiantis egzotiškąją Braziliją.

Įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 8.7



Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Legenda apie krištolines kaukoles" / "Legend of the crystal skulls"




Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną trumpą BBC sukurtą dokumentinį filmą „Legenda apie krištolines kaukoles“ (Legend of the crystal skulls) (2008 m.) Tai trumpas, nė valandos netunkantis televizinis dokumentinis filmas apie majų civilizacijos teritorijoje rastą krištolinę žmogaus kaukolę, kuri iš tikrųjų negali egzistuoti, kadangi majai ir kitos civilizacijos neturėjo mechaninių priemonių tokiam daiktui pagaminti, o juo labiau paties skaidraus kvarco. 

Iš tikrųjų filmą nusprendžiau pažiūrėti paskaitinėjęs senesnius straipsnius apie kristalo kaukolę Maksą, kurią neva sukūrė ateiviai iš Arktūro ir užkodavo į ją Akašų kronikų informaciją. Legenda sako, kad šios kaukolės (jų neva 13!), vieni sako, kad tik viena materiali, kitos visai kitose planuose egzistuojančios, o televizinė dokumentika daugiau kalbėjo apie kitą legendos versiją – realiai egzistuojančios kaukoles – taigi legenda sako, kad šios kaukolės vaidins stiprų vaidmenį 2012 metų pabaigoje. Dokumentika vos tik keletą sakinių apie tai užsimina, o daugiau kalbama apie kaukolės savininkus, kitų kaukolių klastotes ir veda kažkokią detektyvinę istoriją, kuri iš esmės paprastam žiūrovui, kuris plačiau nežino šios legendos, atrodytų kaip kažkokie kliedesiai su Indiano Džonso prieskoniais. 

Man asmeniškais filmas pasirodė labai skurdokas, siauras, vienpusiškas, mažai vietos palikta fantazijai, medžiagos surinkta irgi skurdžiai. Nesigailiu, kad žiūrėjau, sužinojau nemažai ir naujų faktų, pikantiškų įdomybių, kurie praplėtė jau anksčiau žinotą legendą, tačiau iš dokumentikos galima buvo išpešti kur kas daugiau informacijos... Kiek žinau, tais pačiais metais yra sukurtas kitas, kur kas platesnis filmas apie šias kaukoles, bet jo kol kas neteko matyti.

Įvertinimas: 4/10
IMDb: 5.5



Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com