Filmas: "Velnio nuotaka" (pagal Kazio Borutos "Baltaragio malūnas")

Sveiki,

Šabloniškai pradėsiu niekam jau nebepristatomą, nes puikiai visiems žinomą, tačiau retesniam mačiusiam iš jaunosios kartos žiūrovų – Lietuvos kino klasika tapusį pirmąjį ekranizuotą miuziklą „Velnio nuotaka“ (Devil‘s Bride) pagal Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Pirmasis miuziklas buvo nufilmuotas Lietuvos kino studijos 1973 metais ir jam tuokart scenarijų parašė vienas didžiausių literatūros XX a. antrosios pusės, mano supratimu, eruditų ir šviesuomenininkų – Sigitas Geda.

Šiandien jau ne kartą scenoje esame sulaukę perkūrimo, spektaklių, muziklų ir dramų, tačiau už ką žinome vieną skaitomiausių mokyklinėje programoje kūrinių „Baltaragio malūnas“, tai dėl to tikriausiai reiktų iš dalies dėkoti Arūno Žebriūno ekranizacijos versijai „Velnio nuotaka“. Istorija pasakoja apie Paudruvės krašte gyvenantį Baltaragį, kuriam gimė dukrelė Jurga, tačiau Baltaragis sudarė sutartį su vietos velniu, išvarytu angelu iš rojaus, todėl jis niekaip negalįs ištekinti savo dukros... Po daugel metų atsiranda toks puikuolis Jurgis Girdvainis, kuris visgi ryžtasi pralaužti ledus ir lekia puikiausiais žirgais pasipiršti Jurgai. Miuziklas iš esmės tiek pasakojimo pobūdžiu, tiek struktūra šiek tiek skiriasi nuo K. Borutos knygos. Visų pirma filme girdime daugiau minorinių dainų, kas šiandienos jaunajam žiūrovui sunku ištverti, tad apysaka atrodo vietomis kur kas dinamiškesnė. Gal tiesiog pats miuziklo žanras, kai atliekama kokia arija nelabai tinkamas staigiems įvykiams vystyti, tad tokios dainos, kai Vaivos Mainelytės atliekamos Jurgos veikėja dainuoja: „Pažiūrėk, tu pažiūrėk, kaip man gera, kas ten daros...“ apskritai bendrame kontekste atrodo labai gyvai.

Taip pat absoliučiai skiriasi romano ir filmo pradžia ir atomazga. Filme ji misterinė, pasakojama apie dangaus karalystę, kada Dievas ištremia bloguosius angelus ir nuridena nuo kalnų į ežerus. To romane nėra, tačiau toji misterinė scena viena įspūdingiausių filme, nes ji apgaubta trankios tuometinės muzikos ir, žinoma, jau užgimstančios sovietinės, jeigu taip galima išsireikšti, hipių dvasios. Manau, filmui dabar reiktų kuo didesnės rekonstrukcijos. Gal net naujo pastatymo, kuris būtų prieinamas mokiniams ir visiems kitiems? Štai rusų filmas „Baubas“ pagal Gogolį jau turi ne vieną versiją, tad kodėl mes negalime savų tautosakinių velnių „pagerbti“?

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb:8.7

Visą filmą galite pamatyti čia:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šventasis kalnas" / "The Holy Mountain" / "La montaña sagrada"

Sveiki, kino gerbėjai,

Tiesą sakant po Alejandro Jodorowsky filmo „Šventasis kalnas“ (The Holy Mountain) (1973 m.) esu sukrėstas, rodos, mano smegenis nunešė vėjas. Taip tikriausiai ir būna su futuristiniais – avangardiniais filmais, kurie siekia šokiruoti, pritrenkti, pasipiktinti, pasimesti ir suglumti. Alejandro Jodorowsky yra rusų žydų pabėgėlių sūnus, kuris gimė Čilėje. Žymus pasąmonės tyrinėtojas savo nežabotus tyrinėjimus perkelia į kino juostą. Nors Jodorowsky nesukūrė daug filmų, tačiau kiekvienas yra tarsi šaltas dušas žiūrovui. Taip man nutiko su „Šventuoju kalnu“.

Tikriausiai reiktų paminėti, kad šį filmą finansavo legendinis „The Beatles“ atlikėjas John Lennon ir jo žmona, o biudžetą sudarė 1,5 milijonų JAV dolerių. Filmas atrodo, mano akimis, gan prabangiai, nors sakoma, kad režisierius panaudojo tik pusę skirtų pinigų.

Grįžtant į patį filmą, noriu pasakyti, kad ilgą laiką šis filmas nebuvo pasirodęs jokiame formate ir tik 2007 metais jau galėjome įsigyti DVD. Filmas tais pačiais metais dalyvavo ir Kanų kino festivalyje. Man asmeniškai, filmas pasirodė nuostabus. Ypatingai pirmos jo 40 minučių, kurios mene pritrenkė tiek savo nuogumu, tiek savo siurrealistiniais vaizdais. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti religingiems žmonėms, nes ši juosta apnuogina mūsų davatkiškumą ir desakralizuoja mums įprastą tikėjimą, paverčia makabriškais futuristiniais vaizdais, kurie gali pašiurpinti paprastesnį žiūrovą. Jėzaus Kristaus sąsaja su pagrindiniu herojumi išties stulbinama, bet Kristus čia eina apsivalymo kelią per nuodėmes ir klystkelius, o visuomenė, kuri domisi tik desakralizuotais dalykais, akivaizdžiai gėrėsi prievartaujamomis moteris ir sušaudytais lavonais gatvėje. Šiurpulingo nuogumo, visuomenės ydų ir geidulių demonstracija trunka beveik dvi valandas. Tiesą sakant, man kas penkias minutes reikėjo oro. Labiausiai pakraupau, kaip iš žmogaus šūdo mokytojas-alchemikas padaro auksą. Panašiai kaip degtinę.

Filmą laikyčiau šedevru, gal dėl to, kad nesu pratęs prie tokio kino ir jis tikrai smarkiai susmūgiavo smegenis, o ir toks kinas labai retai pasiekia mūsų akis, jo nėra daug, bet jame atrastos metaforos, simboliai, kontrastai ir atvirkštiniai dorovės ir moralės vaizdavimo būdai mane nustebino ir pritrenkė savo išmone, žiaurumu ir atvirumu.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela