Filmas: "Darvino apdovanojimai" / "The Darwin Adwards"

Sveiki,

Ko galima tikėtis iš filmo, kuriame vaidina mano mėgstama Winona Ryder? Dvejopų rezultatų: filmas arba geras, arba visiška nesąmonė. Niekada nesi apsaugotas dėl filmo turinio, netgi jei aktorius garsėja ir puikiais projektais. Panašiai nutiko su filmu su iškalbingu pavadinimu „Darvino apdovanojimai“ (angl. The Darwin Adwards) (2006), kuris tikriausiai buvo vienas labiausiai nejuokingiausių komedijų per pastarąjį pusmetį. 

Filmo idėjos gana šmaikščios: pagrindiniai veikėjai, vadovaudamiesi tikimybių nelaimių teorijomis, gyvena detektyvinį gyvenimą ir jį taiko asmeniniame gyvenime. Dokumentiniu braižu filmuojama juosta pasakoja totalių nevykėlių istorijas ir šmaikščias (netgi visai išmoningas!) nelaimingas situacijas. Būtent tik dėl tų netikėtų situacijų ir pagrindinio veikėjų versijų galima šį filmą dar palaikyti originaliu ir šiek tiek kitokių nuo lėkštų amerikietiškų nesąmonių, tačiau realizacija ir vaidyba... Dieve tu brangus! Filmas absoliutus pigumas, atrodo, kad režisierius sukvietė savo pažįstamą „chebrytę“ ir per kelias dienas nufilmavo anekdotines situacijas ir sukalė šį nejuokingą filmą. Filmo idėja pasilaidojo po itin nekokybišku režisūrine tinginyste, gal net ne tinginyste, o absoliučiu talento neturėjimu. Situacijos su filmo operatoriumi – nejuokingos, kai kurie juokeliai labai pigūs ir jau matyti, primena „Vienas namuose“ parodiją, komedijinė pora stereotipinė, o montažas – apsaugok tu, Dieve! 

Vienintelis filmo pliusas aktorių pora, kuri įmesta kaip vištos tarp skiedrynų, beprasmiškai bando kažką nuveikti. Kapstosi su režisieriaus nevidono nevykusiu žiūros tašku. Filmas prastas absoliučiai visomis prasmėmis. Tiesiog net gėda kam nors rekomenduoti.

Mano įvertinimas: 2/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: Apu trilogija "Kelio daina" / "Pather Panchali"

Sveiki, skaitytojai,

Apie legendinį indų režisierių Satyajit Ray, tiesą sakant, negirdėjau nieko. Gal dėl to, kad mažai domiuosi pačia kino istorija ir režisierių įtakomis kino raidai, tačiau sutikau žmonių, kurie primygtinai rekomendavo pažiūrėti Apu trilogiją. Aš, aišku, nesipriešinau ir turėdamas daugiau laisvo laiko pažiūrėjau pirmąją trilogijos dalį pavadinimu „Kelio daina“ (hind. Pather Panchali) (1955). Senas geras kinas iš Indijos neturi praktiškai nieko bendro su Bolivudo melodramomis, todėl tas, kas įkalė jums į galvą, kad Indijoje kuriami tik vieno tipažo juostos, vertėtų šiek tiek išsiblaivyti nuo stereotipų.

„Kelio daina“ neabejotinai įstabi, originali ir prasminga kino klasika. Visų pirma mane nustebino puiki juostos rekonstrukcija ir puikios retro spalvos. Kasdienybės filosofija dvelkiantis filmas pasakoja apie Apu vaikystės dienas, apie jos seserį, skurdžiai kone tarp griuvėsių gyvenančius tėvus bei mirti besiruošiančią tetą. Filmas atskleidžia ne tiek religinius ir indų kultūrinius niuansus, kas neretai akivaizdžiai perspaustai demonstruojama kai kuriuose filmuose, bet taip natūraliai tarpusavių žmonių santykių raidoje iškylantys vertybiniai ir moraliniai žmonių kontinentai. Filmas tarsi kasdienybė – lėtas, skausmingas, nebanalus, kartu vaikiškai žaismingas, svajingas ir kartu vaizduojantis siaubingą nepriteklių. Akivaizdu, kad veikėjus paralyžiuoja kaip ir visais laikais ne skurdas, bet žmogiškasis orumas, garbė, padorumas ir gėdos jausmas. Žiūrovas regi materiją, bet veikėjų judesiai ir diktuojami pažeidžiamo orumo sprendimai mums pasakoja apie visai kitą žmogaus pasaulį.

Tiesą sakant, net nesitikėjau tokio gero filmo, dar sunkiau patikėti, kad filmas „sukaltas“ XX amžiaus viduryje, kai kinas iš esmės sirgo savo laikmečio klišėmis – vaizduoti to negalima, o tą galima ir pan. Moralės filmas iš esmės draudė daug dalykų, gal dėl to taip atokiai nuo kino tėvynės ir pavyko sukurti kažką nepaprasto, egzotiško, bet vertybiškai taip artimo kiekvienos kultūros žmogui. Puikus filmas, kuris turi puikią raišką, savo nuostatas, kultūrinį klodą ir vidinį veikėjų monologą. Rekomenduoju.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dramblio daina" / "Elephant Song"

Sveiki, 

Kad Xavier Dolan yra režisierius genijus, tam tikriausiai dėl to jokių klausimų nekyla, tačiau jį gana retai išvystame kaip aktorių kitų režisierių filmuose. Tokia proga pasitaikė pažiūrėti jo pasirodymą psichologėje dramoje „Dramblio daina“ (angl. Elephant Song) (2014). Filmas pasakoja apie psichikos sutrikimą turintį jaunuolį, kuris užsidaro ilgiems pokalbiams su įstaigos vadovu, o šis bando iš jaunuolio išgauti paslaptis dėl psichiatro dingimo. Tiesą sakant, filmo siužetas intriguoja nuo pat pradžių, intriguoja ir tie psichologiniai žaidimai, kuriuos diktuoja vaikiškai „genialus“ X. Dolan kuriamo veikėjo ūmus būdas, tačiau pats filmas čiuožė ir pračiuožė pro šalį.

Tiesą sakant, filmas ganėtinai vidutiniškas, kadangi nėra stipraus scenarijaus realizavimo. Galima, aišku, kaltinti aktorius, bet jie šiuo atveju „nė prie ko“, o štai visą nepavykusio filmo atsakomybę turėtų prisiimti Charles Biname, kuris į nagus gavo ganėtinai neblogą scenarijų apie sielos sužalotą vaikiną, kur jo dvasioje veriasi ištisos nevykusios šeimos paliktos stigmos. O kas iš viso to išėjo? Vienas pavykęs simbolis – dramblys, keletas gražių ir itin vykusių estetinių kadrų, perėjimų į emocinę atmintį, tačiau daug abejonių ir nepavykusių raiškos būdų pačiame psichiatrijos kabinete. Viso šio ne itin pavykusio filmo problema yra tame, kad režisierius nučiuožė estetiniu paviršiumi ir neužčiuopė tikrosios dramos, todėl filmas atrodo gražus ir iš serijos „prasmingas“, tačiau tai tik forma, tuštoki dialogai, kiautas, kuris slepia išsisėmusį turinį. 

Taip, filme gražiai pasirodė aktorių trio. Labiausiai norėčiau pagirti aktorę Catherine Keener, kuri yra nepasotinamo natūralumo ir puikios intuicijos aktorė, kuriai praktiškai nereikia stengtis būti kažkuo kitu, rodos, dirba be didesnių pastangų ir kiekvienas veido krustelėjimas – superinis. Štai X. Dolan vaidmuo kad ir ryškus, jis daugiau konstrukcinis, tokį padaryti gali ir vidutinio talento aktorius, todėl lyg ir nieko naujo jo dirvonuose. Filmas itin vidutiniškas, einantis daugiau į formas, tačiau be įdomesnių siužetinių vingių ir originalumo. Šiaip sau.

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela