2024 m. sausio 13 d., šeštadienis

Šios dienos citata: rašytojas Alvydas Šlepikas apie rašymą

 Sveiki,

 

„Kaskart rašydamas apsakymą noriu, kad jis būtų it nuo pasaulio atkirstas gabalas. Lyg pusiau perpjauta stiklinė, kurios pusė matosi ypač ryškiai. Tada susikuria tokia realybės iliuzija. Iliuzija, kad, be to, kas užrašyta, yra dar kažkas.“ Alvydas Šlepikas.

 

Neseniai rašytojas Alvydas Šlepikas išleido apsakymų knygą „Namas anapus upės“ ir jį kalbino Monika Bertašiūtė-Čiužienė 15min.lt dienraščiui. Gal ir tiesa, kad paveikus apsakymas ar novelė visada nuskaidrina pasilikusias už teksto prasmes, kurios skaitytojo sąmonė, pabaigus skaityti, jungiasi į atpažįstamus tikrovės modelius, kurie byloja neišsakytas tekste pažodines prasmes.

 

Jūsų Maištinga Siela


Šios dienos daina: Bobbysocks – Let It Swing (La det swinge) [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Gal žinote, kas laimėjo 1985 metais dainų „Eurovizijos“ dainų konkursą? Ogi norvegių duetas „Bobbysocks“ su norvegiška daina „La det swinge“, bet yra ir populiarioji angliška versija „Let it Swing“. Daina beregint dėl savo įtraukios muzikos ir linksmumo patraukė klausytojų dėmesį ir tapo nr.1 ne tik Norvegijoje, bet ir Belgijoje. Aš asmeniškai visai neseniai išgirdau šią dainą, nors galiu prisiekti, kad kažkur vaikystėje tikrai kažkas dainavo ir ataidi toji melodija iš praeities (o gal iš pačių mūsų lietuvių perdainavo šią nesunkiai įsimenamą melodiją)?

 

Daina primena roko ir rokenrolo mišinį, nors ji anuomet 1985 metais buvo laikoma gan senamadiška, nes naudojosi šeštojo dešimtmečio muzikos elementais, kurie buvo derinami su devinto dešimtmečio garsais. Visai kaip dabar, kai pasaulis pamišęs perkurti ir perdainuoti 8-9 dešimtmečio hitus. Grupės vokalistės Hanne Krogh ir Elisabeth Andreassen ne kartą dalyvavo „Eurovizijoje“ ir solo variantu, tačiau tik su šia daina pavyko laimėti ir aplenkti favoritais laikytą legendinį italų duetą Al Bano and Romina Power.

 

Pasiklausykite:



Norvegiška versija "Eurovizijoje".



 

Bobbysocks – Let it Swing

[žodžiai / lyrics]

 

Look at me, I'm climbing up a ladder

And I'm half-way bound with reaching for the stars

No, I don't have time to swing, no time for laughter

But a voice inside my head keeps singing loud

 

Let it swing and let it rock and roll

Let it swing and let the feeling take control

Oooh, ah, oooh

 

Let it swing and let it rock and roll

There's a guy on top who's sittin' fine forever

Got the world and everything that's called the best

Now he don't say much unless there's room for talking, ohoho

Just a sign above the door to his success

 

Let it swing and let it rock and roll

Let it swing and let the feeling take control

Oooh, ah, oooh

Let it swing and let it rock and roll

 

No, you don't have time to swing, no time for laughter

A voice inside your head keeps singing loud

Singin' loud

 

Let it swing and let it rock and roll

Let it swing and let the feeling take control

Oooh, ah, oooh

Let it swing and let it rock and roll

You might also like

 

Let it swing and let it rock and roll

Let it swing and let the feeling take control

Oooh, ah, oooh

Let it swing and let it rock and

 

Swing and let it roll and

Swing and let it rock and roll

Ohohohoho

 

Jūsų Maištinga Siela

 

Jose Emilio Pacheco "Mūšiai dykumoje"

 

Laba diena, mūšio dalyviai,

 

Įsimylėti savo klasioko mamą,

Skinti jai ramunes –

Neuždrausta, kaip anuomet Icchoko Mero gete.

 

Įsimylėti karą, nežinant, kad tai karas

Ir kad mūšiai virš Meksiko

Vyksta nuolat:

Kaktusas prieš kaktusą,

Uodas prieš uodą,

Kvartalas prieš kvartalą.

 

Gal ir tiesą rašė Pacheco,

Gal išvis nemelavo,

Jog kovos istorijoje

Meilė suvokiama kaip liga,

O karas – būtinybė savasčiai skleistis.

 

Jūsų Maištinga Siela


Nuotraukos: Iliuzijų muziejus, adresas: Vokiečių g. 8, Vilnius 01130, kavinė 2D Cafe

 Sveiki,

 

Vilniaus centre esančiame Vokiečių g. 8 name yra įsikūręs modernus ir patrauklus „Iliuzijų muziejus“. Manau, kad puiku, jog ši vieta, nors ir moderni, yra išsaugojusi savitą istoriją (galite susipažinti su vidinio kiemo istorija, kuri neatsiejama nuo Vilniaus praeities, Vilniaus žydų geto ir t. t. Toks muziejus itin patrauklus turistams, primena Amsterdamo senamiesčio muziejinius sprendimus, todėl bet kada galite užsukti. Viskam nuosekliai apeiti, paliesti ir išbandyti jums gali prireikti nuo 40 min. iki valandos. Na, o aš dalijuosi pačiame muziejuje integruota ir itin baltu interjeru pasidabinusia kavine ir ledaine „2D Cafe“, kur visada galite paplepėti ir pailsinti kojas. Čia išties neblogi itališki ledai.







Jūsų Maištinga Siela

2024 m. sausio 9 d., antradienis

Filmas: "Benedeta" / "Benedetta"

 Sveiki, kino žiūrovai,

 

Nyderlandų kilmės režisierius Paul Verhoeven kartu su belgų ir prancūzų aktoriais pandemijos apsiustoje Europoje ir Kanų kino festivalyje pristatė erotiškai pulsuojantį trilerį apie XVII amžiuje, kai Italiją siaubė maras, vienuolyne gyvenusią seserį Benedetą. Filmas „Benedeta“ (pranc. Benedetta) (2021) buvo kino kritikų sutiktas palankiai, giliai tikinčiųjų – nelabai dėl tam tikrų savaime suprantamų įsitikinimų. Taip pat nesunku suprasti ir priežastis, kodėl kine (nors gal esama kokių nors ir senesnių kino pastatymų?) nesiryžo kalbėti apie Benedetos gyvenimą.

 

Benedeta – turtingų ir religingų italų šeimos mergaitė, kuri paliekama vienuolyne. Tikinti, dievobaiminga ir pamaldi Benedeta iš tikrųjų nuolat kalba apie stebuklus, filmo scenose jie ir įvyksta (paukštis nusituština ant plėšikų galvos, statula maldos metu vos nesutraiško mergaitės). Augdama vienuolyne ir tapdama moterimi Bernedetos tėvai vieną apsilankymo dieną išperka netašytą ir tėvo prievartaujamą jauną merginą, kad ši pereitų vienuolių globon. Naujoji vienuolė Bartolomėja netrukus suvilioja savo užtarėją Benedetą ir prasideda ilgas kančios, savęs engimo, priėmimo Benedetos etapas, iliustruotas bauginančiais mistiniais religiniais regėjimais. Benedeta tiek įtikėjusi, kad yra Jėzaus Kristaus sužadėtinė, kad visur regi savo ganytoją kaip šviesos karį, kol jis netampa erotiškai gundančiu velniu.

 

Filmas balansuoja tarp kūniško geidulio, su kuriuo vienuolės kovoja ir neretai pralaimi, bei mistinio trilerio dėmens. Kai šitokia slogi ir paveiki vienuolyno atsidavimo tikėjimui atmosfera, keista, kad kas antra vienuolė nėra paskelbta šventąja dėl atsivėrusių stigmų ir vizijų. Tiesa, Benedetai taip pat atsiveria visos stigmos, įskaitant ir kaktoje paliktas Jėzaus erškėčio vainiko žaidas. Galiausiai viskas pateikiama, kad tai buvo prasimanymas ir Benedetos melas, vaidyba ir žaizdas ji susipjaustė šukėmis. Kitą vertus, kai Benedetos pasaulyje visi, įskaitant ir popiežiaus nuncijų, kuris Bartolomėjai surengė su budeliu kankinimo išbandymus, suponuoja, kad reikia protingai suktis galios ir įtakų pasaulyje, kuriame, deja, nieko nėra švento. Kitą vertus, iš vaikystės statulėlės draugės nudrožtas sekso žaisliukas – tai ne to, ko galbūt tikiesi šiame tik iš pirmo žvilgsnio dievobaimingame filme. Toli gražu filmas ne apie tikėjimą ir regėjimus, kiek apie apčiuopiamą politinę galią, kuri manipuliuoja tikinčiaisiais, priversdama juos jaustis kaltais ir nuodėmingais, menkais ir atgailaujančiais. Atrodo, Benedeta pasirenka malonumų kelią ne dėl to, kad yra sugundoma, bet ir iš dalies suvokdama, kad dalyvauja galios žaidime. Galiausiai ji tampa vienuolyno Motinėle naudodama tuos pačius manipuliacijos triukus.

 

Filmo pabaiga, kai nuncijus nori sudeginti Benedetą, o miesto aikštėje įsiutusi minia nuteisia patį popiežiaus atstovą už maro atnešimą, atrodo daugiau nei cirkas. Tai makabriškai nufilmuota scena, kuri juda kaip kokia karikatūra, nebelieka didingos ir mistifikuotos įtampos, veikiau tik išlauktas holivudinio braižo atpildas: blogiukai gauna į skudurus, o gerieji ir toliau gyvena savo gyvenimus. Iš vienos pusės filmas estetiškas, pagalvojau netgi apie Tinto Brasso erotinius niuansus, veikėjus, apsėstus misterinės jėgos, tačiau iš esmės tyrinėjančius savo prigimtinį kūną, kuris buvo ideologiškai niekinamas, tad, kad pasitenkintum, reikėjo per tuos regėjimus nematyti savęs. Kitą vertus, Benedeta po suirutės ir sukrėtimų vis tiek pasiryžta grįžti į vienuolyną ir ten praleidžia visą likusį gyvenimą, tikriausiai gyvendama iš tų nuotykių (o kaip tai kitaip pavadinsi?) prisiminimų. Kartą pamatyti filmą gal ir verta, jeigu nesibodite provokacijomis ir atskiriate šventumą nuo erotikos, o gal priešingai – ieškote šių dalykų sąsajų.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.7



 

Jūsų Maištinga Siela