Filmas: "Atskalūno laiškai" / "The Perks of Being a Wallflower"

Sveiki gyvi,

Filmas „Atskalūno laiškai“ (The Perks of Being a Wallflower) (2012 m.) mus nukelia į vidurinės mokyklos paskutiniuosius metus ir pasakoja žavią istoriją apie atsiskyrėlius, keistuolius, vadinamus, baltosiomis varnomis. Prieš gerą dešimtmetį, kai tik pasirodė lietuviškai knyga serijoje „Beveik suaugę“ vos neperskaičiau šios knygos, tačiau taip atsitiko, jog ji praslydo pro mano rankas, tačiau likimas dabar padovanojo galimybę sužinoti, kas toje knygoje buvo rašoma.

„Atskalūno laiškai“ – vykusi ekranizacija, kuri pasakoja apie būsimo rašytojo jaunystės dienas ir keistą „baltų varnų“ draugystę. Abiturientas susipažįsta su porele iš klasės – įsimylėjusia sese bei gėjumi broliu, kurie trise patiria draugystės galią. Šalia to retrospektyviai iškyla pagrindinio personažo vaikystės trauma – tetos mirtis, dėl kurios jis besąlygiškai save kaltina. Filme sutinkame tris talentingus naujosios kartos aktorius: Logan Lerman, Emma Watson bei Ezra Miller, gerai atpažįstamą iš filmo „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“. 

Galiu pasakyti, kad filmas įtraukė beregint savo pasakojimu. Gal jis nėra stilistiškai įmantrus kaip „Submarinas“, kuris irgi pasakoja apie baltųjų varnų meilę, tačiau savotiškai gražus, šviesus ir truputį dramatiškas. Esu patenkintas tiek režisūra, tiek operatoriaus darbu, tiek aktoriais, tiek pačiu siužetu, prie kurio vargu ar užmigsi. Man asmeniškai tai vėl leido šiek tiek prisiminti mokyklinius laikus, pirmąsias simpatijas. Nesakyčiau, kad šįkart filmas sukurptas vien tik jaunimui, veikiau tai brandus darbas, kurį gali žiūrėti visi apie pirmąjį vaikų skrydį iš lizdo, kada atrodo, jog gali viską ir visi tavęs laukia – „We Are Infinite“ – sako filmo paantraštė. Jie niekur nenuėjo, bet nuėjo savyje, kad pajustų savo neribotą laisvės ir pasirinkimų galią – gyventi kančioje, arba gyventi laisvėje su draugais, kol dar gali, kol dar kvėpuoji. 

Šią gražią istoriją rekomenduoju šįkart visiems, mat filmas nepretenzingas, patiks ir gurmanams, ir šiaip retkarčiais kiną žiūrintiems žiūrovams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Traukos dėsniai" / "The Rules of Attraction"

Sveiki gyvi,

Režisierius Roger Avary sukuria romantinę dramą „Traukos dėsniai“ (The Rules of Attraction) (2002 m.) ir priverčia kai kuriuos per 15 minučių baigti seansą arba aikčioti iš susižavėjimo. „Traukos dėsniai“ Jums patiks arba nepatiks, retesnis atvejis – abejingumas. Ši juosta man asmeniškai buvo lyg koks „Traukinių žymėjimas“ bei „Shortbus“ hibridas. Filmas statytas pagal jaunatvišką romaną, todėl neišvengta daug spalvų, hiperbolizacijos ir kitų niuansų. Tai pasakojimas apie koledžo amžiaus jaunuolius, kurie trokštami būti reikalingi ir mylintys, pasineria į vienadienius seksualinius potyrius, alkoholį, marihuaną bei kokainą. 

Filmo anotacija sako, kad režisūrinis stilius „kvapą gniaužiantis“, nors taip pats asmeniškai nepasakyčiau, kvapo jis tikrai negniaužė, tačiau pateikė savo originalių ir netikėtų niuansų, kuriuos galima pavadinti režisūriniu braižu. Įdomiausia buvo tai, kad maniau, jog filmo neįveiksiu, jog jis vėl pasakoja apie eilinius pasidulkinimus koledžo bendrabutyje, eilinius vakarėlius ir meiles seiles, tačiau viskas apsivertė, kai užčiuopiau pačią esmę – lengvabūdiškas ir paaugliškas kalbėjimas apie opias jaunimo problemas buvo būtinas, norint išvengti ypatingai sudramatinto patoso, kurį mums pasiūlė „Prozako karta“ (2001). Šis filmas lyg iš vidaus, kaip jaunimui atrodo jų pačių problemos – spalvotos marginalijos, sureikšminti susitikimai ir išsiskyrimai, kurie glaistomi svaigalais. 

Filme esti trys pagrindiniai personažai tarp kurių mezgasi nerišlus ir nuolat trūkinėjantis trikampis, kuris daugiau palaikomas iliuzijos pagalba, nei mums įprastais santykiais. Vienas iš jų gėjus, kurio vaidmenį atlieka „Vampyro dienoraščių“ mega žvaigždė Ian Somerhalder‘is, pastarasis visomis jėgomis kabinasi prie heteroseksualų ir bando surasti meilę. Lauren, aktorė Shannyn Sossamon, suvaidina nuolat apsvaigusią koledžo studentę, kuri laukia sugrįžtančio mylimojo ir slapta įsižiūri į Šoną, pastarasis gauna laiškelius nuo virtuvėje dirbančios merginos... Visi personažai gyvena pusiau iliuzijų pasaulyje, keldami didelius reikalavimus iš kitų, bet kokia kaina trokšdami būti reikalingi ir mylimi, tačiau gyvenimas juos nuolat nuvilia. Seksas ir alkoholis, kurį daugelis žiūrovų peikia, tėra tik terpė, kurioje auga nauja prozaiko ir nusivylusiųjų karta, tik šis pasakojimas papasakotas lengvabūdiškai apie sudėtingą dvasinę tuštybę. Filmas man patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kokainas" / "Blow"

Sveiki gyvi,

Šįkart noriu pasidalyti įspūdžiais apie amerikiečio režisieriaus Ted Demme filmą „Kokainas“ (Blow) (2001 m.). Gaila, bet šis režisierius, praėjus metams po šio filmo pastatymo, mirė, tačiau jo darbai yra išlikę iki šių dienų. Filmas „Kokainas“, nors ir neteisingas šio filmo pavadinimo vertimas, mane patraukė visų pirma dviem didelėm kino žvaigždėm – Jahnny Depp ir Penelope Cruz, ir tik vėliau, paragintais super gerais atsiliepimais apie juostą, leidausi į seansą, kuriame tikėjausi pasinerti į įtraukiantį pasakojimą su gera režisūrą, tačiau niekas neišdegė, filmas man pasirodė klaikus...

Geri aktoriai ir alpstantys žiūrovai dėl talentingojo D. Depp‘o – (nors jo sėkmė man iki šiol yra didelė paslaptis – aktoriaus man amžinai suakmenėjusiu veidu), tikriausiai nematė paties filmo, o vien tik jį, nes filmas pradžioje pasirodė gan daug žadantis – vaizdai, kaip gaminamas kokainas, mane įvedė į pasakojimą, kuris po 15 – 20 minučių subliuško visomis prasmėmis. Nors filmas pusiau biografinis, pasakojantis tikrą istoriją, tačiau jo pastatymas ir realizacija, švelniai tariant, kažin, ar ištempia iki vidutinio filmo lygmens. Visą filmą kankinausi kaip elektros kėdėje, įdomi istorinė medžiaga buvo klaikiai suverpta į įprastą, nieko neišsiskiriantį Holivudinį kliedesį, be jokios meninės vertės. Daugelis filmo gerbėjų svaigsta apie „susimąstymą“, apie tai, kaip gyvenime galima pasiekti aukštumas ir greitai nusiristi, kaip taip sakant, komentuoja tai, ką filmas norėjo pasakyti, tačiau techniniai dalykai, kurie mane erzino visą filmą, lieka net nepastebėti. Pasijutau, lyg žiūrėčiau devinto dešimtmečio kriminalinę dramelę, kurią pigiai įsigyja nepriklausomi televizijos kanalai.

Žinoma, kad nepatiko, beveik niekas nepatiko, nebent Penelopės Cruz grožis, tačiau žiūrėti visą šitą „skausmą“ vien dėl jos, yra sadomazochistinis reikalas. Filmas, žinoma, patiks antigurmanams, kriminalinių dramų fanatikams, tai tikriausiai jiems šį filmą ir rekomenduoju – tušti paveiksliukai apie narkotikus ir narkotikų platintojus, su neatskleistais personažų charakteriais. 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Ieškomas sapnų dietologas

Vakar sapnavau, jog vėl grįžau į mokyklą, kad sėdžiu mokykliniame suole ir prakaituoju kaip šernas iš baimės. Kad vėl tenka rašyti prancūzų kalbos kontrolinį ir nieko nemoku, nieko nesuprantu, o mokytoja ant manęs siaubingai rėkia, tranko durimis, keikiasi, spjaudosi kaip Karališkoji kobra, o aš kaip senis besmegenis lydausi iš baimės. 

Nemėgstu tokių sapnų, nemėgstu sapnuoti mokyklos, kad niekur nesuspėju. Dar baisiau – nežinau, kaip apsisaugoti nuo tokių sapnų ir ar iš vis įmanoma nuo tokių apsisaugoti?

Mėgstu sapnuoti, kada skraidau, nesvarbu kuo, pats pakilęs nuo žemės, skraidau lėktuvu, oro balionu, o kartais net erdvėlaiviais. Kas pusmetį ir dažniau susapnuoju, kaip keliauju į kitą planetą su žmonėmis arba ateiviais, lyg būčiau prisižiūrėjęs per daug filmų šia tema arba prisiskaitęs fantastinės literatūros.

O šiaip sapnuoti man tinka ir patinka, patinka ir košmarai – tą esu jau minėjęs, tačiau sapnuoti mokyklą... Ne, jau geriau erdvėlaiviai, pagrobimai ir kiti košmarai.

Jūsų Siela

Filmas: "Margo vestuvėse" / "Margot at the Wedding"

Sveiki,

Jau kuris laikas ilgėjausi Nicoles Kidman ir pasižiūrėjau, ko čia dar nesu su ja regėjęs ir štai Jums filmas „Margo vestuvėse“ (Margot at the Wedding) (2007 m.). Režisieriaus Noah Baumbach esu jau matęs darbą „Kalmaras ir banginis“, kuris didelio įspūdžio nebuvo palikęs, bet ir tragedijos kūrinyje neįžvelgiau. „Margo vestuvėse“, mano galva, yra stipresnis jo darbas, čia išlaikyta paslaptis, šalti ir kartu rūpestingi santykiai, personažai mažų mažiausiai atrodo keisti ir truputį kuoktelėję psichiškai. Margo atvyksta į sesers vestuves ir pamato, už kokio stuobrio ji teka, tada bando seserį atkalbėti nuo vedybų. 

Juostą daug kas peikia iš žiūrovų, tačiau man ji patiko ir, sakyčiau, vykusi. O scena, kai N. Kidman užsikaria į medį ir iš jo nebeišlipa, buvo fantastiška. Nežinau, ar čia dėl aktorės, ar dar kažko, bet filmas man pasirodė ne tik kad nenuobodus, bet ir savaip šarmingas, apgaubtas neatskleidžiama, bet visada numanoma šeimos paslaptimi, tai galima suprasti iš įtemtų sesers santykių, bet Margo ir sūnaus keistų pusiau motiniškų, pusiau „nesveikų“ santykių. Ta paslaptis, kuri taip atvirai niekada ir nebuvo atskleista per visą filmą, kitaip sakant, buvo nusinešta už kadro, pasirodė kur kas įdomesnė už visas tas vestuves. Filmas gal nepretenduoja į dramą „Reičel išteka“ su puikiąja Anne Hathaway, tačiau filmas kažkuo man įstrigo, paėmė mane savo nepaaiškinama trauka.

Sunku kažkam rekomenduoti prieštaringai vertinamą darbą, nes vieniems jis patiks, kitiems nelabai ir tai nepriklauso nuo to, ar esi gurmanas, ar esi šiaip paprasto kino mėgėjas. Įdomus siužetas, personažai, paslaptys, pikti kaimynai, kurie nori, kad nupjautų medį, paauglių pirmieji susižavėjimo susižvalgymai, tolimoje teliūskuojanti jūra. Na, man tiesiog patiko...

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela