Aktualijos: Būrimas atsitiktiniu knygos puslapiu arba pavasario marazmai

Sveiki,

Jau treti metai iš eilės pjaunuosi su pavasariu. Ir vis labiau jo nemėgstu. Gal dėl to, kad viskas ima taip greit suktis. Valstybinės šventės, Velykos, atostogos, skubėk atlikti tą, skubėk aną, atsiskaityki, susimokėk, išgerk, nebegerk, išsiblaivyk ir visai viską užmiršk, o nebegali. Nes esi įtrauktas. Ir visai čia ne pavasaris kaltas, bet tas pojūtis, kad šviesos vis daugiau, o tavo vidinė neįkrauta baterija turi būti dar  gyvybingesnė nei bet kada. Ir tada aš noriu subliukšti.

Prisimenu, kad niekam neprivalau nieko įrodinėti, niekam patikti, nieko neprivalau sužavėti ir turiu teisę būti irzlus bei nelaimingas. Šviesos pasaulyje (bent šiam pusrutuly) vis daugiau ir daugiau, o tavo vidinė baterija... Blemba, mano vidinė baterija sako, kad ekranas tuoj užges, jei ir toliau taip suksis pasaulis ir už kiekvieną krustelėjimą šitaip smarkiai jausiesi atsakingas.

Vartau Rimvydo Stankevičiau dar per Knygų mugę įsigytą trilogiją „Valhala“. Mėgstu išgriebti kokią knygą iš lentynos ir minutei paskaityti bet ką, tarsi kokį būrimą atlikti, kitaip sakant, „veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje durniausias... negi aš?“ Ir štai eilėraščio eilutė berods iš rinkinio „Ryšys su vadaviete“: „Gyvybė moka ir mėgsta slapstytis  - / Saugiau pralaukti tas epochas, / Tas akimirkas, kai / Orkestras tik derina smuikus“ (p. 229).

Pamanykite, gyvybė mėgsta slapstytis. Ar tai ne toji mano vidinė baterija, kurios galios kaskart pavasarį prisireikia vis daugiau ir daugiau? Lyg sėdėčiau į užpakalį įsikišęs atominės jėgainės reaktorių ir viską mokėčiau, ir viską sugebėčiau, ir visų lūkesčius pateisinčiau...

Vienas šlykščiausių vidinių nesuderinamumo ir klibančių ratų priežasčių yra pretenzijos sau ir pasauliui. Dabar suderink, kad gudrus, visus smuikus.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Begėdis" / "Shameless" (7 season / 7 sezonas)

Sveiki,

Septintasis „Begėdis“ (angl. Shameless) serialo sezonas praktiškai peržiūrėtas per vieną dieną. Kiek vargo, galvoju, kuria ištisus metus, o žiūrovas viską pažiūri per vieną dieną. Ar turėtų būti apmaudu? Tikrai ne! Serialas tas, į kurį visada sveika sugrįžti, kai kamuoja depresija, kai norisi ant visko nusišvilpti ir tiesiog mėgautis savo šunybėmis ar per gyvenimą pridarytomis nesąmonėmis bei mažiau kvaršinti galvą dėl kitų. Galaherių šeimynėlė – geriau tokiais momentais tikrai nebūna.

Tiesą sakant, net nebežinau, ar verta kažką išvedžioti ir durstyti kokias nors septinto sezono apibendrinamąsias pastraipas. Akivaizdu, kad kas šį serialą žiūrėjo, tas ir žiūrės jį iki galo, o gal net iki mirties, nes jis iš esmės yra cool serialas. Frenkas, kad ir kaip jis mane užėsdavo ankstesniuose sezonuose, jis vis tiek išties išlieka cool Frenku.

Gal tik brūkštelsiu dėl savęs paties pačius pačiausius septinto sezono pastabėles ir pagyras.

