Eilėraštis: Marcelijus Martinaitis "Padainuok man"

Sveiki,

Marcelijus Martinaitis (1936-2013) – vienas talentingiausių savo kartos poetų. Jo eilėraštis „Padainuok man“, lyginant su kitais jo kūrybos darbais, atrodo absoliučiai neišsiskiriantis ir lyg niekuo neypatingas. Norint atrasti eilėraščio raktą, reikia žiūrėti į lietuvių liaudies dainos tęstinumą individualiojoje M. Martinaičio poezijoje, nuo lietuvių tautos pasaulėjautos iki vieno asmens pasaulėjautos. Dalijuosi jo eilėraščiu.

Padainuok man

Padainuok man,

kad vakaras jau nebetoli,

kad laikas su saule namolio.

Tu man padainuok

su mėnesiu aplink galvą,

sėdėdama parugėje.

– Ką aš dainuosiu,

Kad mano daina – jau sena,

Kad mano širdis – jau akla,

Kad mano žodžiai – jau apkurto.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: atkurta moteris, gyvenusi prieš 9000 metų

Sveiki,

Šįkart šios dienos nuotraukoje – mokslininkų rekonstruota paauglė, gyvenusi prieš 9 tūkstančius metų. Ją mokslininkai pavadino Don, kurios palaikus rado 1993 metais Graikijos regione Tesalijoje, kur plyti urvai. Prieš 9 tūkstančius metų – tai laikotarpis iki civilizacijos atsiradimo ir šioji paauglė neturėjo galimybės išgyventi, nes kramtė vien odą, todėl žandikaulis toks atsikišęs. Be to, ji sirgo įvairiomis maisto trūkumo ligomis, todėl negalėjo vaikščioti ir mirė urve.

Nežinau, kiek mokslininkai tiksliai atvaizdavo ją pagal kaukolę, tačiau vis tiek įdomu būtų tokią pamatyti gyvą.

Jūsų Maištinga Siela

4 priežastis, dėl ko gyventi: bėgimas ir judėjimas

Sveiki,

Ketvirtoji priežastis: Jeigu gali bėgti – bėk! Bėk, kol išpils prakaitas, kol pritrūks kvapo ar pradės skaudėti šoną. Toks beprotiškas trumpas ir iš visas jėgas atimantis sprintas (iš esmės vieno kilometro klausimas) yra puikus variantas išblaškyti bet kokioms blogoms mintims. Nereikia daug, tik susikaupti, susirasti kilometražą ir nubėgti vieną kilometrą. Neįtikėtina, kaip po bėgimo „išsitaško“ viskas ir lieka tik kvėpavimas. Šiuo atveju verta gyventi vien dėl judėjimo ir juo mėgautis.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sunaikinimas" / "Annihilation"

Sveiki,

Po Kino pavasario filmų norisi kažko kasdieniškai komercinio ir pirmasis filmas, kurį nusprendžiau pažiūrėti, yra amerikiečių fantastinė juosta „Sunaikinimas“ (angl. Annihilation) (2018), kuris vos tik pasirodęs iškart sulaukė puikių kino kritikų vertinimų ir jame pirmu planu pasirodo „Oskaro“ laureatė Natalie Portman.

Tiesą sakant, iš šios mokslinės fantastinės juostos galima tikėtis itin daug, tačiau, prisipažinsiu, kad truputį kankinausi, nes filmas beaistris, šaltas ir pernelyg sintetinis, trūko paprasčiausio režisūrinio talento derinti tai, kas žmogiška ir tai, kas fantastiška. Pernelyg filmas nuslydo į klišinį vaizdavimą – perdėm pernelyg nepaaiškinamas reiškinys, slapta organizacija, slapta moterų grupelė, einanti į paslaptingą stalkerišką zoną, kuri vadinama „virpesių zona“ ir... Tiesą sakant, iš šios istorijos norisi paslapties, originalumo ir netikėtumo ir, regis, scenarijus jau galėjo užsikabinti už puikios medžiagos – genetiniai mutavimai, tačiau jie liko filme veikiau tik aplinkybių dekoracijomis, nestebinantys, kažkur matyti ir siužetiškai nuspėjami.

Vietomis filmas artėja prie trilerio apie paikas ekspedicijas kur nors negyvenamoje planetoje, bet veikėjų psichologija pernelyg nuspėjama ir vykdoma pagal visą eilę jau matytų panašių aplinkybių filmuose. Natalie Portman iš esmės superinė aktorė, bet kai filmas lėkštokas, o idėjinis matmuo paviršutiniškas, o praradusios moters tipažas šabloniškas – nėra gelmės, nėra ir aktorinio meistriškumo viršūnės. Galima pagirti nebent filmo filosofinę pabaigą, kuri šiek tiek priminė filmą „Sielonešė“ ar tą patį apie ateivius „Atvykimas“, bet kai filmas turi tik beaistrę, bet neblogą idėją, tada kūrinys tiesiog nejaudina ir daryk nors tu ką.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bobbi Jene" / "Bobbi Jene"

Sveiki,

Po paskutinio šiame festivalyje matyto dokumentinio filmo „Bobi Jene“ (angl. Bobbi Jene) (2017) likau truputį sukrėstas. Įtariu, kad visgi daugeliui filmas nelabai patiks, jame tiek daug gluminančio atvirumo, kad lietuviškam („nemeniškam“) mentalitetui, kur įsigalėjęs stiprus konservatyvumas, šis filmas gali likti tiesiog nesuprastas – ai, kažkokia kvailelė, kurios psichika pakrikusi, dulkinasi viešai su smėlio maišu!

Nepaisant skeptikų, man filmas tiesiog sukėlė nepaprastai daug pamąstymų. Dokumentine maniera nufilmuotas trisdešimtmetės šiuolaikinio šokio menininkės Bobbi Jene gyvenimas po gyvenimo Izraelyje, kur ji praleido beveik dešimt metų šokdama teatro trupėje. Šįkart ji trokšta kurt savo teatrą ir kol kas ji ieško mono spektakliuose savasties, o patys spektakliai tampa šokiruojančiais dvasiniais ir kūniškais perfomansais.

Nesigilinsiu, kiek šiame filme yra negyvumo ir dirbtinumo, nes, mano nuomone, dalis nenatūralumo visgi išlieka dėl paskui slankiojančios kameros, vis tiek prieš kamarą žmogus bus kitoks, nei be jos. Nepaisant to, ne tai tikriausiai filme yra svarbiausia, bet tas laisvumas, kurį transliuoja menininkė, tas beprotiškai draskantis noras ištrūkti iš tų sustabarėjusių formų, moralinių stereotipų, kas varžo, liepia slėptis, nuolat save teisti kitų akimis, galvoti, ką vieni ar kiti pagalvos... Iš esmės man kiek priminė Marinos Abromovič asmenybę ir jos perfomensus, kurie grįsti išsilaisvinimu ir dvasiniu pasiruošimu.

Labai man patiko šis filmas, nes jis iš esmės paveikė mane ir leido dar ilgai mąstyti apie meno ir menininko paskirtį ir apie asmenybės išsilaisvinimo nuo to mėšlo, kuriuo esame apkrauti, kad tai net laikome „normaliu“, o išsilaisvinimą – frykiškumu.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ką žmonės pasakys" / "Hva vil folk si" / "What Will People Say"

Sveiki,

Tokie filmai kaip „Ką žmonės pasakys“ (angl. What Will People Say) (2017) Kino pavasario repertuare visada išliks mėgstami ir pastebėti. Vienas dalykas – lietuvių publika mėgsta smarkiai tarpkultūrinius konfliktus, ar jie būtų lokalios šeimos, apibrėžtos griežtų tradicijų, masto, ar tarptautinis konfliktas. O jeigu tie konfliktai dar susiję su Artimaisiais Rytais ar Azija – tai pirmu numeriu filmas gali tapti hitų hitas šiame festivalyje.

Savaime dėl to nieko čia blogo. Filmas „Ką žmonės pasakys“ iš esmės netgi labai geras. Kaip jau minėjo Rytis Zemkauskas viename interviu apie šį filmą, jis tiesiog šiemet atstovauja daugeliam panašių šia tema filmų plejadai. Filmas kokybiškas, išvystytas siužetiškai, skaudus ir nevienareikšmiškai turintis pasakyti kai ką pasauliui apie senąsias musulmoniškas tradicijas valdyti savo šeimos moterų likimus taip, kaip jiems „priklauso“. Šiame filme maištaujanti paauglė iš esmės primena eilinę vakarietę, kuri Švedijoje  traukia paauglių akį ir, regis, negresia jokio kito pavojaus, kaip vien tik eilinis tėvų ir vaikų konfliktas vakarietiškame kontekste, bet... Viena lemtinga klaida ir paauglė išsiunčiama atgal į Pakistaną, kur ją ištinka kultūrinis šokas ir nauja patirtis, tačiau akivaizdu, kad aplinkybės nulemia ir dar vieną staigmeną.

Iš esmės pagrindinė veikėja yra kamuoliukas tarp dviejų kultūros sampratų, tarp Švedijos ir Pakistano, įkalinta ne tik savo lokalioje šeimoje, bet ir toje sumaišties kirmgraužoje, kad net pasidaro gaila stebėti visą tą melagysčių cirką vien tam, kad būtų patenkinti šeimos draugai ir giminaičiai. Žmogus neturi teisės į laimę ir individualybę, tad dar baisiau pasidaro, kai žiūrovas blaiviu protu suvokia, kad milijonai moterų ir merginų yra šioje absurdiškos tradicijos aukomis bes galimybės pabėgti. Filmas įtraukiantis, neprailgsta ir tiesiog turiningas visomis prasmėmis.

Nuoroda į Kino pavasario tinklapį ČIA.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lenktynininkė ir gangsteris" / "Le Fidèle"

Sveiki,

Daug žadanti kriminalinė prancūzų drama nežavinčiu pavadinimu „Lenktynininkė ir gangsteris“ (pranc. Le Fidele) (2017) iš esmės liko truputį nuviliantis filmas. Nors teko girdėti dūsaujančių, koks geras filmas, pats geriausias Kino pavasaryje ir net norėjosi po seanso sustoti ir pasibarti su netikėtai apstulbusiais žmonėmis. Tai filmas, į kurį galėčiau, tarkim, nueiti paprastą dieną kaip į bet kurį komercinį filmą, nes jis tokio tipažo – nufilmuotas amerikietiška sensacinga maniera, pridedant atseit jaudinančių, romantiškai tapybiškų ir perspaustų scenų, kurios nieko bendra neturi su realybe. Tiek to, ne dėl realumo einama į šį festivalį, o dėl kitokios suteikiamos iliuzijos, o toks filmas kaip „Lenktynininkė ir gangsteris“, mano akimis, žiūrimas prieš miegą, pasidėjus ant kelių nešiojamąjį kompiuterį.

Filmas nėra savaime prastas, jis strategiškai „įmestas“ į pagrindinį Kino pavasario repertuarą, norint prisivilioti masinio kino žiūrovą su prancūziška produkcija. Manau, organizatoriams pavyko, tik gaila, kad kur kas unikalesni filmai, kurių nebebus progos pamatyti, dėl tokių strategijų yra nustumiami į antrą planą. Bet kas ieško, tas randa... Filmas absoliučiai vidutiniškas ir čia negelbsti nei išliaupsinti ir puikiai žinomi iš kitų filmų aktorių duetas („Tolyn nuo tolstančios minios“, „Kaulai ir rūdys“, „Adelės gyvenimas“ ir kt.), nes viskas tiesiog dvelkia netikrumu. Scenarijus neįtikėtinas lyg iš trilerio, personažai nesimpatiški, nes jie pernelyg nutolę nuo mūsų realybės – vėžiu serganti lenktynininkė ir gangsteris melagis, bijantis šunų. Tiesiog nesuderinama pora apkvaišusi nuo meilės. Kur tokius nenatūraliai margus personažus galima pamatyti? Aišku, tame pačiame standartiškų filmų kalvėje – Holivude.

Kažkodėl filmą pamiršau vos išėjęs iš kino salės, vadinasi, tiek tų aplinkinių liaupsių – nepaveikė nors tu ką. Bet pykti ant filmo nereikia, nes tai komercinio pobūdžio juosta, prieinama daugeliui, daug kam dar kelia įspūdį ir prancūziška aplinka bei kalba, tačiau čia tiems, kurie apskritai retai pamato kokį europietišką kino kūrinį.

Ieškant šiame filme pliusų, galima paminėti iš esmės gerai išvystytą pasakojimo eigą – nuoseklu, motyvuota ir viskas taip tvarkinga, kad nekelia abejonių, jog iš šio filmo nesulauksime jokios priešpriešos ar netikėtos provokacijos, diskusijų ar ginčų. Kitaip sakant, tai paprasta Romeo ir Džiuljetos istorija, tiesiog įvilkta į jau nuspėjamas aplinkybes, nufilmuota gražiai ir tvarkingai, net vietomis prabangiai, tačiau, bent jau aš, ne to atėjau į Kino pavasarį. Bet ar galiu kaltinti, kad kas nors mane apgavo? Tikriausiai, kad ne.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela