#13 Bašaras (Bashar): apie antrąjį būsimą Žemės palydovą asteroidą, apie judėjimą laike ir tikrovės keitimą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tęsiu Bašaro kosminius įrašus ir štai, ką jis šįkart perduoda iš aukštesniųjų Visatos sluoksnių.

 

Bašaras per Darrylą Anką perduodantis informaciją iš aukštesnių dimensijų, brėžia ambicingą žmonijos dvasinio ir fizinio virsmo žemėlapį. Jo mokymo pagrindas yra suvokimas, kad laikas nėra tiesinė atkarpa, o veikiau begalinis lygiagrečių realybių tinklas. Mes ne „keliaujame“ per laiką, o nuolatos persijungiame iš vieno kadro į kitą, pasirinkdami tą realybės versiją, kuri geriausiai atitinka mūsų dabartinę vibraciją. Šis procesas, kurį daugelis suvokia kaip nenutrūkstamą tėkmę, iš tiesų yra milijardai staigių poslinkių, o suvokę šį mechanizmą, mes įgyjame galimybę sąmoningiau konstruoti savo gyvenimo patirtį.

 

Vienas esminių dvasinio augimo etapų šioje filosofijoje yra „Viršsielio“ perspektyvos integravimas, apie kurį yra rašęs ir Sal Rachele. Naudojant specialius sąsajų žemėlapius, žmogus gali pradėti matyti savo dabartinį gyvenimą kaip vieną iš daugelio lygiagrečių egzistencijų. Tai nėra tik teorinė žinių paieška apie „praeities“ ar „ateities“ gyvenimus; tai gyvas ryšys su kitomis savo paties versijomis, kurios vyksta čia ir dabar. Toks matymas leidžia asmenybei išsivaduoti iš riboto ego gniaužtų ir pajusti save kaip visapusišką, daugiamatę būtybę. Basharas pabrėžia, kad šis sąmonės išplėtimas dažnai prasideda nuo paprastų, tačiau gilių praktikų gamtoje – meditacijos prie tekančio vandens ar seno medžio, kur žmogaus širdies plakimas ir kvėpavimas susiderina su planetos ritmais, sukuriant tvirtą pagrindą tolesniems dvasiniams šuoliams.

 

Kalbant apie planetos ateitį, Basharas atskleidžia intriguojančią pranašystę apie „Sargybinio Mėnulio“ atsiradimą. Pasak jo, Žemė ilgą laiką buvo dominuojama moteriškosios energijos, kurią simbolizuoja mūsų Mėnulis. Tačiau žmonijai judant link visiško vyriškojo ir moteriškojo pradų balanso, fizinė tikrovė atspindės šį vidinį pokytį. Prognozuojama, kad Žemė į savo orbitą pritrauks asteroidą, kuris taps antruoju, mažesniu ir greičiau skriejančiu palydovu. Šis naujasis dangaus kūnas taps vyriškosios energijos simboliu, kurio vyrai pasąmoningai ieškojo nuo pat kosmoso užkariavimo pradžios. Tai nebus tik astronominis įvykis, o globalios harmonijos ženklas, žymintis erą, kurioje baimė ir dominavimas užleidžia vietą bendradarbiavimui ir abipusei pagarbai tarp visų lyčių ir energijų.

 

Ši transformacija taip pat glaudžiai susijusi su hibridinių rasių integracija. Bašaras aiškina, kad dabar gyvename laikotarpiu, kai riba tarp fizinio ir dvasinio pasaulių tampa vis skaidresnė. Portalai, kurie anksčiau buvo laikomi tik mokslinės fantastikos dalimi, iš tiesų yra kitų dimensijų sluoksniai, persipynę su mūsų planeta. Mokydamiesi bendrauti su gamtos dvasiomis ir gyvūnais, kurie tarnauja kaip telepatiniai tiltai į kitas žvaigždžių sistemas, mes ruošiamės atviram kontaktui. Galutinis šio kelio tikslas yra septintosios hibridinės rasės suformavimas, kuri sujungtų geriausias skirtingų civilizacijų savybes į visiškai naują egzistencijos formą. Tai kvietimas kiekvienam asmeniui rasti savo didžiausią aistrą ir sekti ja be išankstinių nuostatų, nes būtent aistra yra tas kompasas, kuris saugiai veda per tankėjantį lygiagrečių galimybių mišką link vientisos ir šviesios ateities.

 

Maištinga Siela

#7 Bašaras (Bashar): undinės ir drakonai, plokščia žemė, Mandelos efektas, Sfinksas, Naska linijos, Gizos piramidės ir kt.

Sveiki,

 

Dar viena Bašaro (daugiadimensinės būtybės) žinia per žmogiškąjį kanalą.

 

Bašaras per kanalo mediumą Darryl Anka pristato platų dimensinės realybės paveikslą, pabrėždamas, kad daugelis žmonijos paslapčių gali būti paaiškintos per vibracijos ir sąmonės lygmenis, o ne vien fiziniais terminais. Jis pradeda aiškindamas, kad mitinės būtybės, tokios kaip undinės ir drakonai neegzistuoja dabartinėje fizinėje realybėje, bet yra kitų, aukštesnių ar šiek tiek pasislinkusių dimensijų gyventojai, kurie kartais gali persidengti su mūsų suvokimu. Panašiai paaiškinama ir Tuščiavidurės Žemės idėja: ji nėra fiziškai tikra, bet žmonės, netyčia patekę į dimensinius sūkurius, patiria alternatyvią realybę, kurią klaidingai interpretuoja kaip fizinę erdvę Žemės viduje. Toks paaiškinimas atskleidžia, kaip lengvai fizinė realybė gali būti iškreipiama neteisingai interpretuojant kitų dimensijų patirtis.

 

Tęsdamas dimensijų temą, Bašaras aptaria Plokščios Žemės teoriją ir Mandelos Efektą. Plokščia Žemė, pasak jo, tėra Žemės išraiška kitoje dimensijoje, tuo tarpu Žemė mūsų trimatėje erdvėje ir laiko dimensijoje yra sfera. Mandelos Efektas, kurį daugelis suvokia kaip kolektyvinės atminties klaidas, yra realus reiškinys, atsirandantis dėl nuolatinio realybės poslinkio. Kiekvieną kartą, kai individas persibrėžia dabartyje, jis iš tikrųjų keičia savo praeitį. Plečiantis sąmonei, žmogus gali prisiminti kelias „istorijas“ ar praeitis, kurios priklauso skirtingoms laiko juostoms, taip patvirtindamas realybės lankstumą ir tai, kad linijinis laikas yra tik sutartinė iliuzija.

 

Bašaras taip pat gilinasi į senovės civilizacijų palikimą ir jų ryšį su dimensijomis. Jis patvirtina, kad Sasquatch (Didžiakojai) yra pirminė hominidų forma, kuri, naudodama savo gamtos ryšius ir sąmoningą dėmesį, sąmoningai perėjo ir susiliejo su paralelinėmis realybėmis. Naska linijos Peru buvo naudojamos ne tik kaip ženklai, bet ir kaip geometrinės formos, atspindinčios matematinį fizinės realybės pagrindą, o svarbiausia – jos nurodo į dimensinius sūkurius, veikiančius kaip vartai. Tuo tarpu Didžiosios Gizos piramidės senovėje buvo naudojamos kaip įrenginiai, padedantys dvasininkams levitacijos būdu išeiti į astralinį planą ir gauti žinių, taip pat demonstruojant fizikos dėsnių lankstumą, kurį pasiekė senovės civilizacijos.

 

Bašaras pristato neįprastą požiūrį į kosminius objektus. Jis atskleidžia, kad Mėnulis nėra tuščiaviduris, bet buvo dirbtinai suprojektuotas po Žemės susidūrimo, siekiant palaikyti vibracinę ir gravitacinę pusiausvyrą, o jo viduje yra senosios bazės, kurias naudoja įvairios ateivių civilizacijos. Sfinksas iš pradžių atspindėjo Anubį ir stovi ant požeminės paslapčių kameros (dėžės), kuri bus atverta tik tada, kai žmonija pasieks aukštesnį vibracinį ir rezonanso supratimą, prognozuojama, kad tai gali nutikti iki maždaug 2050 metų. Netgi Biblijos elementai yra dekonstruojami: Sandoros Skrynia buvo komunikacijos prietaisas, kurį Mozei perdavė ateivių civilizacija, o 10 įsakymų iš pradžių buvo tik aukštesnės sąmonės gairės, kurios vėliau buvo iškraipytos.

 

Bašaro pasakojimas nuolat akcentuoja, kad esminė visko prigimtis yra vibracinė ir rezonansinė. Jis ragina žmones gilinti supratimą, kad atstumas yra iliuzija, o laikas ir erdvė yra tik šalutiniai sąmonės produktai. Gyvenant dabartyje ir veikiant pagal didžiausią asmeninę aistrą, be reikalavimų dėl rezultato, pakeliamas vibracijos lygis. Tai leidžia aiškiau pamatyti fizinės realybės struktūrą ir naudoti ją lanksčiau, įskaitant teorinę galimybę teleportuotis ar net pakelti kūną į orą, suvokiant, kad vieta yra objekto savybė, o ne vieta, kurioje jis egzistuoja. Visa tai priklauso nuo įsitikinimų aiškumo, o ne nuo pastangos ar galios.

 

Maištinga Siela

Koks vandenynas egzistuoja Mėnulyje?

 

Sveiki,

 

Šiaip Mėnulyje daugelis kraterių yra vadinami jūromis, tačiau jame yra ir vienas vandenynas (Mare Tranquillitatis), kuris pavadintas Ramybės vandenynu, nuotraukoje galite tai pamatyti. Žemė savo ruoštu turi Ramųjį vandenyną.

 

Jūsų Maištinga Siela

Interviu su Tony Rodriguez, kuris buvo pagrobtas ateivių ir laikomas Mėnulyje

 

Sveiki,

 

Noriu šįkart su Jumis pasidalyti dviejų dalių vaizdo įrašais, kuriuose vyrukas vardu Tony Rodriguez pasakoja neįtikėtiną savo gyvenimo istoriją. Galima netikėti, galima diskutuoti, ar tai nėra šlovės vaikymasis su pramanytomis istorijomis. Bet galiausiai galima žiūrėti ir kaip į mokslinės fantastikos istoriją (niekas nė nedraudžia plėsti vaizduotę). Tony Rodriguez istorija unikali, jis tvirtina, jog vieną dieną buvo pagrobtas pilkųjų ateivių, kurie „išsiurbė“ jo sąmonę iš kūno, jis gyveno praeityje apie 20 metų, buvo siuntinėjamas į Mėnulį, į Peru, buvo netgi panašioje alternatyvioje istorijoje, kai jam teko kovoti gladiatorių kovose su kitų rasių ateiviais.

 

Nesidalyčiau šiuo vaizdo įrašu, jeigu jis nerezonuotų su kitomis istorijomis ir matytomis nekomercinio pobūdžio dokumentinėmis juostomis apie laiku siuntinėjamus žmones, kuriems ištrinama atmintis. Patikėkite, tai neįtikėtina netgi pabandant visa tai įsivaizduoti. Veiksmas sukasi apie Arizoną, tai seniai žinomos slaptos bazės, kur vyksta intensyvus bendradarbiavimas su kitomis būtybėmis. Nieko nesakykite, tai labai įdomu, juolab kad vyras patvirtina, kad egzistuoja ne tik pilkieji, įvairios hibridinės rasės, bet ir reptiloidai.

 

Pirmoji dalis:

Antroji dalis:

 

Jūsų Maištinga Siela