Tatia Pilieva savo menu įrodė, kad lietuviai vis dar bijo kūniškumo

Sveiki,

Menas yra nenuspėjamas ir toks įvairus, kad jį galima visur įžvelgti. Vis daugiau dėmesio susilaukia „performanso“ menas. Viena šio meno atstovių ir kūrėjų yra iš Gruzijos kilusi Tatia Pilieva, kuri šįkart surengė šokiruojantį mūsų Marijos žemę menišką pasirodymą. Ji surinko visiškai nepažįstamus žmones ir suvedė juos pirmąkart prie lovos, kad nusirengtų ir tiesiog atsigultų į ją. 

Apie šį performansą galėjote paskaityti kai kuriuose lietuviškuose saituose. Man toks menas atrodo suprantamas ir priimtinas, tačiau užmetęs akį į mūsų tautiečių komentarus, pakraupau. Jie kaip skėriai tiesiog visaip išdergė T. Pilievos meną, priskaldydami devynias galybes malkų apie tai, kokie žmonės iškrypę, kad pasaulyje trūksta moralės ir vertybių, kad tai pornografija ir milijonas priežasčių ir žodžių buvo išsakyta, pakeliant savo nemirtingą krikščioniškos sielos potenciją, pasitikėjimą savimi, sumenkinant bet kokį kitoniškumą.

Ir, sakyčiau, nieko nuostabaus, kad žmonės mūsų nebegali pamatyti nieko nuostabaus kituose, kai patys įnikę į cemento kasdienybę.

Šis puikiai sukomplektuotas vaizdo įrašas iš susitikimų su nepažįstamais man pasirodė išties puikus. Drovumas ir gerumas, nusiimant rūbą, saugojant nepažįstamą asmenį, būnant su juo atidžiam ir rūpestingam. Aišku, kad kūniškumas šokiruoja žmones, ypač tuos, kurie įmerkę galvą į porno saitus, o iš jų išlindę tesugeba visus teisti, vaizduodami save puikiais ir „švariais“ žmonėmis. Lietuviai vis dar bijo kūno ir tai akivaizdu, nes jie suluošinti, išmokę gėdintis ir kompleksuoti, to nuolat patys sulaukia ir taip patys įprato teisti kitus.

Nematau nieko blogo, kada vieniši, išsiskyrę žmonės sugalvojo sudalyvauti šiame meniškos išraiškos projekte. Žiūrint į šį vaizdo įrašą, jeigu jis tikrai nesumontuotas, o jis nesumontuotas, nes toli gražu, nesuvaidinsi tokių jausmų, kokius spinduliuoja šis įrašas, man kilo tokia mintis. Apie žmogaus prigimtį, apie jo begalinį rūpinimąsi kitu ir jo metafizinį norą būti kažkam artimam. Žmogaus prigimtis yra taiki ir graži, švelni ir rūpestinga, nesvarbu, kiek tatuiruočių turėtume ant kūno, kokio amžiaus būtume ar kokios seksualinės orientacijos – žmogaus prigimtis yra gera. Ir nusimetant rūbus, dūžta kaukės, jos dūžta tokiu sunkiu, kad man šiurpuliukai nuėjo per kūną, ir pagalvojau, kad tokia pat žmogaus prigimtis yra atmiežta galingųjų interesų, politinių mėšlo kaugių, ta pati prigimtis yra priversta gintis ir kovoti kažkur Ukrainoje ir Jeruzalėje žudant, nors iš tikrųjų mes ne tokie, mes tik valdomi kitų interesų.

Pasižiūrėkime:

Jūsų Maištinga Siela