Filmas: "Monako princesė" / "Grace of Monaco"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Monako princesė“ (angl. Grace of Monaco) (2014), kuris, jei neklystu, tapo Kanų kino festivalio atidarymo filmu, na, bet tai nesvarbu. Filmas neaplenkė ir Lietuvos didžiųjų kino ekranų, tačiau vis jaudinausi, kažkaip recenzijos ir kino kritikai malte malė filmą, režisierių ir N. Kidman pavardes į miltelius. Atseit tokio prasto biografinio filmo legendinė Grace Kelly nenusipelnė, o dar ir karališkoji šeima filmą apšaukė net šmeižiančiu ir nieko bendro neturinčiu su tikrąją Kelly Grace istorija.

Aišku, filmo režisierius nesusidorojo su medžiaga, ne taip, kaip anksčiau, kai 2007 metais pristatė „Edit Piaf: Rožinis gyvenimas“, kuris buvo nuostabus visame kame. „Monako princesė“ yra geri du laipteliai žemyn, jei ne daugiau. Prisipažinsiu, kad ši juosta labiau patiko nei „Princesė Diana“, kuri vėlgi buvo sumalta su Naomi Watts vardu į miltus. Kažkaip sunku karališkąsias mūsų damas perkūnyti, nors tiek Naomi, tiek Kidman turi puikius duomenis savo vaidmenims atlikti. Grįžtant prie „Monako princesės“, manau, kad tai daugiau ne N. Kidman klaida, o režisieriaus vizija apie K. Grace – ji gyvenime buvo kur kas „spindulingesnė“, tą rodo ir Youtube išlikę įrašai, iki tol, kol Grace žuvo autoavarijoje (kaip ir Diana!). Kartais atrodė pernelyg kategoriška, pernelyg įsitempusi, pernelyg vaizduojama nemylima vyro ir pati nežinanti, ką ten daro Monake – trūko emocinio šiltumo, todėl Kidman buvo pavadinta vaškine. Bet ar kartais ne režisieriaus kaltė ir susitarimas tokią Grace ir vaizduoti, kuriant draminę plotmę?

Pats filmas man asmeniškai patiko, įstrigo vaizdai, detalės ir pati Kidman neatrodė taip tragiškai, kaip daugelis piešia. Siužetas kad ir vidutiniškas, politizuotas, bet nemanau, kad tai filmas apie tikrąją Kelly Grace princesę. Nepatikėjau, ne taip, kaip buvo su Edit Piaf, su kuria nuo pat pirmųjų kadrų augi ir negali atsigėrėti. Sužiūrėjau kaip pakankamai įdomią istoriją apie kitą Monako princesę, iš kito paralelinio lygmens, kaip atskirą istoriją su aliuzijomis į K. Grace gyvenimą.

P. S. Labai patiko Maria Callas pasirodymas, kurį atliko antro plano aktorė Paz Vega.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 21/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: Džimio salė / "Jimmy's Hall"

Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Džimio salė“ (angl. Jemmy‘s Hall) (2014). Na, su režisieriumi Ken Loach jau susipažinau seniai ir tai nebe pirmas jo matytas režisūrinis darbas. Pirmasis – „Miežius siūbuojantis vėjas“, „Angelų dalis“ buvo rodomi įvairiuose Lietuvoje filmo festivaliuose. „Džimio salė“ šiemet pasirodo „Scanoramoje“.

Šiame filme, kaip ir „Miežius siūbuojantis vėjas“, režisierius vaizduoja Airijos istorinius etapą. Šįkart ne partizaninį karą, bet kitokį konfliktą – Airijos ateistų, laisvamanių piliečių susirėmimą su religija. Iškart po Pirmojo pasaulinio karo, kai Airija neseniai atgavo nepriklausomybę nuo Britanijos, provincijos buvo gana atsilikusios, ten nebūta jokių pramogų, apleistas švietimas, todėl žmonės patys norėjo kurti savo kultūrą, todėl apleista Džimio pašiūrę primenanti salė tapo laisvosios kultūros vietovių centru. Filmas apremtas tikrais įvykiais. Tačiau religija norėdama išlikti dominante ėmėsi kryžiaus žygį, kad tik ši „velnio skylė“, būtų uždaryta...

