Filmas: "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" / "The Fault in Our Stars"

Sveiki, kino gerbėjai,

Na, gerai, pažiūrėjau ir aš visų išliaupsintą filmą „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ (angl. The Fault in Our Stars) (2014), bet prisipažinsiu, kad jau pradeda nusibosti vėžio ir netekties tema kino filmuose. Galėčiau sakyti vis tas pats per tą patį, bet režisieriai, kalbėdami jautriomis temomis, vis suranda kitokių raiškos būdų, intonacijų. Šio romano ekranizacija nepaliko daugelį abejingų, įskaitant ir mane patį.

Negaliu pakęsti, kai kažkas ima vardyti geriausius filmus, tokius kaip „Įsimintinas kelias“ ar „Užrašų knygutė“, tada sakau, kad žmogus paprasčiausiai nėra matęs gero kino. Stengiuosi šito atsikratyti ir gana pretenzingai į tokius filmus nežiūrėti – tegu kas nori, tas tą tegu ir mėgsta, laiko geriausiu. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ yra neabejotinai nusaldinta romantinė dramelė, kuri iki begalybės pataikauja žiūrovui, spausdama ne tik ašaras, bet ir šypsenas – žodžiu, stengiasi visais įmanomais būdais pamanipuliuoti žiūrovų jausmais. Vengiu tokių kino filmų, bet jie nuolatos ateina iki manęs, nes nusprendi kažkaip pažiūrėti ką nors lengvesnio ir paprastesnio.

Ir visgi, man šis filmas patiko. Labiau nei pernai, berods, matytas filmas „Dabar viskas gerai“ su Dakota Fanning. Šitas filmas labiau išrutuliotas, siužetas vis tiek nuspėjamas, finalas irgi, tačiau labiausiai sujaudino pasvarstymai apie begalybę, apie tai, kodėl visatoje yra taip, o ne kitaip – poetika ir estetika kartais šiame filme blyksteli iš po saldybių sijono. Mažiausiai jaudino jaunuolių jausmai, pernelyg surežisuotas optimistinis vaikinuko personažas, kuris suorganizuoja draugei kelionę į Amsterdamą. Viskas atrodo iš fantazijos srities. Aišku, tikslas ir yra pakylėti žmogaus vertybes, pasaldinti apkabinimais, atodūsiais... Na, ir tebūnie. Visai neblogai, netgi gražu. Viena geriausių scenų – Deizės lipimas laiptais į palėpę, kurioje Ana Frank slapstėsi su šeima nuo nacių. Kino kūrėjams pavyko pademonstruoti atkaklumą. 

Rekomenduoju visgi visiems. Net neabejoju, kad šis filmas kai kam taps vienu geriausiu kada nors matytu filmu. Deja, ne man, bet filmas vietomis tikrai buvo įdomus. Didelių nuostabų iš manęs sulaukė aktorė Shailene Woodley, suvaidinusi Deizę. Simpatiška aktorė, kažkuo priminė Jennifer Lawrence.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano žmona - ragana" / "Bewitched"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Mano žmona – ragana“ (angl. Bewitched) (2005), kurį tikriausiai daugelis iš jūsų yra matę. Man tai nutiko netyčia – pažiūrėjau per televiziją. Pasijutau trumpam grįžęs į akmens amžių – filmas su reklamos intarpais, dievaži, net buvo keista, jog filmą galima žiūrėti per televiziją.

„Mano žmona ragana“ nėra joks perdirbtas kūrinys, tačiau smarkiai remiasi į legendinį amerikiečių serialą „Kerėtoja“ pamatus. Siužetas paprastas: viena amerikiečių kino kompanija nutaria perkurti šį serialą su pasitikėjimo netekusiu komiku, tačiau niekas negalėjo patikėti, kad Samantos vaidmuo atiteks tikrai raganai, vardu Izabelė. Šis filmas leido vėl trumpam prisiminti serialą, tačiau tuo viskas ir pasibaigė, nes filmą tiesiogine šio žodžių prasme, kritikai sumalė į miltus, o aktorė Nicole Kidman, kuri laikoma gero filmo garantu, buvo nominuota kaip blogiausia aktorė auksinei avietei. 

Man asmeniškai filmas nėra jau toks prastas, tačiau scenarijus gana primityvus. Tokiame siužete filmo kūrėjai galėjo nustebinti kino žiūrovus, tačiau buvo nueita pačiu lengviausiu keliu – struktūriniu šabloniniu scenarijumi. Filmas dar nykesnis turėtų atrodyti tiems, kurie apskritai nėra girdėję ir matę serialo „Kerėtoja“ – apie ką šis filmas, kiltų klausimas nežiniukams. Ir visgi, buvo smagu žiūrėti į Kidman, kuri tikrai filme nebuvo pati prasčiausia, tiesiog jai komedijos žanras nėra skirtas, kaip ir viskas, kas stebuklinio filmo siužetuose. Ji čia nešvytėjo ir neatrodė įdomi kaip ir blankiame filme „Auksinis kompasas“ – jai geriau drama ir trileriai. Aktorė pati prisipažino, kad vaidmenį gavo tik dėl savo nosies, panašios į aktorės, vaidinusios „Kerėtoją“.

Ieškau alternatyvų kine ir randu „Mano super buvusioji“, kuris man pasirodė šiek tiek įdomesnis nei „Mano žmona ragana“ dėl velniai žino ko, dabar nepasakysiu. Šiaip tai vienkartinis filmas, kuriam trūksta dvasios, bet dėl Kidman nesigailiu pažiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 4.8

Jūsų Maištinga Siela

Kai suvoki, kad vasara jau baigėsi

Sveiki,

Aha, jau kalendorinės vasaros pabaiga. Ir kaip visada... Norėtųsi kokios nors ceremonijos viskam įprasminti, bet kam tos ceremonijos? Vis tiek nėra laike linijos, atkarpos, kurią galima užbrėžti ir pradėti kitką, bet metuose ryškiausias, numatomas toks brūkšnys tikriausiai vis tiek galėtų būti paskutinė vasaros diena.

Darbai. Nauji. Ir tie patys. Jurginai. Gėlės. Mokiniai. Pirmokai. Kaspinai. Lietus. Saulė. Grybai. Knygos. Arbata. Kava. Ankstyvūs rytmečiai. Ir eilėraščiai. Daug žodžių, sudėtų į rudenį ir už rudens...

Kai suvoki, kad vasara jau baigėsi

Rugpjūtis yra išdavikas –

Smogia tau tiesiai karščiu į akis

Ir netrukus įstumia

Į rudens siaubo kambarį.

Jame blaškomės kaip nupeštos vištos

Po nebeatpažįstamą vištidę.

Negi jau? Negi dabar?

Žiūri į kalendorių ir nesitiki,

Kad ir jis tave išdavė. Visi iki vieno...

Negi jau ir praėjo... vasara.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nešantys žinią" / "The Messengers"

Sveiki,

Užsimaniau pažiūrėti kokį nors paprastą komercinį siaubo filmą ir aptikau – „Nešantys žinią“ (angl. The Messengers) (2007), kuriame pasirodo „Saulėlydžio“ žvaigždė Kristen Stewart, paskutiniu metu išgyvenanti tikrą sumaištį gyvenime, turinti tiek pat gerbėjų, kiek ir jos nemėgstančių, dar kitaip pravardžiuojama kaip Holivudo „lenta“. Tiek to, ji šiame filme nusifilmuoja būdama dar mokinė ir toli gražu tai nėra pats prasčiausias jos pasirodymas kine, nors nieko ypatingo ji nepateikia, kaip ir pats filmas.

„Nešantys žinią“ – tai pagal visus įmanomus standartus sukaltas siaubo filmas – šeima atvyksta į naują namą, bando susikurti naują gyvenimą, tačiau prieš tai buvusi šeima buvo išžudyta tame pačiame name. Na, ir jūs gi suprantate – vaidenasi, pasirodo pabaisos tik vaikams, o tėvai netiki... Scenarijus pasirodė ganėtinai nuvalkiotas, viskas daugmaž nuspėjama ir pavalkiota. Vaidyba vidutiniška ir toli gražu nieko nestebinanti, režisūra nuobodoka ir šiaip filmas nieko nebestebina. Tiesą sakant, nelabai supratau, kodėl filmas tokiu pavadinimu, kuris ne tik formoje nieko mums nenori pasakyti, bet ir apskritai idėja tokia skysta ir nieko nesakanti, kad „Teletabių“ serija taptų tikra pamoka žiūrovui, palyginus su tuo, ką galima pamatyti čia. Niekada neičiau į kino teatrą žiūrėti šios kino juostos, bet paprastam vakarui filmas per laptopą su K. Stewart gal ir nėra pats prasčiausias pasirinkimas, a?

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 34/10

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paprasta širdis" / "The Normal Heart"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiąnakt teko pažiūrėti filmą „Paprasta širdis“ arba kitaip „Normali širdis“ (angl. The Normal Heart) (2014). Tai amerikiečių TV kanalo HBO užsakytas ir sukurtas filmas – tas pats kanalas leidžia serialą „Amerikietiška siaubo istorija“, vienas iš jų kūrėjų, sukūrė šį filmą. Taigi, šiąnakt jį žiūrėjau, ir taip jau sutapo, kad tuo pačiu momentu jis kitoje planetos pusėje pelnė „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausias metų TV filmas.

Na, filmas, kaip čia pasakius, jį kažkas turi tiesiog išversti ir pristatyti Lietuvos piratiniams filmų platinimų tinklams. Tai išties žavus perliukas ir visai nesvarbu, kad tai TV filmas – jis nušluosto nosį daugeliui Holivudo kino juostų. Patiko, aišku, kad patiko, nors tenka pripažinti, kad kino industrijoje AIDS tema tikrai nėra nauja, ypač 9 dešimtmečio pradžios vaizdiniuose, kada kuriamos biografinės dramos apie mirusius ne tik homoseksualus nuo šios ligos. Filmas priminė ir ne taip seniai matytą „Dalaso klubą“ (2013) bei „Filadelfiją“ (1993).

„Paprasta širdis“ – tai pasakojimas, kuris nukelia mus į 1980-1983 metus, kad JAV po seksualinės revoliucijos homoseksualų tarpe prasideda AIDS epidemija. Užkrečiama ji lytiniu būdu, bet yra manoma, kad virusas mutavo iš gyvūnų ir paplito pas žmogų. Filme vaizduojama homoseksualų pora, kurioje vienas iš partnerių suserga šiuo virusu, kuris tada dar vadinosi „žydruoju maru“. Vienas iš partneriu priklauso aktyvistų grupuotei, kuri visais įmanomais būdais nori pritraukti tiek žiniasklaidos, tiek vyriausybinių organizacijų dėmesį, tačiau visuomenė abejinga šios ligos protrūkiui ir mano, kad tai pačių homoseksualų reikalas. Liga plinta žaibiškai, šalia miršta draugai ir bendražygiai. Darosi išties baisu, kad virusas sunaikins viską, kas gyva...

Žinoma, meilės istorija čia irgi užima nemenką vietą, bet labiausiai emocijas kursto vyriausybės ignoravimas ir ta nuolatinė padėtis be išeities, kad esi ignoruojamas ir pasmerktas. Puikus aktorinis darbas! Julia Roberts, kuri paskutiniu metu labiau atsidėjusi motinystei, visgi nusprendė suvaidinti medikę – puikus darbas. Šaunuolis Mark Ruffalo, kuris tiesiog šiame filme buvo nepakartojamas. Tą patį galiu pasakyti ir apie „Aferisto“ žvaigždę Matt Bomer, kuris ir gyvenime neslepia esąs homoseksualus.

Nežinau, mane šis filmas papirko, sužavėjo ir negaliu skirti mažiau balų nei maksimumą.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela