Filmas: "Fantastiniai gyvūnai: Dumbldoro paslaptys" / "Fantastic Beasts: The Secrets of Dumbledore"

 

Sveiki,

Pastaruoju metu mane traukia masinis kinas, o tai nebūna taip jau ir dažnai, tai norisi prieš atostogas, kol galva dar nenusiteikusi rimtesniam kinui, pasižvalgyti, ką mums siūlo žiūroviškas kinas. Negalėjau atsisakyti David Yeto režisuotos trečiosios dalies „Fantastiniai gyvūnai: Dumbldoro paslaptys“ (angl. Fantastic Beasts: The Secrets of Dumbledore) (2022), tad po „Daktaro Strendžo“ Marvelo serijos buvau nusiteikęs daug liūdnesniam reikalui, tačiau „Dumbldoro paslaptis“ kažkaip paveikė emocionaliau ir žmogiškiau nei „Daktaras Strendžas beprotybės multivisatoje“ dalis.

Pradėkime iš toli. Kalbant apie Hario Poterio veikėją Albą Dumbldorą, jau labai seniai netilo kalbos apie jo homoseksualumą, nors Hario Poterio dalyse tiesiogiai tas niekada nebuvo išsakyta, tačiau skaitytojai įskaitė Albo užsislaptinimą kaip savaime aiškų dalyką. Nesidomėjau, ar rašytoja J. K. Rowling pritarė šioms kalboms ar ne, bet puikiai pamenu, kad buvo prieš kelerius metus skandalingas jos twitterinis pasisakymas prieš transeksualus ar transvestitus įžiebė sumaištį. Žodžiu, skandalas kaip reikalas išpūstas, tad visai nenustebau, kad šiam „atsiprašymo“ filmui ji sukalė LGBTQ palaikantį scenarijų, nes visi savaime suprantame, kokia vaizduojama Dumbldoro paslaptis, o dabar retas „didysis kinas“ neapsieina be juodaodžių aktorių ir LGBTQ antraplanių istorijų, nes kitaip jo tiesiog niekas nefinansuotų ir negalėtų pretenduoti į „Oskarus“. Deja, tokia tiesa...

Grįžtant prie trečiosios „Fantastinių gyvūnų“ dalies, mes vėl pasineriame į magišką burtų pasaulį, kuriame galioja vėl tos pačios gėrio ir blogio kovų istorijos. Šįkart ašis – Albas Dumbldoras ir staiga jo mylimasis Gelertas Grindelvaldas staiga atsiskyręs nuo Albo tampa garbėtroška ir užsiima juodąja magija stengdamasis laimėti pasaulio burtininkų valdovo titulą. Veiksmas vyksta maždaug prieš Antrąjį pasaulinį karą, šmėžuoja vokiečių nacistinių rinkimo gairės, tačiau tas, kas galioja žiobarams, negalioja burtininkams. Kad Grindelvaldenas laimėtų rinkimus ir visus išdurtų, turi apeiti Dumbldoro kliūtis, o tai jam padeda itin reto gyvūno kraujas, kuris parodo ateitį. O ten, kur gyvūnai, ten ir pagrindinis veikėjas Miglaputys...

Visgi filmas vaizduoja magijos pasaulio rinkimus, žiaurų elgesį su gyvūnais bei klastas. Žodžiu, nuotykių tikrai netrūksta, kaip ir intymios Albo bei Gelerto meilės istorijos, kuri šiame filme labai santūriai pavaizduota (praktiškai be menkiausios erotikos) ir tik kovos metu su lazdelėmis jie vienas kitą paliečia ir atsitraukia. Taigi bijantiems, kad čia kažkoks paradas ar dirbtinis brukalas, reiktų nusiraminti, išgerti valerijonų ir mėgautis filmo turiniu. Kitą vertus filmas labai suveržtas ir struktūruotas pagal didaktinius niuansus t. y. dialogai, gėrio ir blogio kovos bei ilgi ištęsti happy end epilogai, kuriuose skamba ir teisingo rinkimo rezultatai bei vestuvės kepyklėlėje, kiek per tvarkingai užraukti pasakojimo „rauktinukai“, todėl primena tuos visus tvarkingai su intriga, kulminacija ir atomazga sudygsniuotas „Saulėlydžio“, „Bado žaidynių“ sagas.

