Dienos citata: Maironis apie kunigo ir bažnyčios vaidmenį pasaulietiniame gyvenime

 

Sveiki!

 

„Kas yra kunigas, jei jis ne kartu ir savo tautos sūnus? Jo darbas bažnyčioje neturi atskirti jo nuo meilės tėvynei.“ Jonas Mačiulis-Maironis.

 

Maironio pasakyta mintis apie dvasininko ir tėvynės sūnaus vienybę yra raktas į jo sudėtingą asmenybę ir visą gyvenimo veiklą. Tuo metu, kai Lietuva dar tik budo iš carinės priespaudos, bažnytinėje aplinkoje dažnai dominavo lenkų kalba ir kultūra, o lietuvybė buvo laikoma „paprastų žmonių“ reikalu. Maironis savo laikysena ir šiais žodžiais metė iššūkį tokiai nuostatai, pabrėždamas, kad dvasinis pašaukimas nepanaikina prigimtinės pareigos savo tautai, o priešingai – įpareigoja jai tarnauti dar uoliau.

 

Ši citata puikiai iliustruoja jo pastangas suderinti katalikybę su moderniu lietuvišku identiteto suvokimu. Maironiui tikėjimas nebuvo abstrakti, nuo realybės atskirta doktrina; tai buvo gyva jėga, kuri turėjo stiprinti tautos moralę ir vienybę. Jis tikėjo, kad kunigas privalo būti šviesuolis, vedantis žmones ne tik į Dievo pažinimą, bet ir į laisvę bei kultūrinį savarankiškumą. Būtent todėl jis siekė, kad lietuvių kalba skambėtų ne tik poezijoje, bet ir bažnyčių kanceliarijose bei seminarijų auditorijose.

 

Maironio gyvenimas tapo šios minties įkūnijimu – jis niekada neužsidarė vienuoliškoje tyloje ar siaurame religinių apeigų rate. Eidamas Kauno kunigų seminarijos rektoriaus pareigas, jis ugdė naują dvasininkų kartą, kuri mokėjo mylėti Lietuvą taip pat stipriai kaip ir Bažnyčią. Jis parodė, kad dvasinis autoritetas įgyjamas ne per atsiribojimą, o per aktyvų dalyvavimą tautos likime, jos švietime ir valstybės kūrimo procesuose.

 

Galiausiai, ši nuostata Maironiui pelnė ne tik didžiulę pagarbą, bet ir vidinę ramybę sprendžiant savo dvilypio vaidmens konfliktą. Nors jis ne kartą jautė įtampą tarp kūrėjo laisvės ir griežtos hierarchijos, meilė tėvynei tapo ta jungiamąja grandimi, kuri jo akyse dvasininkystę ir poeziją pavertė vientisa tarnyste tiesai. Šiandien šie žodžiai mums primena, kad tikrasis intelektualas ar dvasinis lyderis negali likti neutralus savo kultūros ir laisvės akivaizdoje.

 

Maištinga Siela