Filmas: "Anabelė" / "Annabelle"

Sveiki,

Artėjant į Lietuvos kino teatrus siaubo filmui „Anabelė 2“, nusprendžiau neatsilikti nuo pasaulio ir pažiūrėti pirmąją šios velniai žino, kiek turėsiančios tęsinių siaubo seriją – „Anabelė“ (angl. Annabelle) (2014). Filmas „išplaukęs“ iš vykusio „Išvarymo“ projekto, tačiau pasaulio taip ir nesudominęs, kadangi tam yra visai pragrįstų priežasčių.

Pradėkime nuo to, kad pasakojimas apie apsėstą lėlę išties turėtų žavėti ir bauginti – fantazijai išsilieti per kraštus yra vietos iki valios, tačiau filmo kūrėjai taip taupiai viską atliko, kad galutinis rezultatas labai prastas. Visų pirma, siužetas labai nevykusiai išvystytas – jauna šeima laukiasi kūdikio, ima dekoruoti būsimo vaiko kambarį senomis lėlėmis ir... Palaukite, jauna šeima? Šalti santykiai? Nuolat dirbantis vyras? Abejonių ir intuicijos apnikusi bejėgė nėščioji? Fe! Visa atmosfera, nuo personažų pasirinkimo iki įvykių vystymo byloja, kad filmas nuobodus per visą pilvą ir nė per nago juodymo neprilygsta panašaus tipažo R. Polanskio išties puikiam siaubui „Rozmari kūdikis“. Tiesiog apgailėtina ir pati režisūra, kadangi ji grįsta šaltu abejingumu tiek žiūrovui, tiek tarp pačių veikėjų. Noras sukurti mistifikuotą atmosferą iš esmės sukūrė bejausmį ir šaltą santykių kokteilį ir netikrovišką kasdieninį veikėjų gyvenimą, tiesą sakant, scenų režisūra grįsta klišėmis, todėl tokia bejausmė ir iš pagrindų neįtikėtinai banali.

Siaubas? Seni tie patys triukai, prastame scenarijuje leidžia tik tingiai nuobodžiauti, o kai kada piktintis, kodėl po „Išvarymo“ kūrėjai į „Anabelę“ pasižiūrėjo pro pirštus ir sudėjo viską, ką dažniausiai turi apgailėtinai silpni ir nuobodūs siaubo filmai. Nerekomenduoju.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Kim Carnes "Bette Davis Eyes" [žodžiai / lyrics]

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart rubrikoje noriu pristatyti Kim Carnes (g. 1945) ir jos vieną didžiausių karjeroje dainų – „Bette Davis Eyes“, kurią tikriausiai puikiau prisimintų vyresniosios kartos klausytojai, tačiau neprošal apsišviesti ir jaunesniajai, ar ne?

Tiesą sakant, man ši jos daina netgi labai nepatiko, kurią įvardijau kaip „prasirūkiusią atlikėją“, bet netyčia namuose atsirado jos ko gero vieno geriausio albumo „Mistaken identity“ (1981) vinilas ir tiesiog pasidaviau jos specifiniam balso tembrui, kuris galbūt ne visiems tiks ir patiks, tačiau kaip kadaise Bonnie Tyler, taip ir Kim Carnes turi savo unikalų vokalą, kurį su niekuo nesumaišysi. 

Daina apie legendinės Holivudo aktorės Bette Davis akis iš tikrųjų pirmą kartą pasirodė 1974 metais ir ją atliko Jackie DeShannon – toji versija kur kas paprastesnė, gal dėl to neprilygo 1981 metais pasirodžiusiai Kim Carnes versijai, kuri atlikėjai atnešė pirmąją Grammy apdovanojimą už metų įrašą. Daina taip šovė į viršų, kad ją pamėgo visas pasaulis. Prancūzijoje ir Kanadoje singlas tapo platininiu, Italijoje ir JAV auksiniu. Daugelyje pasaulio valstybių daina ne vieną savaitę išsilaikė klausomiausių dainų topo viršūnėje. 

Dainą vėliau perkūrė ir kiti atlikėjai, oficialiai įrašą padarė ir aktorė Gwyneth Paltrow, tačiau taip paprastai ir kartu giliai, kaip šį kūrinį atliko Kim Carnes tikriausiai niekam daugiau nebepavyks atlikti. Pasiklausykite:

Kim Carnes „Bette Davis Eyes“

Jackie DeShannon (pirmoji dainos versija)

Žodžiai / Lyrics

"Bette Davis Eyes"

Her hair is Harlow gold
Her lips sweet surprise
Her hands are never cold
She's got Bette Davis eyes
She'll turn the music on you
You won't have to think twice
She's pure as New York snow
She got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
She got Greta Garbo's standoff sighs
She's got Bette Davis eyes

She'll let you take her home
It whets her appetite
She'll lay you on the throne
She got Bette Davis eyes
She'll take a tumble on you
Roll you like you were dice
Until you come out blue
She's got Bette Davis eyes

She'll expose you, when she snows you
Off your feet with the crumbs she throws you
She's ferocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

She'll tease you
She'll unease you
Just to please you
She's got Bette Davis eyes
She'll expose you
When she snows you
She knows you
She's got Bette Davis eyes

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Ar lietuvio laimė ir nelaimė iš tikrųjų yra nesvarbi? Valdančiųjų valstiečių paskutinis "laimės genocidas"

Sveiki,

Šįryt prie kavos puodelio peržiūrėjau vakarykščių žinių įrašą, kuriame buvo klausiama buvusios politikės, ką reiktų daryti, kad Lietuvos žmonės būtų laimingi? Buvo prieita prie išvados, kad valdžia apskritai neturėtų būti atsakinga už žmonių laimę... 