Numeris 1. Fiona, pagaliau toji merga, už kurią norisi rėkti. Jeigu ankstesniuose sezonuose ji buvo tiesiog isteriškai erzinanti dėl tų pačių savo banalių ir kvailų meilės istorijų, tai šiame sezone mergytė susitvarkė save iš esmės – dėjo ant šeimos, dėjo ant vyrų ir kuria savo malonumui verslą. Skalbykloje! Na, ir kartais dar pasidulkina, kai turi laiko. Iš esmės tokios Fionas gal ir buvo galima tikėtis strategiškai, nes ji akivaizdžiai tikriausiai buvo pasidariusi nuobodi visiems. Bijau, kad kitame sezone ji grįš prie savo pasiutusių meilės sopulių – neduok Dieve.

Numeris 2. Ianas Galaheris pagaliau nepsichuoja ir, regis, susiranda translytį partnerį – valio LGBT žiūrovams, nes jiems tikriausiai įdomu, kaip pagaliau normalaus proto gėjus bando iš esmės susikurti laimę, bet... Iš kalėjimo pabėga jo sena nerūdijanti meilė Maikas ir jie bando kirsti sieną per Meksiką. Viskas pagal scenarijų, net beveik nuspėjama, tačiau Iano psichika bent jau stabili ir po dviejų paskutinių nenormalių sezonų jis atrodo kaip žmogus.

Numeris 3. Frenkas! Frenkas ir liekas Frenku. Nieko nauja. Suburia armiją benamių, juos užverbuoja, tampa eilinį sykį kvartalo žvaigžde, pridaro nesąmonių, o vėliau vėl lyg niekur nieko kartoja savo kelią.

Numeris 4. Debės motinystė kaip durnystė. Iš vienos pusės gaila, iš kitos erzina, iš kitos juokina. Tačiau Frenko patarimai apie prostituciją su vaiku ant rankų – vis tiek šokiruoja.

Numeris 5. Karlas tampa geru berniuku iš Pietų rajono. Po to kaip jis elgėsi su Čiakiu, tai atrodo kaip sukryžminus Haumerį su Rožine pantera.

Numeris 6. Girtuoklis Lipas beveik įsikliopina naują padavėją su vaiku. NUOBODU.

Numeris 7. Pasirodo Monika, visų Galaherių vaikų motina, tam, kad įvykdytų savo paskutinių gyvenimo dienų norą ir atpirktų visą tą siaubą. Tai bene paveikiausia ir įdomiausia sezono vieta. Ypač, kai Fiona pradeda ją mušti karste, sukišusi po šikna narkotikų maišelius. Šakės šeimynėlė, nieko ir nepridursi.

Numeris 8. Mažasis Liamas pagaliau gavo savo pirmąją rolę ir ištarė pirmuosius žodžius.

Numeris 9. Veronika, Keilas ir Svetlana – šis haremas vėl su savo problemomis. Rodos, neišskiriamas, bet sezono pabaigoje nesveikos pjautynės žada permainų.

Numeris 10. Žiūrėdamas šį sezoną pasiilgau keistuolės Šeilos.

 Aktoriai septintame sezone.

 Broliai Galaheriai kalbasi apie Karlo apsipjaustymą.

 Frenkas liūdi dėl Monikos.

 Frenkas su savo užverbuota valkatų armija.

 Debė turi sužadėtinį neįgalųjį.

 Keilas, Svetlana ir Veronika savo vietose.

 Ianas su nauju draugu.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Snaudulys" / "Slumber"

Sveiki,

Amerikiečių siaubo filmas „Snaudulys“ (angl. Slumber) (2017), – vien užmetus akį į filmo afišą, aišku kaip diena, kad nieko gero iš jo nereikia tikėtis. Esu iš tikrųjų mistinių istorijų fanatikas ir tiesiog nepraleidžiu progos pasižiūrėti kad ir paties, liaudiškai tariant, šūdiniausio siaubeko, nepaisant, kaip jis nebūtų įvertintas. Tuo atžvilgiu esu prastas kinomanas, bet ką padarysi, visi turime savo silpnybių.

