Filmas: "Dvilypis meilužis" / L'Amont Double" / "Double Lover"

Sveiki,

Ispanai turi savo P. Almodovaro, o prancūzai – Francois Ozoną ir viskas tuo pasakyta. Du savito braižo genijai, tarp kurių rastume ne vieną sąsają. Štai naujausias F. Ozon filmas „Dvilypis meilužis“ (pranc. L‘Amant double) (2017) jau spėjo rasti savo žiūrovą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Po ypač F. Ozon eksperimentinio filmo „Francas“, sakyčiau, „Dvilypis meilužis“ yra savotiškas grįžimas prie jo „Baseino“ (2003) ar jo provokuojančio trilerio „Provokuojantys užrašai“ (2012), kuris, beje, mano galva, kol kas geriausias šio režisieriaus darbas. Naujausiame filme jis gvildena žmogaus psichikos sutrikimus ir centre atsiduria režisieriaus atrasta mūza iš filmo „Graži ir jauna“ aktorė Marine Vacth, kuri vėl sušvyti jo filme kaip nepakartojamas deimantas. Išties įspūdingo sukirpimo aktorė tiek vizualiai, tiek gebėjimu žvilgsniu pritrenkti žiūrovą. Gaila, kad kol kas nemačiau kitų jos darbų...

Visgi trileris vėlgi kaip P. Almadovaro „Oda, kurioje gyvenu“ neria į tirštas žmogaus susidvejinimo ir realybės jausmo praradimo ribas. Šįkart filmas pavyko labiau kondensuotas į paranojos vaizdavimą nei į įtaigų pasakojimą. Jau įpusėjus filmą, nebelieka abejonių, kad pagrindinė veikėja susipainiojusi nei dėl to, sakykim, gerojo ir piktojo dvynių teorijos, kurią ji įtikėjusi. Galiausiai filmo finalas nors ir šviesus, bet iš esmės kiek nuviliantis, nes tikėtasi kur kas sudėtingesnės atomazgos, bet yra kaip yra ir šįkart režisierius fokusavosi ne į galutinį rezultatą, o į rezultato laukimą, todėl belieka mėgautis aktoriais, kylančia intriga, atmosfera, na, o iš paties filmo kažin ko neišpeši, nes trilerio toks nedėkingas žanras – jis veikia, kol viskas nepaaiškėja, o po to maža iš to peno. Visgi filmas intriguoja savo erotiniais vaizdiniais, drąsa, aktorių patrauklumu ir estetiškumu, kuris būdingas F. Ozon filmams. Bet kokiu atveju, man filmas patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ir ką mums dabar daryti?" / "Et maintenant on va où?" / "And Where Do We Go Now?“

Sveiki,

Libanų režisierė N. Labaki pristatė tragikomediją pavadinimu „Ir ką mums dabar daryti?“ (angl. And Where Do We Go Now?) (2011) atvirai klausdama, kur yra karo ir taikos zonoje moterų vieta, kai vyrai karštligiškai kariauja, įrodinėdami savo vyriškumą ir įsitikinimus. Mažame kaimelyje nuo seno gyvenančios musulmonės ir krikščionės slapta kovoja už santarvę, tačiau vieną dieną viskas makabriškai pasikeičia, kai prasideda televizijos transliacija ir į kaimelį ateina XXI amžiaus technologijos...

Tiesą sakant, žinau, kaip daugeliui šis filmas itin patiko, bet tiesą sakant, sunkiai virškinu tragedijos ir komedijos kombinaciją. Šįkart taip ir nesupratau, kaip režisierė išgavo kažin kokią plaktą grietinėlę su druska, kai pirmoje filmo pusėje, rodėsi, viskas vystosi kaip pagal devinto dešimtmečio meksikietišką muilo operą – krikščionė įsižiūri smuklės musulmoną ir du seksualiausiai kūnai kaimelyje, rodos, sutverti vieni kitiems gimdyti gražius vaikus – siužetas aiškus kaip diena, netgi tie muzikiniai intarpai tai lyg ir liudijo, bet... Bet staiga prasideda susišaudymai, religiniai vienų ir kitų stovyklų išniekinimai ir muilo opera baigiasi netgi mirtimis. Bene pati įdomiausia ir paveikiausia filmo vieta buvo ne rusių prostitučių atsidanginimas į kaimą, bet būtent apie motinos laidojamą šulinyje sūnų – tai scena, kuri griebė už širdies, o visa kita...