Šiaip iš tikrųjų nebloga medžiaga. Rodos, pernelyg istoriškai smulki ir nereikšminga, tačiau mažuose dalykuose režisierius aptiko kino vertos medžiagos. Prisipažinsiu, kad man kur kas labiau patiko filmas „Angelų dalis“ apie viskio degustavimą, nei šis, tačiau nenoriu pasakyti, kad filmas prastas ar nevykęs. Iš esmės patiko. Savitas, atpažįstamas režisierius, turintis kaip visada ką papasakoti apie Airiją. Neturiu jokių priekaištų nei scenarijui, nei vaidybai, nei medžiagai – tiesiog skonio reikalas, ar Jums patinka tokios istorijos, ar jomis Jūs sugebate žavėtis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Elnių medžiotojas" / "The Deer Hunter"

Sveiki, kino žiūrovai,

Amerikiečių režisierius Michael Cimino iš dalies remdamasis Remarko romanu „Trys draugai“ sukuria filmą „Elnių medžiotojas“ (angl. The Deer Hunter) (1978), kuris laikomas vienu geriausiu tų metų filmu. Filmas gavo daugybę apdovanojimų, o jame pagrindinius vaidmenis sukuria legendiniai Holivudo veteranai: Robert de Niro, Meryl Streep, Christopher Walken ir kt. Tikriausiai negalėjau nepamatyti šios juostos, nors ilgai atidėliojau, kadangi labai gąsdino trijų valandų seansas, tam reikia tikrai nusiteikti, ypač, kai žiūri originalo kalba.

„Elnių medžiotojas“ gana toli nuo romano, kurį irgi yra tekę skaityti, sakyčiau, paimti tik atmosfera ir keletas motyvų, tačiau tai visai kita istorija. Iš pradžių jausmas buvo gana keistas. 40 minučių trunkančios vestuvių scenos, su palaiminimu, baliumi ir visišku nusilakimu. 40 minučių džiaugsmo, fiestos, kurios toli gražu nebeprimena santūrių šiuolaikinių vestuvių. Džiaugsmo atmosfera begalinė, bet jau tada aišku, kad filmo pabaigoje herojams teks verkti. Kita valandos pusė susmūgiuoja emociškai. Jaunoji karta, jaunoji vyrukai paimami į karą Vietname, kur sukrečiantys įvykiai, mirtys ir „Rusiškos ruletės“ žaidimai galutinai palaužia jaunuolių psichiką. Netektys, praradimai, kraujas atima iš jų tai, ko jie šioji karta turėjo geriausio.

Kadras iš filmo "Elnių medžiotojas".

Paskutinė valanda skirta susitaikymui, vilties susėmimui, tačiau pasaulis niekada veikėjams nebeatrodys toks, koks buvo. Jie pasikeitė ir moterys, mylimosios, kurios liko namie, tai jaučia, bet nežino, kaip padėti savo vyrams. Tai ištisa amerikiečių epocha, kai karas nusineša viltį... Ilgas, gilus filmas su gera režisūra, puikia aktorių vaidyba. Nors filmas šiek tiek užtęstas, bet tai tikriausiai pasirinkta sąmoningai, norint pajausti pasikeičiančios epochos slenksčius. Holivudo veteranai neįtikėtinai jauni, gražūs ir talentingi. Meryl Streep – ak, koks grožis, netgi brutalusis Robert de Niro man šįkart patiko. 

Filmas neabejotinai iš klasikinės prabos, kuriam reikia atsidėti, reikia nusiteikti, nes nuotaikos keičiasi tik kas valandą, reikia mėgautis tėkme, draugystės idile, jos praradimais, meile, kuri bus pažeista ir niekada nebus tokia, kokios nusipelnė herojai. Šiaip iš tikrųjų stipri juosta, leidžianti patirti gero kino malonumą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Košmaras Guobų gatvėje 2: Fredžio kerštas" / "A Nightmare on Elm Street Part 2: Freddy's Revenge"

Sveiki,

Dėl šventos vaikystės, kai iš tikrųjų bijodavau užmigti, nes prieš akis regėdavau šio filmo vaizdinius, vėl norėjau sugrįžti ir atgaivinti prisiminimus, nutariau pažiūrėti „Košmarą Guobų gatvėje 2: Fredžio kerštas“ (angl. A Nightmare On Elm Street part 2: Freddy‘s Revenge) (1985). Pirmosios dalies nežiūrėjau, nes ją atsimenu puikiai ir matęs ne kartą – tikra siaubo klasika, ko nepasakysi apie 2010 metų naująją ekranizaciją. Antroji dalis buvo sukurta žaibiškai IX dešimtmečio viduryje, tačiau, manding, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, nė iš tolo neprilygsta pirmajai daliai.

Pirmieji kadrai – mokyklinis autobusiukas, kuris balansuoja ant uolos tikriausiai yra vieni stipriausių filmo kadrų, o visa kita tiesiog kažkoks pasityčiojimas. Nepatiko. Filmas kažkoks be atmosferos, siužetas labai lėkštas ir jo realizacija labai banali, nors „grūdą“ filmas turėjo – Fredis fiziniu pavidalu iš sapno erdvės persikelia į realybę, tačiau viskas suskubėta, atmosferos neišlaikyta, o siaubo scenos nė iš tolo neprilygsta pirmtakui. Viskas atrodė fragmentuota, sukarpyta, o vaidyba... Apie vaidyba galiu tik patylėti, nes tiek antraeiliai aktoriai, tiek pagrindinis aktorius Marck Patton, kuris po šio filmo kaip ir baigė aktoriaus karjerą – ir pačiu laiku – buvo baisesnė už patį filmą! Ir jei ne aktorė Kim Myers, kuri visą filmą buvo stulbinamai panaši į jaunąją Meryl Streep, tai buvo laiko su kolega diskutuoti, ar nebus tais metais M. Streep pasidariusi plastinės ir apsimetusi kita aktore, tai tikriausiai viduryje filmo būčiau ir užmigęs.

Tikrai, žiūrovai, mane labai nuvylė šio legendinio filmo tęsinys. Nepatiko nei aktoriai, nei siužeto realizavimas, nei vaidyba, nei atmosferos nebuvimas... Tiesiog tuščias laiko gaišimas. Ar bereikia sakyti, kad tai tikriausiai pati silpniausia „Košmaras Guobų gatvėje“ dalis? Tokia silpna, kad bijau bežiūrėti kitas dalis...

Mano įvertinimas: 2.5/10

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išlaikyk šviesą" / "Keep the Lights On"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti ir pristatyti kino filmą „Išlaikyk šviesą“ (angl. Keep the Lights On) (2012), kurį režisavo Ira Sachs, kuris jau įsirašė į kino industriją kaip LGBT filmų kūrėjas. Jo filmas „Išlaikyk šviesą“ pasakoja apie vieną gėjų porą ir jų sudėtingus santykius, paveiktus narkotikų ir kitų kvaišalų.

Filmo problema nėra LGBT prisitaikymas ar visuomenės pripažinimas. Šioji terpė jau seniai laisva ir savaime suprantama kaip normatyvinė, bet netikėtai filme iškyla priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Vienas iš „šviežios“ poros vaikinų yra priklausomas nuo kvaišalų, jis dingsta iš namų savaitėmis, o kitam belieka jo ieškoti ir melstis, kad nieko neatsitiktų, o sugrįžus maldauti, kad vėl grįžtų į reabilitacijos kliniką. Žodžiu, šioji pora susiduria su gana dažna problema, su kuria susiduria ir hetereseksualios poros.

Kadras iš filmo "Išlaikyk šviesą".

Aišku, filme yra gana daug laisvamaniškos erotikos, kuri apskritai dažnai kine vaizduoja homoseksualųjį pasaulį be tvirtų vertybinių pamatų, žmonės nėra monogamiški, prisirišę kūniškai vienas prie kito ir tai neleidžia sudaryti tvirtus santykius, bet kartu randasi nauja santykių tvarka, neslepiant savo meilužių ir būnant su partneriu sąžiningiems iki galo.

Filmas iš esmės primena prieš keletą metų matytą irgi LGBT tematikos juostą „Weekend“ (2011), tik čia formuojama kita problematikos sprendimo plotmė – ar meilė gali išgelbėti narkotikais paramstytus santykius? Kiek reikia laiko suvokti, kad žmonėms, turintiems kitokį santykį su realybe, nepakeliui? Neprasta režisūra, problemos vaizdavimas, dialogai. Labai patiko danų kilmės aktoriaus Thure Lindhardt vaidyba, kuris pademonstravo aukštą pilotažą, kad nė akimirkai nesuabejojau, jog heteroseksualus aktorius filme iš tikrųjų homoseksualus. Iš tikrųjų tai gana nebloga tema, filmas ir vaidyba.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela