2012 m. kovo 9 d., penktadienis

FIlmas: "Mums reikia pasikalbėti apie Keviną" (Pasikalbėkime apie Keviną) / "We need to talk about Kevin"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti į „Kino pavasario“ ekranus ateinantį filmą „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ (Pasikalbėjime apie Keviną) (We need to talk about Kevin) (2011 m.) Rimto kino mėgėjams šis filmas tikras saldėsis. Nepaprastai įtaigi drama, sakyčiau, pakankamai sudėtinga. Iš pradžių buvo ją sunku žiūrėti, nes daug simbolių, daug abstrakcijų ir chronologijos bei logikos nebuvimas sekino seansą, bet filmui įsivažiavus, viskas ėmė kratytis į savo dėžutes.

Pati filmo tema nepaprastai aktuali visai žmonijai – vaiko auklėjimas. Žiūrint filmą, kyla natūralus klausimas – kaip auklėti vaiką, kad šis reaguotų į tavo pastangas. Ir ar auklėjimu galima viską išspręsti, apeinant žmogaus įgimtą blogį? Man asmeniškai filmas ne tiek kalba apie auklėjimo problemas, kiek apie žmogaus individualumą, jo sielos gelmę. Filmas sako, kad kartais žmogus yra bejėgis išauklėti vaiką, jei pats vaikas to nenori, jo siela, dievaži, kitaip ir nepasakysi, yra tarsi ne iš šios šeimos. Gimė vaikas, kad sugriautų pasaulį ir viskas.

Filmas nepaprastai prisodrintas jausenų – tai baimės, nepasitikėjimas, blogio tvyrojimas aplinkui, abejonės. Nepaprasta Tildos Swinton vaidyba garantuoja, kad pajusite viską, kas sieja auklėjimo problemas – pogimdyvinę depresiją, kantrybės ugdymą su vaiku, motinišką nerimą, meilę, atstūmimą ir kitus dalykus. Nepaprasto diapazono aktorė tiek savo balsu, tiek savo išvaizda, kuri nepretenduoja į Holivudo moterų stereotipinę išvaizdą, sakytum, berniokiška ir tuo ji puiki! Žiūrint filmą, nė neįtarsi, kad po kelių metų šiai moteriai bus 50 metų! Nepaprastai sudėtingas vaidmuo, manau, Tilda Swinton labai pasiteisino visam filmui, nes tas jos žvilgsnis, akys ir kiti magija spinduliuojantys dalykai išties įtikina.

Na, ir nereikia pamiršti pačios istorijos, nes finalas pakankamai netikėtas ir, kaip kiti pasakytų, šokiruojantis. Po filmo pagalvoji, ar iš tikrųjų taip dažnai nutinka šeimoms su, švelniai tariant, nepasisekusiom atžalom? O juk būna... Kriminalinės antraštės tai liudija, o šis filmas perteikė būtent vieną iš mūsų realybės pavyzdžių. Ir iš tikrųjų, nenorėčiau gyventi šalia Kevino, o ypač būti jo motina. Kodėl? – paklausia ji po visko Kevino. Ir visgi kodėl? Atsakymą sužinosite pažiūrėję „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.5 



Jūsų Maištinga Siela

2 komentarai:

  1. Kiek ne į temą, bet negaliu nepasakyti tau komplimento: nuostabus rašymo stilius! Spėju, mokykloje gerai sekėsi lietuvių kalba, nes taip gražiai ir patraukliai dėstai mintis! Gal kartais kokią žurnalistiką studijuoji? :>

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šiandien pasižiūrėjau ši filmą. Labai patiko. Bet gerai sakoma, kad filmas vienas o interpretacijų galybė.. asmeniškai aš supratau šį filmą atvirkščiai. Būtent manau čia ir yra vaizduojama, kad vaikui vien idilės kiauto nepakanka. Visų pirma vaikas motinos buvo nelauktas. Atkreipus dėmesį į gimdymo sceną ir sekančia po jos galima pamatyti, kad tik gimusį kūdikį laiko tėvas, o motina nusisukusi, nuo pat pirmų vaiko gyvenimo minučių motina jį atstumia ne veiksmais ne tiesiogiai, bet per jausmus per žvilgsnį per elgiasį su vaiku. Toliau epizoduose vaikui augant vaizduojama, kad motina rūpestį ir meilę tik vaidina, o ištikrųjų vaiko nemyli, nes jo nenorėjo. Mano manymu šis filmas vaizduoja kad meilės, rūpesčio, šilumos nesuvaidinsi nes tai yra ne matoma, o jaučiama.

    AtsakytiPanaikinti