Tiesą sakant, visa stovyklavietė aiški, aiškūs konfliktai, aiškus moterų ir vyrų požiūris į pasaulį ir kiek priminė kitą makabrišką filmą – „Lisistrata“. Na, o filmas nors akivaizdžiai klausia, ką mums daryti, kai nieko nebelieka daryti, kai reikia rinktis iš to, kai nėra pasirinkimo, atveda žiūrovą prie pamąstymų įvairiomis feministinėmis ir religinėmis temomis, tačiau vos pasibaigė filmas, aš ramia sąžine atsistojau ir kažkokių didesnių pamąstymų ar sentimentų visgi nepajutau. Gal šis neblogas filmas tiesiog ne man?

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano pasaulio centras" / "Die Mitte der Welt" / "Center of my world"

Sveiki,

Šį filmą aptikau visai netyčia po vokiško serialo „Tamsa“ peržiūros. Jau tada teko pasidomėti kai kuriais europietiško kino projektuose matytais aktoriais, tad vedamas jaunojo aktoriaus Louis Hofmann, nusprendžiau pasižiūrėti dar vieną jo darbą pavadinimu „Mano pasaulio centras“ (vok. Die Mitte der Welt) (2016), kuris pastatytas pagal vokiečių rašytojo knygą.

Čia kaip ir paskutinieji mano regėti su LGBT indeksu filmai „Vadink mane savo vardu“ (2017) bei „Su meile, Saimonas“ (2018) tikriausiai kviečia apmąstyti jaunojo žmogaus brendimą per savivoką ir pirmosios ryškesnės meilės svilėsius. „Mano pasaulio centras“ pasakoja apie vieną iš dvynių perspektyvos apie savo gyvenimo užkaborius. Pirmame plane – šeimos paslaptis, infantili ir nuo rimtų santykių bėganti motina, slepianti nuo atžalų tikrojo tėvo tapatybę bei į klasę atėjęs naujas homoseksualus vaikinas, tampantis visu dėmesio traukos centru pagrindiniam veikėjui. Kaip jau galima numanyti, iš greitai užsiplieskiančios meilės nieko gero neišeina. Filmo terpėje homoseksualizmas jokia problema ir aplinkiniai, regis, priima viską taip natūraliai, kad nebėra net ką aštrinti, ką, tarkime, trečiosios šalys šiuo klausimu visada pateikia kaip sudėtingas tapatybės sociume problemas kuriamuose filmuose.

Džiugu, kad istorija neapsiribojo vien tik „Romeo ir Romeo“ meilės ašimi, o išsikerojo iki sudėtingų santykių, vaizduojant šeimos problemas, ypač stebino kiek sveikai pakrikęs motinos paveikslas, kuris skirtingai nei atžalų, atrodo kaip iškritęs gegužiukas, bet tokių kontrastingų motinų net holivudinio kino oazėje turime į valias. Visgi filmas šviesus, estetiškai nebanalus, nors esame sentimentalumo užuomazgų, tačiau viskas pernelyg nenucackinta ir, sakyčiau, filmas patiks europietiškojo kino tradicijos žiūrovui, kuriam svarbu žinoti, kad pasakojama istorija nėra būdas pritraukti žiūrovą ir iš jo išvilioti pinigą, o tiesiog papasakoti savo regimo pasaulio modelį ir pakviesti diskusijai, kuriai nebūtina trankytis kumščiais kaip ponui Gražuliui.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Su meile, Saimonas" / "Love, Simon"

Sveiki,

Vienas naujausių LGBT tema šiemet pasirodžiusių filmų yra puikiai kino kritikų įvertinta juosta „Su meile, Saimonas“ (angl. Love, Simon) (2018). Man asmeniškai filmo pavadinimas labai nevykęs, tačiau ką padarysi, bent jau filmo turinys atperka. Tai istorija apie vyresniųjų klasių moksleivį, kuris kasdien keliauja į mokyklą ir imituoja įprastą jaunuolio gyvenimą, nors iš tikrųjų jį slegia homoseksualumo tapatybė. Pirmasis pusvalandis skirtas jo psichologiniam spaudimui, vėliau – ilgas ir sunkus atsiskleidimo kelias.

Iš esmės filmo struktūra lyg ir nieko neišsiskirianti – viskas pagal Holivudo diktuojamą tvarką: užuomazga, kulminacija ir atomazga. Čia nerasite nieko sukrečiančio, nebent apskritai nežinote, kas yra homoseksualumas, tada galite patirti šoką – juokauju, žinoma. Filme svarbios dvi vaikino ašys – vena, žinoma, santykiai su draugais ir mokykla, o kita – šeima. Visur Saimonas jaučiasi netikras, mikroskopiniai „nepatogumai“, įvairios reakcijos suteikia įspūdį, kad vaikas tapatybių spąstuose. Bet dėl to kaip tik filmą žiūrėti ir įdomu, dėl to psichologinio spaudimo. Kitą vertus, daug ką išbalansuoja kiek banalokos komedijinės situacijos, padarydamos filmą kiek skaidresnį.

Labai patiko šįkart pagrindinio aktoriaus Nick Robinson vaidmuo. Akivaizdžiai heteroseksualus aktorius suvadino gėjų. Tik akis badė tai, kad jaunimą vaidinantys aktoriai kur kas, mano supratimu, vyresni už savo personažus. Na, kur tau dvidešimt kelerių metų aktorius atrodys tau kaip šešiolikmetis? Norėtųsi sakyti, kad tai dovanotina, nes visumoje filmas šviesus, norisi žiūrėti, šmaikštus, nuteikiantis tiek švietėjiškai pozityviai ir pamokančiai, tiek šiaip žvalus filmas su lengvais holivudiniais potėpiais, kad netrunki įsijausti ir gyventi tų paauglių problemomis.

Blemba, pasirodo, amerikiečių tėvai iš tikrųjų dovanoja šešiolikmečiams atžaloms automobilius.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dangaus vaikai" / "Children of Heaven"

Sveiki,

Irano kinas valdo! Tą jau seniai žinome, regis, iš pirmo žvilgsnio tokioje izoliuotoje ir religingoje žemėje kartais sukuriami išties įstabūs darbai. Vienas senesnių ir dar kol kas nematytų filmų buvo „Dangaus vaikai“ (angl. Children of Heaven) (1997), už kurį režisierius pelnė „Oskarą“ kaip už geriausią filmą užsienio kalbą. Šį filmą kadaise rodė ir per „Snobo naktis“...

Tai vienas iš tų filmų, kuris puikiai tinka visai šeimai, nes čia nerasite iš pirmo žvilgsnio nieko itin aštraus, nors iš vaikų perspektyvos pasakojama istorija ir nėra lengva patiems vaikams. Mažasis berniukas pradangina sesutės batelius ir nuo tos dienos prasideda jo mažoje kasdienybėje tikra sumaištis – jis stengiasi nuslėpti nuo tėvų ir mokytojų, kad neturi batukų... Siužetinė linija ganėtinai paprasta ir lyginant su tuo pačiu Irano filmu „Vėžliukai neskraido“, atrodo kaip vaikiškas filmas, todėl, sakyčiau, įtrauktinas į mokyklinę žiūros programą kaip pamokomasis filmas ir, žinoma, pažintis su svetimomis kultūromis.

Būtent skurdi ir paprasta socialinė terpė, kasdienės ir nuoširdžiai papasakotos istorijos, rodos, nekaip neįmanoma tokios spalvos, estetikos ir energetikos išgauti, sakykim, statant tokį filmą vakarietiškos kultūros šalyse. Bet tai, sakyčiau, ir tėra bene stipriausias filmo aspektas. Atgrandžius kultūrinį pamatą, istorija visgi nieko nesiskiria nuo Holivudo – berniukas finaliniame bėgime laimi bėgimo varžybas ir tampa savo pastangų ir kančios inercijos sukurtu didvyriu. Tokia finišuojanti ir pamokanti istorija visgi būdinga Holivudui ir bent man pirmoji filmo dalis, kabinusi širdį, pabaigoje tampa šiek tiek nuvilianti ir apkartusi dėl standartiškumo. Nepaisant visko, tai geras pavyzdinis filmas šeimai.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkalinta" / "Shut In"

Seiki,

Dar vienas siaubo trilerio kategorijos filmas su jau nusibodusiu pavadinimu „Įkalinta“ (angl. Shut In) (2016), kuriame pasirodo pirmo ryškumo kino aktorė Naomi Watts, kuri jau yra ne kartą išbandžiusi šį žanrą, prisiminkime, kad ir tą patį „Skambutį“.

Tiesą sakant, po sunkių darbo dienų, kai nieko nesinori gvildenti sudėtingo ir tiesiog dairaisi foninio kino, matyt, toks paskutiniu metu dažnai pas mane ir ateina. „Įkalinta“ praktiškai niekuo nesiskiria nuo vidutinių ir šiaip prastų amerikietiškų siaubo filmų. Šįkart pagrindinė veikėja, kaip kokiame „Švytėjime“, lieka vienui viena užpustytame atokiame kaimelyje, kur ją ima persekioti dvasios arba įsivaizduojamas žudikas, nes ką ten supaisysi, kai veikėja pririjusi psichotropinių medžiagų... Tiesmukas ir nuspėjamas scenarijus atima didelį dalį intrigos, tad belieka tik apmaudžiau prikąsti lūpą, kad foninis filmas ir lieka tik foniniu filmu, o ne intelektualia pramoga.

Režisūra be jokio išskirtinumo, standartinė, scenos fiksuojamos pagal vidutinybės madą ir kartais net suabejoji, ar kartais negaila N. Watts, kuri gal nebegauna gerų vaidmenų kine? Nes joks žinomas aktorius neišgelbės tiesiog prastos istorijos, prastos režisūros, tačiau tenka pripažinti – toks filmas tiesiog idealus, jeigu norite tiesiog užmigti su nešiojamu kompiuteriu ant kelių.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 25/100

IMDb: 4.7

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Florence + The Machine - Hunger [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Florence + The Machine iš tikrųjų yra kažkuo ypatinga. Praktiškai jos nesiklausau, o gaila – dar matyt neatrastas žemės kraštas, tačiau vos išgirstu vokalistę – suklustu, nes skaidriame balso tembre vaikšto skruzdės. Naujausias Florence + The Machine singlas „Hunger“ – tai antrasis singlas iš būsimojo ketvirto solo albumo, kuris turėtų pasirodyti šiais metais.

Daina užsifiksavo tik po keletos kartų, kai įdėmiau ėmiau spoksoti vaizdo klipą, kuris patraukė savo simboliais. Iš esmės priminė filmo „Pašauk mane savo vardu“ bei Oskaro Waildo pasakos „Laimingasis princas“ epizodą, kada auksu padengta statula išdalija miesto vargšams savo auksą... 

Visgi klipas ne apie auksą, tačiau šie simboliai puikiai veikia, kaip ir pats dainos tekstas. Kol kas Belgijoje ši daina užėmė tik 44 poziciją, Australijoje – 92, Britanijoje – 41, o Billboard „Hot Rock“ kategorijoje – 9 vietą. Pasiklausome:

Žodžiai / Lyrics

"Hunger"

Ooh, ooh, ooh-ooh, ooh

At seventeen, I started to starve myself
I thought that love was a kind of emptiness
And at least I understood then the hunger I felt
And I didn't have to call it loneliness

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

Tell me what you need, oh, you look so free
The way you use your body, baby, come on and work it for me
Don't let it get you down, you're the best thing I've seen
We never found the answer but we knew one thing

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

And it's Friday night and it's kicking in
And I can't dress, they're gonna crucify me
Oh, but you and all your vibrant youth
How could anything bad ever happen to you?
You make a fool of death with your beauty, and for a moment

I thought that love was in the drugs
But the more I took, the more it took away
And I could never get enough
I thought that love was on the stage
You give yourself to strangers
You don't have to be afraid
And then it tries to find a home with people, oh, and I'm alone
Picking it apart and staring at your phone

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

Tell me what you need, oh, you look so free
The way you use your body, baby, come on and work it for me
Don't let it get you down, you're the best thing I've seen
We never found the answer but we knew one thing

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

And it's Friday night and it's kicking in
And I can't dress, they're gonna crucify me
Oh, you and all your vibrant youth
How could anything bad ever happen to you?
You make a fool of death with your beauty, and for a moment
I forget to worry

Jūsų Maištinga Siela