Stebina tik tas atvejis, kad Albas visiems nė nemirktelėjęs, (kas skaitydavo ir tebeskaito Hario Poterio dalis), kai jo paklausia apie santykius, aktoriaus Judo Law skaidriosiomis akelėmis Albas be gėdos ir net su šiokiu tokiu pasididžiavimu išpyškina, kad jis mylėjęs savo puikųjį niekšelį Gelertą. Ir ką jūs visi į tai, ką? Jam net nusilenkia pats tyriausias fantastinis gyvūnas, matąs tyriausias sielas. Tas, kuris spintoje nesėdi ir savo jausmų į vatą nevynioja, ar begali būti geresnė didaktika ir Hario Poterio sukurto pasaulio panaudojimas auklėjant paprasčiausią žmogiškumą kaip patį natūraliausią dalyką?

Mano įvardijimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fantastiniai gyvūnai: Grindelvaldo piktadarystės" / "Fantastic Beasts: The Crimes of Grindelwald"

Sveiki,

Antroji serijos dalis „Fantastiniai gyvūnai: Grindelvaldo piktadarystės“ (angl. Fantastic beasts: The Crimes of Grindelwad) (2018) jau turi net kelis numatytas tęsinių premjeras į priekį, tad šįkart trumpai apie naujausią per mūsų Lietuvos kino teatrus pralėkusią dalį...

Pirmasis įspūdis, kad vėlei, kaip prieš dešimt metų, žiūrėčiau paskutines pačias niūriausias Hario Poterio ekranizacijos dalis. Įspūdis išties labai geras – daug maginės ir stebuklinės aplinkos, efektų, mistikos, istorijos paslapties, nesiliauji stebėti kruopštumu ir atmosferos įtaiga, bet po gero pusvalandžio atsikvošėji nuo vaizdų ir bandai pasinerti į iš esmės labai plokščią istoriją. Kažkoks dar vienas ypatingas vaikas vardu Vilčius bando suvokti savo kilmę, na, ir šalia dar keletas paralelinių detektyvinių ir trilerio stiliaus istorijų, bandoma pagardinti humoro prieskoniais. Drovuolis Miglaputys, jaunas Dumboldoras ir visa istorija šįkart pasirodė siužetiškai ištęsta, nuobodi ir taip suplota, kad iš iškilaus mėlių pyrago tapo picos storio pasakojimas.

Visgi filmas turi pasakojimo elementų, kurie verčia nenuleisti akių. Tai fantastiniai gyvūnai, išmoninga kompiuterinės grafikos pateiktis, tačiau anei Grindelvaldas, anei Dumboldoras, anei Milgaputys nesukelia kaip personažai išgyvenimo dramos. Pasakysiu taip: nejučia žiūrėdamas šį filmą greitai pajauti, kad per visą filmą visgi nieko pernelyg esmingo neįvyks, nes tai tarpinė pasakojimo stotelė, kuri ištęsta ir priskaldyta iš vienos knygos, todėl siužetiškai atrodo labai skurdžiai, kad ir kaip filmo kūrėjai bandytų sukelti dinamiškumo įspūdį Londonas-Paryžius, visumoje susumavus įvykius, praktiškai, „Maximos“ kasininkė nuskenuoja daug įvairesnių prekių už vidutiniškai uždirbančio lietuvio, nei šis filmas galėjo pateikti įvykių. Visgi maginio pasaulio gerbėjams daugiau ar mažiau lepus malonumas žiūrėti šį išpūstą ir nuotykius žadantį filmą.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

Kritikų vidurkis: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" / "Fantastic Beasts and Where to Find Them"

Sveiki,

Tikriausiai to ir reikėjo tikėtis, kad po milžiniškos Hario Poterio sėkmės kine vis tiek reikėjo kokio nors projekto tęsinio, pratęsiant ir sėkmę, ir, žinoma, pinigų biznį. Toks projektas pasirodė šiemet pavadinimu „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ (angl. Fantastic Beasts and Where to Find Them) (2016). Scenarijų filmui parašė pati Hario Poterio autorė, kuri lyg ir sudarė sutarti šios serijos filmams iki pat 2020 metų t. y. dar net keturioms šios serijos filmams, todėl tiems, kurie pasiilgo iš esmės Hario Poterio pasaulio, liūdėti tikrai neteks.