Filmas iš esmės turi neblogą pradžią – t. y. išties menkiau kiek nagrinėtą miego sutrikimo temą, kada apsėsta nakties demonai. Šiaip yra tekę skaityti ne vieną mokslinį straipsnį ir šiaip liaudies prietaringus pasakojimus apie nakties demonus, kurie užgula krūtines ir net santykiauja, kol auka kamuojasi miego paralyžiuje. Gal dėl to šiek tiek šiame filme įžvelgiau ne vien prastą muilą, bet ir bandymus „susemti“ mokslinę medžiagą ir paversti ja nebloga siaubo istorija. Tačiau tai ir liko tik bandymai, o moksliniai faktai tik probėgšmais sušvytuoja kaip neišnaudotos galimybės. Iš esmės filme pristigo ir finansavimo, ir geresnės režisūrinės galios, bet nestigo pagrindinės aktorės Maggie Q grožio. Filmas tiesiog paviršutiniškai išplėtotas, o dėl mažo biudžeto tikriausiai dar nepavykęs ir dėl atmosferos, nes ji skurdžiai šabloniška, erzinančiai trūksta mistikos, o keli siužetiniai nechronologiniai reveransai išties neįrodo nei gero siužeto, nei režisūrinės meistrystės, sakyčiau, atrodo kaip beveik beviltiškai išspausti iš kalno ezoterinės literatūros lašas kvapnios esencijos. Ar kas supyks, jei pavartosiu seną gerą žodį „apgailėtina“? Nes kai kada filmas toks ir atrodė.

Nepaisant daugybės trūkumų, manau, filmas tiks tiems ilgiems vakarams, kai po sunkių dienos darbų dar norisi sužadinti kažkokių emocijų, tačiau nebesitikint filmo užbaigti, nes miego demonai arba angelai mieliau priglaus jūsų galvą prie patalo, nei leis susidomėjus pažiūrėti šį filmą iki galo.

Mano įvertinimas: 4.5/10

IMDb: 4.7

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Moloko - "Sing it back" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Grupė Moloko – tai airių ir britų sukurtas muzikinis duetas, kurios pagrindinė vokalistė Roisin Murphy. Muzikinė grupė susikūrė 1994 metais ir gyvavo iki 2003 metų. Per savo gyvavimo laiką jie išleido keturis solo albumus, o po ketvirtojo albumo pristatymo turo, pagrindinė atlikėja pasuko solo atlikėjos keliu.

Viena žymiausių grupės dainų yra „Sing it back“, įrašyta 1998 metais. Tai viena iš nedaugeliui pop ir disco stiliaus dainų, kurios ne originali, bet remix versija pasiekė didesnių komercinių pardavimų. Billboard šokių reitinge daina užkopė į pirmąją vietą. Aksominis atlikėjos balsas itin tiko šiai dainai ir, bent jau man, einant į darbą anksti rytais ir klausantis šios dainos, savaime pakyla nuotaika ir pasidarau kur kas judresniu.

Šiandien siūlau paklausyti šios nuotaikingos dainos:

Žodžiai / Lyrics

"Sing It Back"

When you are ready I will surrender take me and do as you wish
Have what you want your way's always the best way
I have succumbed to this passive sensation peacefully falling away
I am a zombie your wish will command me, laugh as I fall to my knees

Can I control this empty delusion lost in the fire below?
And you come running your eyes will be open
And when you come back I'll be as you want me, only so eager to please
My little song will keep you beside me thinking your name as I sing

Sing it back to me
Sing it back to me

Now you can't help it if you have been tempted by fruit hanging ripe on the tree
And I feel useless don't care what the truth is you will be here come the day
Truth do you hear me? Don't try to come near me. So tired, I sleep through the light
If you desire to lay here beside me come to my sweet melody

Sing it back to me

Bring it back, sing it back
Bring it back, sing it back to me
Bring it back, sing it back
Bring it back, sing it back to me

Sing it, sing it
Sing it back to me

Bring it back, sing it back
Bring it back, sing it back to me
Bring it back, sing it back
Bring it back, sing it back to me

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Veronika" / "Verónica"

Sveiki,

Man jau seniai ne paslaptis, kad geriausi siaubo filmo kūrėjai toli gražu nėra amerikiečiai ir toli gražu ne japonai, o būtent ispanai. Jų naujasis ispaniškiesiems „Oskarams“, kitaip sakant, „Gojos“ apdovanojimui ne vienoje kategorijoje nominuota siaubo juosta „Veronika“ (ispan. Veronica) (2017) kraupo ne vieną žiūrovą. Tai rekonstruota tikra 1991 metais Ispanijoje nutikusi vienos šeimos storija, susijusi su apsėdimu, aišku, čia neišvengsime tam tikrų detalėmis pagražinimų, nes juk pasakojimas turi įgauti šiokią tokią filmo intrigą ir pavidalą.

Nežinau, kiek filme pavyko atskleisti ispanišką dešimto dešimtmečio atmosferą, bet tai tikriausiai ir nėra svarbiausia, svariausia iš šio filmo pasikrauti siaubo ir tirtėti. Jau teko susidurti su lietuviais skeptikais, kurie filmą spėjo nurašyti, tačiau man įspūdis išliko tikrai geras, tai tikriausiai lėmė žiūrėjimo aplinkybės – naktis, žvakės, namų tyla ir įsijautimas. Jeigu filmą būčiau žiūrėjęs saulėtą dieną, tada tikriausiai būtų gan slogus įspūdis.

Nepaisant visko, filmas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip vidutiniškas amerikietiškas filmas apie dvasių prisikvietimą, kai po to veikėjai deda į kelnes – neslėpkime, dalis tos amerikietiškos manieros režisūroje tikrai yra. Ir nesuprantu, ką filmas turi tokio kitoniško, bet režisieriui pavyko išgauti virpulį ir baugumą su tais pačiais nuvalkiotais manevrais, kurių šiaip jau nekenčiu. Gal tai ir yra režisūrinė meistrystė, o gal suveikė ispaniška atmosfera – nežinau, bet buvo tokių filme vietų, kada norėjosi į ką nors įsitverti.

Jaunoji aktorė, atlikusi pagrindinį Veronikos vaidmenį, pelnė Gojos apdovanojimą kaip geriausia debiutuojanti aktorė. Iš esmės filmas baugus, tik nuo jūsų įsijautimo ir pasirengimo priklauso šis emocijos pliūpsnis.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meškiukas Padingtonas 2" / "Paddington 2"

Sveiki,

Po itin man patikusio „Meškiuko Padingtono“ pirmosios dalies ilgai netrukau ir griebiau dar geriau įvertintą antrąją šio kokybiškai šmaikštaus ir visai šeimai skirto filmo dalies – „Meškiukas Padingtonas 2“ (angl. Paddington 2) (2017). Nors ir be Nicole Kidman šįkart filmas dar geriau įvertintas, tad nekantravau pasinerti į juokingus nuotykius ir pasikrauti teigiamos energijos ir peno.

Visgi filmas silpnesnis už pirmąją dalį ir nesvarbu, kaip bevertintų kino kritikai. Siužetiškai filmas kiek išsikvėpęs ir perėjęs prie detektyvinių vingių, meškiuko Padingtono gyvenimo Londone kasdienybės. Čia atsiranda naujas nedorelis, kurį suvaidina H. Grant visus nustebinęs savo senatvine išvaizda – nieko nepadarysi, sensta mūsų aktoriai, tokia jau laiko galia ir toks tas gyvenimas. Visgi kaip tik dėl tos knygos vagystės jau viskas toliau daugiau ar mažiau nuspėjama – kalėjimas, naujos pažintys, tiesos ir tvarkos atstatymas... Tiesą sakant, siužetinė šabloninė linija labiausiai ir trikdė, nes lyginant su pirmąja dalimi, filmas atrodė kiek nugesintas, stokojantis originalumo, kadangi visos kortos, toks jausmas, jau buvo ištrauktos pirmojoje dalyje, kurioje dokumentinio filmo pagrindu kūrė išties neįprastai šmaikščią atmosferą, neprarasdami ir formos bei raiškos.

Nepaisant, kad filmas siužetiškai paviršutiniškas ir nuspėjamas, manau, jis kaip antroji dalis tiesiog susižiūrės visai neblogai. Tiesa, po tokio ritimosi šiek tiek atgal, nebenorėčiau, kad būtų kuriama trečioji dalis, nes pirmoji dalis, palikusi tikrai gerą įspūdį, neturėtų būti užgožta lūkesčių nepateisinančiomis kitomis dalimis.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Velykinis šeimos pokalbis apie tai, kaip Agnė Širinskienė ir Aurelijus Veryga žolę rūkė

Sveiki,

Velykinių kiaušinių dažymo procesas gali būti labai smagus. Tikrai! Karpant pėdkelnes, rišant kiaušinius į kojinę, čežant svogūnų lukštams nejučia su artimaisiais prisimeni, kas nuo paskutiniųjų metų užderėjo, o kas nunyko.

– Šiemet įsižiebė ne viena ryški žvaigždė lietuviškoje padangėje.

– Žvaigždė? Kaip tai?

– Na tai žinomi žmonės, pavyzdžiui, Veryga su Širinskiene.

– Agnė Širinskienė? Ta pati, kur prieš abortus ir jos portretą menininkai iš prezervatyvų sukūrė?

– Ta pati, ta pati... Įsivaizduoji, kaip ji guli su Veryga vienoje lovoje, rūko žolytę ir galvoja naujus draudimus?

– Aha, pavyzdžiui, kaip sumažinti alaus tarą nuo litrinio iki pusės litro ir... Palauk, sakai rūko jiedu lovoje žolytę?

– Rūko, rūko...

– Bet tikiuosi, kad pagal gydytojo receptą, nes juk pats Veryga ant savęs persiustų, jeigu nereceptinis „vaistas“.

– Bet, blemba, buvo TV laida, kur pasakojo, kad Seimo salėje niekas prie Agnės Širinskienės nenori sėdėti.

– Tokius vėjus dabar per žinias pasakoja. Vat, Donaldas Trumpas pakirbino porno žvaigždę ir niekas nė cypt, o štai Monika Levinski apkaltino Bilą Klintoną – visa tauta buvo sukilusi. Laikai keičiasi, prezidentai dulkina porno žvaigždes ir kas čia tokio. Lietuvoje greit, kad gautume pleistro, turėsim skambint šeimos gydytojui.

– Bet tai, blemba, tu įsivaizduoji Širinskienę su Veryga vienoje lovoje rūkant žolę?

– Che, che... Manau, mano kiaušiniai išeis gražūs!

– Negražesni, nei virš Lietuvos sužibusios naujos žvaigždės.

– Einam parūkyt į balkoną?

– Einam, kol dar neuždraudė rūkyt ir neuždraudė pačių balkonų.

Jūsų Maištinga Siela

P. S. Ar šis nutekintas pokalbis turėtų įžeisti politikus? Galbūt, bet ne daugiau nei šių politikų kalbos ir ketinimai eiliniam lietuviui, iš kurio tyčiojamasi kaip iš kvailos avies. Mūsų ganyti kaip bandos nereikia, o tuo labiau pagal siaurapročių politikų pasaulio supratimo tamsumą.