Gal ir neturėtų, bet ir už nelaimes neturėtų būti atsakinga, tačiau... Valstiečiai, varpų žemėje kėlėjai į padanges, per paskutiniuosius metus išties rūpinasi, kaip tą „laimę“ pažaboti netgi visai nesąmoningai. Valstiečiai nespręsdami esminių būties problemų daro tai, kas kol kas jiems sekasi geriausiai – uždrausdami žmogaus paskutinius laimės resursus. Statistinis lietuvis, jau niekam ne paslaptis, nebegali nei keliauti, nei be bauginančių paskolų įsigyti būsto, nei susitaupyti, nei patirti kažkokių egzistencinių potyrių, kurie suteiktų nors šiek tiek skaidrios laimės (juokais – boža, net braškės vėl pabrango!): kad ir nueiti į teatrą ar laiko skaitymui, nes... Lietuviai girtuokliai, lietuviai atsilikę, lietuviai nepatriotiški, lietuvių vaikų pasiekimai mokykloje apgailėtini, universitetų per daug, kokybės nėra, euras prie lito, litas prie euro, socialinė atskirtis vis auga, vaikai paliekami šulinyje, studentės deginamos bagažinėje, todėl atimkime bet kokias iliuzijas patirti, kad ir pačias žemiausias laimės apraiškas ir:

a) uždrauskime alkoholį (nes nusigers tie ir taip nelaimingi žmogeliai – atimkime paskutinę laimę);

b) apmokestinkime cukrų (nes, oi, kaip sutaupysime! Čia užuot gerinę maisto kokybę, geriau užverskime rinką pavojingais antrarūšiais saldikliais, nuo kurių jie gydysis padidėjusiomis vaistų kainomis – išmintinga, neprikibsi!);

c) ilginkime darbo valandas (nes, oi, tik darbas išgelbės Lietuvos ekonomiką, o statistinis lietuviukas toliau obliuos už minimalkę ir jei dirbs ilgai, vadinasi, nebus kada gerti);

d) būstų nuomos kaina didesnė už paskolos įmokų kainą, todėl priverskime juos paimti paskolą ir neleiskime emigruoti – ypač jauną žmogų!;

e) neleiskime įteisinti partnerystės tarp tos pačios lyties (nes, oi, nepykdykime pensininkų ir katalikų, žulykų ir šiaip nacionalistų, kitaip sakant, „normalių“ lietuvių), todėl drauskime ir toliau, kol „lėtieji“ estai eina į priekį šviesmečiais...

f) suvarykime jaunuolius į karinę prievolę, įtikinkime, kad verta mylėti tėvynę, šelpkime kareiviškiems batams ir košei, taip sustabdysime jaunąjį žmogų nuo emigracijos (sutaupysime vergų klasei darbo jėgos)...

....(šiaip eiliniai draudimai, prievolės, apmokestinimai, lengvatų šalinimas, kraujas, šūdas, sekso vergija) ir....

ž) uždrauskime žmonėms jaustis laisviems ir uždrauskime bet kokį malonumą, tegu susimoka už tą laimės iliuziją brangiau arba būna absoliučiai nusivylę ir nelaimingi – juk valdžia neatsakinga už žmonių laimę ir gyvenimo kokybę.

Aišku, galite tai interpretuoti kaip eilinį paburnojimą, kai lietuvis kuria apie savo nelaimingumą mitą. Žinoma, kad Lietuva nuostabi šalis, kaip, beje, ir Rusija, tik valdžios aparatai, kaip ir daugelio tautų, baisiai supuvę. Tautos ir valdžios konfrontacija ir toliau didėja ir, deja, didės. Pasakyk tris kartus melą ir jis taps tiesa, todėl nereikia sakyti, kad burnodamas lietuvis iš tikrųjų tik skundžiasi, jis iš esmės neburnoja, o solidžiai (ne kaip graikai su akmenimis gatvėje) pasako, kad mitas apie nelaimingą jau seniai tapo realybės dalimi.

Ar po cukraus uždraudimo, bus apmokestintas seksas? Greitai už orumą ir prigimtinius poreikius teks dar plačiau praverti pinigines. Nes orumas, kaip žinia, greitai irgi taps, jeigu ne geidaujamai retas, bet ir iš esmės ydingas dalykas, juk vertybes keisti kaip plakatus nesunku – tik pakeiskite partiją.

Jūsų Maištinga Siela