Trumpai aptariant filmo turinį ir raišką, galiu pasakyti, kad filmo raiška išties puiki: magiškasis pasaulis mus nukelia į ketvirto dešimtmečio Niujorką, kur pagrindinis herojus atvyksta iš Londono su lagaminu, pilnu keisčiausių magiškų gyvūnų, kurie pabėgę į laisvę pridaro baisingų nuostolių... Nauji herojai, nauji nuotykiai, nauji pavojai. Praktiškai filmas „laikosi“ ant grafikos ir tų keisčiausių gyvųjų išradingumo, tačiau kūrėjams nebepavyko išgauti tos Hario Poterio tamsumos ir bauginančios paslapties, kokios buvo pasiekę su paskutiniosiomis poteriados dalimis. Galbūt šioji serijos dalis sąmoningai siekta šviesesnės. Be to, kad filme pasirodo įvairiausiais apdovanojimais apipiltas aktorius Eddie Redmayne, tikriausiai nemaža dalis patraukė į kino teatrus dėl jo, bet filmas... Visumoje pasirodė labai jau vidutiniškas. Turinio atžvilgiu filmas vienadienis, viena problema, viena misija, viena užduotis su absoliučiai humanistiškai nesujaudinančiais herojų likimais ir jų biografiniais faktais. Net tos griežtosios prižiūrėtojas smurtas prieš vaikus atrodo toks atsitiktinis priklydęs faktas, kad įsipaišęs į visą tą fantastinį šou, kažin, ar ką ir besuvirpino.

Prastokas siužetas, puiki grafika garantuoja gana vidutiniškas emocijas. Štai filmas „Daktaras Streindžas“, kuriame sekė puikus scenarijus ir fantastinė raiška, sukūrė specifinę dermę, ko nelabai, sakyčiau, pavyko šiam filmui, tačiau geriau vieną kartą pamatyti nei šimtus išgirsti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Parvežk mane šiąnakt namo" / "Take Me Home Tonight"

 

Sveiki,

Pažiūrėjęs filmą „Vaikinams tai tinka“ (2008), nutariau pratęsti aktorės Annos Faris filmografiją ir nedelsiant pasižiūrėti dar vieną romantinę komediją „Parvežk mane šiąnakt namo“ (Take Me Home Tonight). Nors šis toli gražu nebuvo vien tik komedija, nes nevykėlis, kuris filmo pabaigoje nuskina laurus, romantinių komedijų yra daug, šis nieko nebeišsiskiria. Gal filmų ir nevertėtų lyginti, tačiau kaip komedija „Vaikinams tai patinka“, man asmeniškai, buvo geresnis.

„Parvežk mane šiąnakt namo“ – tai šiek tiek nuobodoka, nors ir linksma, ir greitai įtraukianti romantinė komedija, tačiau ji paskęsta savo scenarijumi – ir vėl vakarėlis, ir vėl prisimenami mokykliniai laikai, ir vėl šokiai, ir vėl nesėkmės, ir vėl „nepamirštama naktis“, ir vėl koksas, alkoholis, kurių romantinių komedijose tikrai netrūksta ir nestinga. Žinoma, vakarėlis atrodo siautulingai įdomus, o ir nelabai užmigsi prie tokio filmo, jeigu esi nusiteikęs gerai praleisti laiką, tačiau nepaisant visko, turiu priekaištų scenarijui, pasigedau originalumo, išskirtinumo ir kažko savito, kas išskirtų šį kūrinį iš daugelį kitų.

Nesigailiu žiūrėjęs, tačiau filmas nesužavėjo, nebuvo jis ir pernelyg juokingas. Apart apkūnaus ir labai kvailo draugelio, kuris matomai visą gyvenimą kentė patyčias dėl savo bukumo, personažų juokingų filme nelieka. Lieka tik geriečiai „nusivylę“ ir tie, kuriems visą laiką sekėsi, kitaip sakant, šikniai. Filmas kaip ir apie netradicinį klasės susitikimą ir mokyklinių laikų atgaminimas bei senų meilių prisiminimai baigiasi kaip tikroje pasakoje, tik tai be banalių ir spalvingų Bolivudo tipo šokių ir dainų. Nepaisant visko, man buvo žavūs aktoriai, jie tokie sutverti būti šitam filme, ypatingai Topher Manager, kuris man priminė šuniuką, kuriam pasiseka gauti kaulą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela