Ateiviai ir ateivių rūšys: nordikai, šiauriečiai arba plejadiečiai (charakteris, išvaizda, sąsajos su žemės gyventojais)

 ***

Ateivių nordikų fenomenas yra viena labiausiai intriguojančių bei plačiai aptariamų temų ufologijos ir šiuolaikinio folklorinio diskurso srityje. Šie būtybės, dažnai vadinamos „Šiaurietiškais ateiviais“ arba „Plejadiečiais“, ufologų bei tariamų kontaktorių aprašymuose vaizduojami kaip nepaprastai išvaizdūs, žmogų primenantys organizmai. Pagrindiniai jų bruožai – aukštas ūgis, atletiškas kūno sudėjimas, šviesūs, dažniausiai balti ar platininiai plaukai, bei ryškios, neretai mėlynos ar šviesios akys. Pasak liudijimų, jų veido bruožai yra simetriški, beveik idealūs, o skleidžiama aura – rami, autoritetinga ir dvasinga, todėl jie dažnai siejami su šiaurietiško tipo europiečių išvaizda, iš kur ir kilo jų pavadinimas.

Internetinėje erdvėje ir ufologinėje literatūroje apie šią rūšį sklando itin detalūs naratyvai. Teigiama, kad nordikai yra pažengusi civilizacija, kuri išvystė itin aukštas technologijas, leidžiančias jiems keliauti per erdvėlaikį, tačiau jie renkasi veikti subtiliai, stengdamiesi per daug nesikišti į tiesioginę žmonijos raidą. Dažnai spekuliuojama apie jų DNR – esą ji yra labai gimininga žmonių genetiniam kodui, o kai kurios teorijos netgi teigia, kad jie yra tiesioginiai mūsų tolimi protėviai arba kad žmonija buvo sukurta jų genetinės inžinerijos pagalba. Šios idėjos dažnai persipina su ezoteriniais mokymais, kuriuose nordikai pristatomi kaip „vyresnieji broliai“, atvykę iš Plejadžių žvaigždyno, siekiantys padėti žmonijai pasiekti aukštesnį sąmoningumo lygį.

Kalbant apie jų filosofiją ir požiūrį į mus, pasakojimuose jie vaizduojami kaip taikūs, tačiau griežti stebėtojai. Jie neva nerimauja dėl žmonijos pasirinkimų, ypač susijusių su branduolinio ginklo naudojimu, aplinkos niokojimu ir moraliniu nuosmukiu. Kontaktorių teigimu, nordikai nebendrauja per tiesioginį verbalinį dialogą, o naudoja telepatiją, perduodami ne tik žodžius, bet ir emocijas bei vaizdinius. Jų žinutės žmonijai dažniausiai yra skirtos skatinti taiką, ekologinį sąmoningumą bei dvasinį vystymąsi, įspėjant, kad mūsų dabartinis gyvenimo būdas veda į savidestrukciją, kurios jie negalės sustabdyti, jei patys žmonės to nepanorės.

Nors oficialus mokslas skeptiškai vertina šiuos teiginius, netrūksta žinomų asmenybių ar ufologų, kurie prisidėjo prie šio mito sklaidos. Pavyzdžiui, George'as Adamskis, vienas žinomiausių XX a. vidurio kontaktorių, teigė susitikęs su nordikų tipo ateiviu, kurį pavadino Orthonu, ir tvirtino, kad šis jam perdavė žinią apie pavojus, kylančius dėl branduolinių bandymų atmosferoje. Nors daugelis Adamskio teiginių vėliau buvo demaskuoti kaip klastotės ar išmonė, jo sukurti pasakojimai tapo pamatu vėlesniems liudijimams. Taip pat tokius tyrėjus kaip Budd Hopkins ar David Jacobs, kurie dirbo su pagrobimų fenomenais, kartais pasiekdavo liudijimai apie būtybes, atitinkančias nordikų aprašymus, nors jų vertinimai dažnai būdavo atsargesni, pabrėžiant, kad šios būtybės gali būti tik kitas „pilkųjų“ ateivių manipuliacijos įrankis.

Kritikai ir psichologai šį reiškinį aiškina kaip kolektyvinės pasąmonės archetipą, o ne kaip realų biologinį ar ateivių pasireiškimą. Pasak jų, nordikai įkūnija tobulą, idealią, saugumo jausmą keliančią figūrą – tarsi „angą sargą“ ar superherojų, kurio žmonėms trūksta chaotiškame pasaulyje. Šis įvaizdis atspindi senovines mitologines figūras – dievus, atėjusius iš dangaus, kurie buvo galingi, gražūs ir viską žinantys. Todėl nordikų fenomenas gali būti laikomas modernia mitologija, kuri evoliucionavo kartu su technologiniu amžiumi, pakeičiant sparnus ir švytinčius drabužius sidabriniais kombinezonais ir kosminiais laivais.

Nepaisant skepticizmo, pasakojimai apie nordikus išlieka giliai įsišakniję populiariojoje kultūroje ir sudaro didelę dalį diskusijų apie nežemiškas civilizacijas. Tie, kurie tiki jų realumu, dažnai cituoja mintis apie „kosminę sąjungą“, kurioje žmonijai yra skirta vieta, jei tik ji sugebės įrodyti savo brandą. Šioji rūšis, pagal tikinčiųjų naratyvą, laukia momento, kai žmonės nustos kariauti tarpusavyje, kad galėtų oficialiai užmegzti ryšį, tačiau kol kas jie lieka tik „šešėliuose“ – stebintys, patariantys telepatiškai ir laukiantys, kol mūsų civilizacija peržengs savo egocentriškumo ribas.

Maištinga Siela

#19 Bašaras (Bashar): Mozės kontaktas su ateiviais, anunakiai, pilkųjų DNR, kodėl žmonės serga Alzheimerio liga, žmonijos gyvenimo trukmės ilgėjimas

 

Sveiki!

 

Bašaras Mozės istoriją ir Išėjimo knygos įvykius aiškina kaip susitikimą su aukštesnės dimensijos būtybėmis, kurias ano meto žmonės, neturėdami atitinkamos terminologijos, identifikavo kaip dieviškas jėgas iš dangaus. Jis patikslina, kad šie kontaktai ant Sinajaus kalno buvo ne vien dvasiniai, bet ir realūs – apimantys telepatinį bendravimą bei fizinius apsilankymus nežemiškų būtybių erdvėlaiviuose. Pasak jo, Mozė buvo instruktuotas būtent taip, kaip buvo būtina to meto žmonių sąmonei, todėl dalis jo patirties buvo užšifruota arba „užmiršta“, kad būtų išlaikytas reikiamas santykis tarp tų būtybių ir žmonijos, siekiant juos tinkamai nukreipti.

 

Šiame kontekste Dovydo žvaigždė (heksagrama) įgauna ypatingą reikšmę, nes Bašaras ją įvardija kaip simbolį, žymintį ryšį tarp aukštesnių dimensijų ir fizinės realybės. Tai nėra tik kultūrinis ar religinis ženklas; tai „Merkabos“ – šviesos ir energijos lauko, leidžiančio sąmoningai keliauti tarp dimensijų – vizualizuota, suplokštinta forma. Tokiu būdu šis simbolis iš esmės reprezentuoja „aukščiau“ ir „žemiau“ egzistuojančių sričių sąlyčio tašką. Nors istoriškai šis ženklas tapo konkrečios tautos simboliu dėl to, kad atspindėjo jų ryšį su minėtomis būtybėmis, Bašaras pabrėžia, kad plačiąja prasme tai yra universalus žmogaus ir aukštesnės sąmonės sąveikos atvaizdas.

 

Atsakydamas į klausimą, kodėl nežemiškos civilizacijos nesikišo į Holokaustą, Bašaras pabrėžia laisvos valios principą. Jis teigia, kad tam tikru momentu žmonijai buvo leista perimti dominavimą ir pačiai priimti sprendimus – tiek gerus, tiek tragiškus. Įsikišimas būtų pažeidęs šią fundamentalią laisvę. Pasak jo, įsikišama tik tiek, kiek reikia genetiniam Anunaki linijos išlikimui, tačiau toliau žmonijos istorija tampa mūsų pačių atsakomybe ir mūsų pačių pasirinktų patirčių visuma.

 

Jis taip pat nagrinėja paukščių ir „senovės patirčių“ ryšius. Bašaras paukščius vadina „aviniais dinozaurais“ ir teigia, kad bendraudami su jais mes tarsi susisiekiame su senąja Žemės energija. Jis skatina žmones labiau pasitikėti savo vaizduote ir intuicija – jei jaučiame impulsą bendrauti su paukščiais ar kitais gamtos reiškiniais, neturėtume savęs stabdyti abejonėmis, ar tai „tikra“. Kiekviena tokia patirtis yra kvietimas išplėsti savo sąmonę ir suvokimą apie paralelines tikroves.

 

Bašaras taip pat paliečia demencijos ir Alzheimerio ligos temą, teigdamas, kad tai dažnai yra sielos pasirinktas „disociacijos“ procesas. Siela, siekdama tam tikrų pamokų, tarsi atjungia tam tikras asmenybės dalis, norėdama per šią patirtį vėliau suvokti, kad „atsiskyrimas“ yra iliuzija. Tai yra paradoksalus būdas sielai integruoti skausmingus prisiminimus ar įveikti pasipriešinimą natūraliai būčiai, nors ne visos sielos šiame gyvenime renkasi šį procesą iki galo išspręsti.

 

Bašaro aiškinimas apie „Pilkųjų“ kilmę ir žmonijos ateitį yra glaudžiai susijęs su paralelinių realybių ir mūsų kolektyvinės evoliucijos koncepcija. Bašaras paneigia populiarų įsitikinimą, kad „Pilkieji“ yra visiškai svetima, su mumis nesusijusi nežemiška civilizacija. Jis teigia, kad „Pilkieji“ iš tiesų yra žmonijos atšaka iš alternatyvios paralelinės realybės. Ši grupė, susidūrusi su katastrofiška savo planetos ekologine būkle, buvo priversta drastiškai pakeisti savo fiziologiją, kad išgyventų. Tai, ką mes matome kaip mutaciją, pavyzdžiui, mažą ūgį, pilkšvą odą ir dideles akis, buvo evoliucinis būtinumas, leidęs jiems prisitaikyti prie uždaros, sterilios aplinkos. Būtent dėl šios bendros kilmės, nes jie yra mes iš kitos laiko linijos, jų DNR yra pakankamai suderinama su mūsiške, kas ir leidžia jiems atlikti genetinius eksperimentus bei kurti hibridus, siekiant ištaisyti savo pačių genetinius pažeidimus.

 

Savo ruožtu mūsų DNR taip pat turi senovinį „Anunaki“ pėdsaką, nes ši civilizacija prieš tūkstančius metų atliko genetines manipuliacijas su Homo erectus, siekdama sujungti savo genus su Žemės evoliucijos produktais. Tai nebuvo atsitiktinumas, o tikslingas veiksmas, skirtas sukurti rūšį, kuri galėtų būti sąmoningesnė ir pajėgi „laikyti“ didesnį dažnį. Šis genetinis palikimas yra mūsų ryšys su platesne visatos bendruomene, tačiau kartu tai ir mūsų atsakomybė, nes esame hibridinė rasė, kurioje susijungia tiek žemiška, tiek ekstradimensionali prigimtis.

 

Kalbėdamas apie 120–150 metų žmonių gyvenimo trukmę, Bašaras remiasi ne vien medicininiais proveržiais, o vibraciniu pokyčiu. Jo teigimu, senėjimas yra tiesioginė pasekmė to, kaip suvokiame laiką ir erdvę: jei žmogus gyvena linijiniu būdu, nuolat skubėdamas ar nerimaudamas dėl ateities, jo ląstelės patiria stresą ir greičiau dėvisi. Priešingai, gyvenimas „čia ir dabar“ arba vibracinis buvimas dabarties momente mažina šį pasipriešinimą ir tarsi sulėtina senėjimo mechanizmą. Kuo labiau žmogus suderina savo veiksmus su savo aukštesniuoju „Aš“, tuo mažiau biologinio streso patiria organizmas.

 

Šis biologinis pokytis nėra tik individualus pasiekimas, tai kolektyvinis procesas. Bašaras prognozuoja, kad per ateinančius 50–75 metus tokia gyvenimo trukmė taps nauja norma, nes vis daugiau žmonių kolektyviai „sutars“, jog žmogaus kūno potencialas yra daug didesnis nei 80 metų. Tai priklauso nuo mūsų tikėjimo sistemų, nes kai žmonija kaip visuma atsisakys ribojančio įsitikinimo, kad 100 metų yra mirties riba, biologija natūraliai seks šia nauja informacija. Tai yra tiesioginis įrodymas, kad biologinė forma yra tik energijos kostiumas, kuris keičiasi priklausomai nuo to, kokią sąmonės programą mes pasirenkame vykdyti.

 

Visas Bašaro mokymas šiame pokalbyje veda prie esminės idėjos: visatos pažinimas niekada nesibaigia, ir mes nuolat esame procese, kuriame mentoriai padeda mentoriams. Mūsų pagrindinis įrankis išlieka tas pats – aistros formulės laikymasis, lūkesčių paleidimas ir atvirumas informacijai, kuri atsklinda per mūsų pačių aukštesnįjį „Aš“. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę aktyviau sąveikauti su šiomis aukštesnėmis dimensijomis, jei tik drįstame patikėti savo intuicija.

 

Maištinga Siela

Plejadiečiai (Plejadžių žvaigždžių ateivių civilizacija): bruožai, NSO, telepatinės žinios, Holivudiniai filmai, "Žiedų valdovas" ir įvaizdžiai populairiojoje kultūroje

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Šiuolaikinėje interneto kultūroje ir ezoteriniuose forumuose plejadiečiai pristatomi kaip viena pažangiausių nežemiškų civilizacijų, kilusių iš Plejadžių žvaigždžių spiečiaus Tauro žvaigždyne. Jie dažnai vadinami mūsų kosminiais broliais arba dvasiniais mokytojais, kurių pagrindinė misija yra padėti žmonijai evoliucionuoti ir pasiekti aukštesnį sąmonės lygį. Populiariojoje mitologijoje teigiama, kad ši civilizacija pasižymi itin aukšta vibracija ir taikiu būdu, todėl jie laikomi savotiškais galaktikos diplomatais, siekiančiais skleisti meilės, harmonijos ir vienybės idėjas visatoje.

 

Vienas ryškiausių plejadiečių bruožų yra jų neįtikėtinas fizinis panašumas į žmones, dėl kurio jie priskiriami vadinamajai šiaurietiško tipo ateivių grupei. Aprašymuose jie vaizduojami kaip aukšti, grakštūs ir itin patrauklūs subjektai, pasižymintys šviesia oda, skvarbiomis mėlynomis ar auksinėmis akimis bei ilgais, dažniausiai baltais arba šviesiais plaukais. Dėl tokios išvaizdos jie dažnai lyginami su angelais ar senovės skandinavų dievybėmis, o jų buvimas šalia, pasak kontaktų patirtis aprašančių žmonių, sukelia gilios ramybės ir besąlygiškos meilės pojūtį.

 

Interneto kultūroje gajus įsitikinimas, kad plejadiečiai ir žmonės turi bendrą genetinį protėvį, todėl mūsų rūšys yra biologiškai ir dvasiškai susijusios. Kai kurios teorijos teigia, kad būtent plejadiečiai prisidėjo prie žmogaus DNR formavimo ankstyvosiose civilizacijose, todėl jie jaučia atsakomybę už mūsų planetos likimą. Šis ryšys paaiškina, kodėl jie tariamai bendrauja su žmonėmis per sapnus, meditacijas ar tiesioginius telepatijos seansus, perduodami žinutes apie būtinybę saugoti gamtą ir atsisakyti karinių konfliktų.

 

Kitaip nei agresyvūs ateiviai, kurie mokslinėje fantastikoje dažnai siekia užkariauti Žemę, plejadiečiai apibūdinami kaip pasyvūs stebėtojai ir gidai. Jie nesikiša į žmogaus laisvą valią ir nenaudoja jėgos, o veikia labiau kaip subtilūs įkvėpėjai, skatinantys mus patiems atrasti savo dvasinį potencialą. Jų technologinė pažanga, pasak teorijų šalininkų, yra neatsiejama nuo jų dvasinio tyrumo, todėl jų erdvėlaiviai dažnai apibūdinami kaip šviesos objektai, galintys keliauti ne tik per erdvę, bet ir per skirtingas dimensijas.

 

Apie plejadiečių gyvenimo būdą jų tėvynėje žinoma iš gausių „kanalizavimo“ seansų metu gautų pranešimų, kuriuose piešiamas utopinis vaizdas. Tikima, kad jų visuomenėje neegzistuoja pinigai, ligos ar hierarchinė valdžia, o visa jų egzistencija remiasi bendruomeniškumu ir kūryba. Jie tariamai gyvena tūkstančius metų, nes jų kūnai nėra tokie tankūs kaip mūsų, o jų aplinkoje vyrauja kristalinės struktūros, aukštos technologijos ir nuolatinis ryšys su kosmine energija.

 

Galutinis plejadiečių įvaizdis interneto folkloro kontekste yra vilties simbolis, atspindintis žmonijos troškimą rasti saugią vietą beribėje visatoje. Nors mokslo bendruomenė neturi jokių įrodymų apie jų egzistavimą, ši legenda išlieka gyvybinga kaip moderni pasaka apie geresnį rytojų. Plejadiečiai tarnauja kaip veidrodis, kuriame matome tai, kuo patys norėtume tapti – taiki, išmintinga ir gamtoje bei technologijose pusiausvyrą atradusi civilizacija.

 

PLEJADIEČIŲ APRAIŠKOS POPULIARIOJOJE KULTŪROJE: NUO HOLIVUDO, „ŽIEDŲ VALDOVO“ IKI EZOTERIKOS IR TELEPATŲ

 

Šiuolaikinės ufologijos ir ezoterikos pasaulyje plejadiečių fenomenas yra neatsiejamas nuo kelių pagrindinių asmenybių, kurių pasakojimai tapo pamatu visam „žvaigždžių sėklų“ (starseeds) judėjimui, teigiančiam, kad daugelis žmonių sielų iš tiesų yra kilusios iš tolimų galaktikų. Ryškiausia ir bene kontroversiškiausia figūra šiame kontekste yra šveicaras Billy Meieris, kuris dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėjo viešinti stulbinančią medžiagą – tūkstančius nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose, jo tvirtinimu, užfiksuoti plejadiečių erdvėlaiviai, paties Meierio vadinti „Plejaran“ laivais. Šis žmogus teigė palaikantis tiesioginį, fizinį ryšį su plejadiečių moterimi Semjase, kuri jam perdavė išsamias žinias apie jų civilizacijos istoriją, technologinę pažangą bei dvasinius dėsnius. Nors skeptikai ir vaizdo analizės ekspertai Meierio pateiktus įrodymus dažnai vadina sumaniomis klastotėmis, jo sukurta naratyvinė sistema apie plejadiečių dvasinius mokymus tapo neginčijamu subkultūros pagrindu, suformavusiu pirmąjį nuoseklų šios nežemiškos rasės portretą.

 

Plejadiečių mitologijos plėtra pasiekė naują lygmenį per Barbarą Marciniak, vieną įtakingiausių pasaulio „kanalizuotojų“ (channelers), kurios knygos, ypač bestseleris „Aušros nešėjai“ (Bringers of the Dawn), tapo dvasiniu gidu tūkstančiams ieškotojų. Marciniak teigia telepatiškai priimanti informaciją iš jungtinės plejadiečių grupės, kuri save pristato kaip mūsų dvasinius protėvius, grįžusius iš ateities laiko linijų. Jos darbuose plėtojama teorija, kad žmonija išgyvena „didįjį nubudimą“, kurio metu plejadiečiai padeda mums transformuoti savo sąmonę ir netgi biologiškai pakeisti DNR struktūrą, taip išsilaisvinant iš riboto materialaus suvokimo. Šią dvasinę estetiką į moderniąją interneto erdvę perkėlė Alaje iš Plejadžių – populiarus YouTube turinio kūrėjas, kuris save pristato kaip tiesioginį plejadiečių civilizacijos įsikūnijimą Žemėje. Jo vaizdo įrašai, pasižymintys ryškiomis vizualizacijomis ir meditacine muzika, orientuoti į meilės energijos sklaidą, čakrų valymą bei kolektyvinį pasiruošimą kosminiams virsmams, o jo skelbiamas mokymas sulaukė milijonų peržiūrų, galutinai įtvirtindamas plejadiečių, kaip šviesių ir grakščių būtybių, vaizdinį skaitmeninėje kultūroje.

 

Plejadiečių įvaizdis, nors ir retai tiesiogiai įvardijamas, giliai persmelkė Holivudo kiną ir plačiąją popkultūrą per tam tikrus vizualinius archetipus. Aukštų, šviesių, eteriškų ir begaline išmintimi spinduliuojančių ateivių įvaizdis tapo atsvara klasikiniams, baimę keliantiems monstrams. Steveno Spielbergo 1977 metų šedevras „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ padėjo pamatus šiam posūkiui: nors pabaigoje pasirodančios būtybės fiziškai smulkios, jų skleidžiamas švytėjimas ir taikus, muzikinis bendravimas suformavo „gerųjų ateivių“ koncepciją, kuri vėliau organiškai susiliejo su plejadiečių mitu. Ši estetika, pasižyminti ilgais baltais plaukais ir idealiai simetriškais veido bruožais, pastebima net ir tuose kūriniuose, kurie tiesiogiai nesusiję su ufologija. Pavyzdžiui, filme „Betmenas ir Robin“ ar J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ ekranizacijose matomi elfai vizualiai beveik idealiai atitinka plejadiečių aprašymus, o ezoterinėse bendruomenėse dažnai keliama hipotezė, kad senovės legendos apie pasakiškas būtybes ir elfus kilo būtent iš ankstyvųjų kontaktų su šia kosmine rase.

 

Galiausiai plejadiečių tema rado savo vietą mokslo populiarinimo ir spekuliatyviosios dokumentikos žanre, kur tokie serialai kaip „Senovės ateiviai“ skiria ištisus epizodus Plejadžių žvaigždžių spiečiui analizuoti. Čia tyrinėjami senovės majų, čerokių indėnų bei egiptiečių mitai, kuriuose „septynios seserys“ nuolat minima kaip dievybių kilmės vieta ar dangaus namai, kuriuose gyvena kūrėjai. Populiariojoje kultūroje plejadiečiai galutinai įsitvirtino kaip „kosminiai tėvai“ – saugus ir malonus simbolis, kuris, priešingai nei bauginantys „pilkieji“ ateiviai, asocijuojasi su dvasine apsauga ir ramybe. Jų vaizdavimas naudojant nacionalinius elementus, pavyzdžiui, lietuvių, latvių ar estų tautinius motyvus ir vėliavų spalvas, tik dar labiau sustiprina idėją, kad ši kosminė civilizacija nėra svetima, o atvirkščiai – ji yra artima kiekvienos tautos šaknims, veikianti kaip universalus vienybės ir aukštesnio žmogiškojo potencialo simbolis.

 

PLEJADIEČIŲ PRANAŠYSTĖS

 

Plejadiečių pranašystės ir vizijos apie Žemės ateitį dažniausiai perduodamos per vadinamuosius „kanalizavimo“ (channeling) seansus, kurių metu pasirinkti asmenys tampa energetiniais laidininkais, transliuojančiais aukšto dažnio informaciją iš Plejadžių spiečiaus į mūsų materialų pasaulį. Esminė šių pranašysčių ašis yra vadinamasis „Didysis poslinkis“ arba planetos perėjimas iš trečiosios į penktąją dimensiją. Plejadiečiai per savo tarpininkus, tokius kaip Barbara Marciniak ar bendruomenė „The Pleiadians“, nuolat kartoja, kad mūsų Saulės sistema šiuo metu kerta itin galingą fotonų juostą – intensyvios šviesos ir energijos ruožą kosmose. Pasak jų, šis procesas negrįžtamai pakeis žmogaus biologiją, pažadins tūkstančius metų slopintą „šešėlinę“ DNR ir leis žmonijai susigrąžinti telepatinius gebėjimus bei tiesioginį ryšį su visatos kūrybinėmis jėgomis.

 

Šios žinutės taip pat turi stiprų įspėjamąjį atspalvį, ypač susijusį su ekologine pusiausvyra ir technologijų kontrole. Plejadiečių pranašystėse dažnai minima, kad Žemė yra gyva būtybė – Gaja, kuri pati aktyviai valosi nuo negatyvios energijos, todėl artimiausiame dešimtmetyje gali padažnėti gamtos kataklizmų, kurie tėra senosios sistemos griūties ženklai. Per tokius kontaktus kaip Billy Meieris buvo perduotos detalios prognozės apie galimus politinius lūžius, dirbtinio intelekto keliamą grėsmę žmogaus individualumui ir būtinybę grįžti prie tvarios egzistencijos. Jie pabrėžia, kad ateitis nėra griežtai nulemta, o priklauso nuo kolektyvinės žmonijos sąmonės: jei pasirinksime meilės ir atsakomybės kelią, išvengsime destruktyvių scenarijų ir įžengsime į aukso amžių, kur technologijos tarnaus dvasiniam augimui, o ne priespaudai.

 

Informacijos perdavimo būdas yra itin specifinis ir remiasi vibraciniu rezonansu. Plejadiečiai neteikia pirmenybės fiziniams raštams, o mieliau naudoja „šviesos kodus“ ir geometrines formas, kurios perduodamos per vaizdinius, sapnus ar staigius intuityvius suvokimus. Žmonės, teigiantys esantys šių žinių priėmėjai, pasakoja, kad sesijų metu jie jaučia intensyvų karštį ar dilgčiojimą stubure, o informacija jų galvose atsiranda ne kaip atskiri žodžiai, o kaip vientisi duomenų paketai, kuriuos vėliau tenka „išpakuoti“ ir išversti į žmonių kalbas. Dažnai tokios sesijos vyksta viešai, kur „kanalizuotojas“ kalba pakitusiu balsu ar ritmu, teigdamas, kad jo kūnu naudojasi plejadiečių kolektyvinė sąmonė, siekianti tiesiogiai kreiptis į susirinkusią auditoriją ir suteikti jai energetinį palaikymą.

 

Galiausiai visos šios pranašystės susiveda į vieną pagrindinę žinutę – baimės pabaigą. Plejadiečiai teigia, kad tūkstančius metų žmonija buvo laikoma „dažnių kalėjime“, kuriame dominavo baimė, kontrolė ir skaidymas, tačiau dabar šis šydas plyšta. Jų pranašystės žada, kad pasibaigus šiam transformacijos laikotarpiui, Žemė taps „gyvąja biblioteka“ ir kosminiu centru, kuriame skirtingos galaktikos rasės galės laisvai keistis žiniomis. Nors daugeliui šios prognozės skamba kaip mokslinė fantastika, plejadiečių šalininkams tai yra konkretus veiksmų planas, skatinantis kasdienybėje rinktis aukštesnę vibraciją, rūpintis savo aplinka ir ruoštis neišvengiamam susitikimui su kosmine šeima.

 

Maištinga Siela

Čenelingas: Wendy Kennedy apie plejadiečius, aukštas žmogaus vibracijas, technologijas, pirmąjį kontaktą su ateiviais 2026-aisiais

 

Sveiki,

 

YouTubėje aptikau dar vieną čenelingo autorę, kuri dalijasi plejadiečių (aukštesnės civilizacijos) žiniomis. Man regis, ji visiškai neprieštarauja Bašarui (Bashar), kurio įrašus čia retsykiais lietuviškai pasidalinu, o kaip tik papildo vieną bendrą žinių aruodą.

 

Wendy Kennedy dalijasi giliomis įžvalgomis apie žmonijos sąmonės pokyčius, bendradarbiavimą su nežemiškomis civilizacijomis ir asmeninės galios susigrąžinimą. Pagrindinė pokalbio ašis sukasi apie idėją, kad mes patys šimtu procentų kuriame savo realybę per vibruojamus dažnius, mintis ir emocijas. Wendy aiškina, kad išorinis pasaulis yra tik mūsų vidinės būsenos atspindys, todėl norėdami pokyčių gyvenime, pirmiausia turime keisti savo vidinį dažnį, paleisti senas istorijas bei nuoskaudas, kurios mus laiko žemų vibracijų gniaužtuose.

 

Pasakojime daug dėmesio skiriama plejadiečių kolektyvui, kurį Wendy kanaluoja jau daugelį metų. Šios aukšto dažnio būtybės perduoda žinią, kad žmonija šiuo metu išgyvena intensyvų nubudimo procesą, dar vadinamą pakylėjimu. Plejadiečiai teigia, kad laikas nebėra linijinis ir mes mokomės suvokti realybę kaip begalę dabar akimirkų, kuriose galime laisvai rinktis, kur nukreipti savo dėmesį. Jie drąsina žmones nebijoti kolektyvinio chaoso, nes tai tik senųjų, nebetinkamų sistemų griūtis, užleidžianti vietą naujai, sąmoningesnei visuomenei.

 

Viena įdomiausių vaizdo įrašo dalių liečia artėjantį atskleidimą apie nežemišką gyvybę. Wendy užsimena, kad 2026-ieji metai gali būti lūžio taškas, kai vyriausybės bus priverstos pripažinti kitų civilizacijų egzistavimą. Tai nebūtinai bus fizinis laivų nusileidimas, bet greičiau tiesioginis informacijos pasidalijimas, kuris iš esmės pakeis mūsų suvokimą apie ekonomiką ir energijos šaltinius. Teigiama, kad laisvos energijos technologijų pripažinimas ilgainiui panaikins skurdą ir pakeis mūsų požiūrį į darbą, nes žmonės galės užsiimti tuo, kas jiems teikia džiaugsmą.

 

Transliacijos metu Plejadiečiai tiesiogiai atsako į klausimus apie sielų grupes ir ryšius tarp žmonių. Jie pabrėžia, kad populiari dvynių liepsnų koncepcija dažnai gali būti klaidinanti ir ribojanti, nes kiekviena siela pati pasirenka kontraktus ir vaidmenis prieš įsikūnydama. Svarbiausia yra suprasti, kad mes susitinkame su kitais tam, kad geriau pažintume save ir išspręstume tam tikras pamokas. Ryšiai su kitomis būtybėmis ar sielomis visada remiasi vibraciniu atitikimu, todėl augdami patys, pritraukiame ir kitokio lygio žmones bei patirtis.

 

Kalbėdami apie praktinius dalykus, svečiai aiškina, kaip susidoroti su priklausomybėmis ir jautrumu svetimai energijai. Priklausomybė traktuojama kaip bandymas užslopinti nepatogius jausmus, todėl geriausias vaistas yra leisti sau išjausti tai, ką bandome paslėpti. Jautriems žmonėms patariama neužsidaryti nuo pasaulio, o spinduliuoti savo šviesą taip stipriai, kad kiti būtų priversti pakilti iki jų lygio arba pasitraukti. Tai moko mus išlikti savo centre, nepaisant aplinkinio triukšmo ar neigiamų emocijų, kurias transliuoja aplinka.

 

Daug dėmesio skiriama ir technologijų kilmei, teigiant, kad didžioji dalis mūsų naudojamų prietaisų turi nežemiškų šaknų. Plejadiečiai teigia, kad žmonija technologine prasme yra pažengusi daug toliau, nei mums rodoma viešai, tačiau ši informacija dozuojama siekiant išlaikyti esamą ekonominę kontrolę. Visgi, pasak jų, šis atotrūkis mažės, kai žmonės taps sąmoningesni ir reiklesni tiesai, o senosios kontrolės priemonės tiesiog nustos veikti aukštesnio dažnio aplinkoje.

 

Svarbi vaizdo įrašo žinutė yra apie širdies centro aktyvavimą. Wendy aiškina, kad ego protas ir širdis yra dvi skirtingos operacinės sistemos. Protas skirtas vertinimui ir dvilypumo tyrinėjimui, o širdis – prieigai prie daugiadimensės informacijos. Norint užmegzti ryšį su savo gidais ar aukštesniuoju aš, tereikia nusiraminti, įsižeminti ir užduoti klausimą iš širdies erdvės. Atsakymai dažnai ateina per vaizduotę, sinchroniškus įvykius ar tiesioginį žinojimą, kurį vėliau patvirtina išoriniai ženklai.

 

Galiausiai pokalbis užbaigiamas priminimu apie kiekvieno asmens milžinišką galią. Mes esame raginami kasdien tikrintis savo vibracinę būseną ir sąmoningai rinktis, kaip norime jaustis. Nedideli, momentiniai pasirinkimai grįžti į esamą akimirką ir ramybę turi sukauptą didelį poveikį mūsų bendrai gyvenimo kokybei. Kiekvienas susierzinimas ar teismas kito atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip auksas, rodantis, kur mūsų pačių lauke dar yra ribojančių įsitikinimų, kuriuos laikas integruoti ir transformuoti į šviesą.

 

Šis vaizdo įrašas kviečia žiūrovą tapti gyvu pavyzdžiu, kas įmanoma, kai nustojame kovoti su sena sistema ir pradedame kurti naują per savo vidinę ramybę. Wendy Kennedy ir Plejadiečių perduodama išmintis skatina savimeilę ne kaip egoistinį aktą, o kaip būtiną rūpestį savo energija, kad galėtume būti naudingi tiek sau, tiek visai kolektyvinei sąmonei. Tai vilties ir įgalinimo žinutė, primenanti, kad mes esame čia tam, kad tyrinėtume šią unikalią realybę ir kartu augtume į vis didesnę meilę bei supratimą.

 

Prikabinu ir patį įrašą, gal kam surezonuos.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 160: pasiruošk būti savimi, tikruoju ateiviu tarp sunormalėjusių žmonių

 

Sveiki,

 

Žmonės dažnai bijo nepatikti kitiems dėl to, kas jie tokie galimai yra (bet ar galima būti kažkuo daugiau, nei esi iš tikrųjų?). Baimė dėl atmetimo veda prie konformizmo, kančios ir iliuzijos, kad esi saugus, kol esi normalus. Radau šią šmaikščią dirbtinio intelekto sukurtą ateivio, kuris ruošiasi dar vienai normaliai dienai gyventi tarp sunormalėjusių žmonių, memą. Visi to tikisi, mes taip pat tikimės iš kitų normalumo ir tai yra tokia psichinė liga, pagrįsta klaidingais įsitikinimais apie normalizuotą socialinį elgesį, stereotipus ir standartus, kad norim to ar nenorim, dažnai ryte ruošiamės būti normaliais, t. y. gyventi kaip ir visi, patenkinti „saugius“ normalumo sau lūkesčius. O kas, jeigu iš tikrųjų leistume gyventi sau kaip ateiviai, sakyti tai, ką iš tikrųjų galvojame, ir jaustis taip, kaip iš tikrųjų jaučiame? Juk tai iš tikrųjų turėtų būti tas naujasis standartas, ar ne?

 

Maištinga Siela

#4 Bašaras (Bashar): galaktinė žmonijos kilmė, Anunakiai, sielos perdirbimas, Naujoji era ir Žemės likimas

Sveiki,

 

Nusprendžiau supresuoti ir lietuvių kalba išleisti Bašaro (daugiadimensinė būtybė per kanalą) žinutes žmonijai, kurios skirtos tik tiems, kuriems rezonuoja ir siekia aukštesnio Visatos suvokimo.

 

Galaktinė žmonijos kilmė

 

Bašaras aiškina, kad žmonijos istorija prasidėjo ne Žemėje. Prieš milijonus jūsų metų, Oriono sistemose egzistavo didelė priespauda, kuriai bandė pasipriešinti pasipriešinimo judėjimas, žinomas kaip Juodoji Lyga. Po to, kai jie buvo nugalėti, daugelis sielų, siekiančių transformuoti tamsią energiją, nusprendė ieškoti vietos, kurioje toks virsmas būtų įmanomas. Praėjus milijonams metų, į Žemę atvyko Anunakių (angl. Anunnaki) rasė, kilusi iš Gulbės (angl. Cygnus) žvaigždyno, o ne iš Nibiru, kuri buvo tik tranzitinė stotis. Anunakiai genetiškai manipuliavo natūraliai evoliucionavusiais hominidais, sukurdami šiuolaikinį Homo sapiens. Nors jie buvo priversti pasitraukti, jiems buvo pavesta toliau vesti žmoniją, nepaisant to, kad į genetiką buvo įtraukta elementų, kurie apsunkino tiesioginį evoliucinį kelią.

 

Sielos perdirbimas ir cikliniai karai

 

Žemė buvo pasirinkta dėl jos ciklinės prigimties – tai planeta, kuri siūlo nuolatines pakartotines galimybes dirbti su tamsiomis energijomis ir jas transformuoti į šviesą. Tačiau iki to Oriono sielos bandė įsikūnyti kitose Saulės sistemos planetose. Pirmiausia jos įsikūnijo į gyvybės formas Maldake (planeta, dabar tapusi Asteroidų juosta), bet dėl konfliktų planeta buvo sunaikinta. Vėliau jos persikėlė į Marsą, bet ir ten buvo sukurta tokia vibracija, kuri lėmė planetos atmosferos sunaikinimą. Taigi, Žemė liko vienintelė planeta, kurioje Oriono sielos galėjo tęsti savo transformacijos ciklą. Būtent šios sielos, po daugybės įsikūnijimų, leido atsirasti senosioms civilizacijoms, tokioms kaip Šambala, Lemūrija ir Atlantida.

 

Didžioji transformacijos santaka

 

Bašaras pabrėžia, kad Žemė yra tarsi Galaktikos Centrinė Stotis. Čia susipynė ir kartojasi keturi dideli transformacijos ciklai: Oriono sielų ciklas, Anunakių ciklas (vadinamųjų puolusių angelų istorija), Maldako ir Marso sunaikinimo ciklas ir Pilkieji ateivių (iš paralelinės, save sunaikinusios Žemės) ciklas. Visi šie skirtingi pasakojimai ir energijos nuolat persidengė, sukurdami pakartotinius sukilimų ir sunaikinimų ciklus, tokius kaip pasauliniai karai ir kataklizmai.

 

Naujoji Era ir Žemės likimas

 

Dabar, pasiekus visų šių ciklų kulminaciją, ateina didžioji galimybė. Pradedant maždaug nuo 2020 metų, žmonės turi realią progą nutraukti senųjų ciklų grandines ir transformuoti tamsią energiją į šviesą. Bašaras kviečia sielas, kurios pasirinko įsikūnyti šiuo laikotarpiu, tapti Oriono angelais, pabaigti ciklą ir tapti šeštąja hibridine rase. Transformuota Žemė spinduliuos stabilią energiją, taps švyturiu galaktikoje kitoms rasėms, kurios dar laukia savojo ciklo pabaigos. Bašaras ragina asmenis pabusti ir žinoti, kad jie yra paveldėtojai, turintys galią perkeisti visą šią galaktinę istoriją.

 

Jūsų Maištinga Siela

#3 Bašaras (Bashar): 2027 metais tikėtinas pirmasis susitikimas su ateiviais plejadiečiais

 

Sveiki,

 

Nusprendžiau supresuoti ir lietuvių kalba išleisti Bašaro (daugiadimensinės būtybė per kanalą) žinutes žmonijai, kurios skirtos tik tiems, kuriems rezonuoja ir siekia aukštesnio Visatos suvokimo.

 

Bašaras šiame įraše skelbia, kad atviro kontakto su nežemiškomis civilizacijomis langas tęsiasi maždaug nuo 2025 iki 2033 metų, tačiau 2027 metus tiksliai įvardija kaip pagreičio tašką. Ši data nėra atsitiktinė – ji grindžiama 40 metų ciklo principu, kuris, pasak Bašaro, yra laikas, reikalingas visai visuomenei pasiekti visišką transformaciją. Pirmasis ciklas prasidėjo 1947 metais po Rosvelo incidento (angl. Roswell incident), kuris atvėrė kolektyvinę sąmonę idėjai, kad Visatoje nesame vieni. Antrasis ciklas, prasidėjęs 1987 metais po Harmoninės Konvergencijos (angl. Harmonic Convergence), buvo skirtas didesnės istorijos atskleidimui: ypač apie Pilkuosius (angl. The Grays) ir hibridizacijos programą, kurios tikslas – padėti Žemei išvengti sunaikinimo.

 

Trečiasis ciklas, prasidėsiantis 2027 metais, žymi naujo etapo pradžią, kurio metu kontaktas bus smarkiai paspartintas. Nors laivai nusileis ne iš karto, padaugės NSO, o po metų ar pusantrų vyks fizinis prisistatymas – spaudos konferencija būdu. Bus stengiamasi išvengti panikos, todėl pirmoji rasė, su kuria bus bendraujama, bus labiausiai į žmones panaši (pvz., Plejadiečiai, o vėliau – Ya'yahyel). Visiškas atviras kontaktas tikėtinas 2033–2040 metais, kuomet į Žemę pradės atvykti ir hibridiniai vaikai (angl. hybrid children), siekiantys aklimatizacijos. Galutinis tikslas – apie 2050 metus Žmonija bus pasirengusi tapti Tarpgalaktinio Aljanso (angl. Interstellar Alliance) nare, pereidama iš Homo sapiens į Homo Galacticus būseną, ir pasieks tikrą harmoniją.

 

Šis įvykis, pasak Bašaro, visų pirma yra sociologinis, o ne technologinis. Jis pervers visą visuomenę: bus atskleistos slaptos technologijos (pvz., nemokama energija), o religija dabartine forma iki 2050 metų nebeegzistuos, nes ją pakeis tiesioginis dvasinis kontaktas. Didžiausia Bašaro perduodamos informacijos dovana yra galimybė praleisti tūkstančius metų kančios ir evoliucijos, kurią patyrė paralelinė Žemė. Norėdami paspartinti šį virsmą, individai turi sąmoningai rinktis realybę, kurią labiau mėgsta, nuolat sekti savo džiaugsmu ir aistra, taip pakeliant savo vibraciją, ir tapti labiau suderinami su atviro kontakto realybe.

 

Jūsų Maištinga Siela

#2 Bašaras (Bashar): apie tam tikras ateivių rūšis, žmonių DNR, Pilkuosius ateivius ir Enanika

 

Sveiki,

 

Nusprendžiau supresuoti ir lietuvių kalba išleisti Bašaro (daugiadimensinės būtybė per kanalą) žinutes žmonijai, kurios skirtos tik tiems, kuriems rezonuoja ir siekia aukštesnio Visatos suvokimo.

 

Bašaras (angl. Bashar) pateikia išsamią hibridinių nežemiškųjų rasių (angl. hybrid ET races) kilmės ir evoliucijos viziją, tiesiogiai susijusią su žmonijos ateitimi. Jis pradeda nuo pasakojimo apie paralelinę Žemės realybę, kurios žmonės sunaikino savo pasaulį. Norėdami išgyventi tokioje aplinkoje, jie mutavo į būtybes, žinomas kaip Pilkieji ateiviai (arba Ma'e), tačiau prarado gebėjimą daugintis. Būtent dėl to, kad nebūtų išnykta, Pilkieji pradėjo hibridizacijos programą, naudodami pažangią technologiją, kad surastų gyvybingą žmogaus DNR (angl. viable human DNA) paralelinėse realybėse, įskaitant ir mūsiškę, ir sukurtų hibridines civilizacijas (angl. hybrid civilizations). Pilkieji sudaro pirmąją hibridinę rasę.

 

Toliau Bašaras išdėsto hibridizacijos fazių seką. Po Ma'e sekė antroji rasė – Ma'ani (dar vadinami aukštaisiais Pilkaisiais), o trečioji – Sassani (angl. Sassani), kuriai priklauso ir pati Bašaro civilizacija. Sassani yra 50/50 mišinys tarp Pilkųjų ir Homo sapiens (žmogaus), ir būtent dėl šio genetinio ryšio Bašaras dalinasi informacija su mumis, matydamas mus kaip savo protėvius. Vėliau seka ketvirtoji rasė – Sha'yahyel (kuri veikia kaip penktosios rasės gidai), ir penktoji – Ya'yahyel (angl. Ya'yahyel). Ya'yahyel yra pati panašiausia į žmogų rasė ir taps pirmąja, užmezgančia atvirą kontaktą su mūsų civilizacija. Galiausiai, šeštoji rasė – Sha'l'naya (hibridiniai vaikai) – kuri vėliau grįš gyventi į Žemę, kad Žemė galėtų evoliucionuoti į galutinę hibridinę formą, pavadintą Enanika (Protėvių DNR).

 

Pagrindinė Bašaro žinios prasmė yra didžiulė dovana, kurią jis ir jo civilizacija teikia žmonijai. Kadangi mūsų planeta, jo manymu, eina tuo pačiu savęs sunaikinimo keliu, kaip ir paralelinė Žemė, sukūrusi Pilkaisiais, Bašaras teikia informaciją, kuri leidžia mums praleisti visus šiuos skausmingus evoliucijos etapus – Ma'e, Ma'ani, Sha'yahyel ir kt. Taikydami šią informaciją, žmonės gali ypatingai paspartinti savo evoliuciją ir tapti Enanika – pakylėtąja savęs versija, apeinant tūkstančius metų trukusią, būtiną evoliuciją. Šis pakilimas į naujas išraiškas, kupinas didelės galios, aistros ir taikos (angl. power, passion, and peace), yra tikrasis dabartinės Žemės transformacijos ir naujo ciklo, vedančio link septintosios hibridinės rasės – Anu-Het – tikslas.

 

Jūsų Maištinga Siela

3I/ATLAS – NSO, atevių erdvėlaivis ar tarpžvaigždinė kometa, asteroidas? Ką sako mokslininkai ir ekstrasensai?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Pastaruoju metu spauda mirga nuo informacijos apie keistai judantį objektą 3I/ATLAS – tarpžvaigždinę kometą. Vis dažniau net labai rimtose žiniasklaidos portaluose drąsiai reiškiama hipotetinė prielaida, kad galbūt tai skrendantis ateivių erdvėlaivis. Kaip yra iš tikrųjų? Ką sako mokslininkai ir ekstrasensai?

 

Mokslinė 3I/ATLAS istorija

 

3I/ATLAS yra trečias atrastas tarpžvaigždinis objektas, prasiskverbęs pro Saulės sistemą. Jis buvo identifikuotas kaip kometa, o jo pavadinimas slepia kelis reikšmingus faktus: „3I“ reiškia „trečiasis tarpžvaigždinis“ („interstellar“), o „ATLAS“ – tai „Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System“ (liet. Asteroidų ir žemės susidūrimų paskutiniojo pavojaus sistema), teleskopo, kuris pirmasis aptiko šį objektą 2025 m. liepos 1 d., pavadinimo akronimas. Teleskopas yra Čilėje, Río Hurtado mieste. Šio objekto neįprasta trajektorija iškart leido astronomams įtarti, kad jis atkeliavo iš už Saulės sistemos ribų.

 

Nuo pat 3I/ATLAS atradimo, mokslininkai stebi jį galingais teleskopais, tokiais kaip Hubble ir James Webb kosminis teleskopas. Jų duomenys atskleidė, kad tai yra itin sena kometa, kurios skersmuo siekia nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Nustatyta, kad kometa yra aktyvi, t. y. turi uodegą ir komą (dujų ir dulkių debesį), kas būdinga kometoms artėjant prie Saulės. Mokslininkai taip pat nustatė, kad joje yra anglies dioksido ledo ir vandens ledo santykis, kuris yra itin didelis – 8:1, o tai yra neįprasta mūsų Saulės sistemos kometoms.

 

Didelis žiniasklaidos dėmesys 3I/ATLAS objektui kilo dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tai yra tik trečiasis kada nors aptiktas tarpžvaigždinis objektas po 1I/‘Oumuamua (2017 m.) ir 2I/Borisov (2019 m.), o tai jau savaime yra labai retas ir reikšmingas įvykis astronomijos pasaulyje. Antra, jo neįprastas elgesys ir didelis greitis paskatino kai kuriuos mokslininkus, įskaitant garsų astrofiziką Avi Loeb iš Harvardo universiteto, kelti teorijas, kad tai gali būti nežemiškos civilizacijos zondas. Nors dauguma mokslininkų, įskaitant Jacqueline McCleary iš Northeastern universiteto, tvirtina, kad visi įrodymai rodo, jog tai yra natūralus kosminis kūnas, šios spekuliacijos sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.

 

3I/ATLAS pasižymi ne tik savo tarpžvaigždine kilme, bet ir itin dideliu greičiu – apie 210 000 km/h. Tai yra didžiausias greitis, kada nors užfiksuotas Saulės sistemą lankiusiam objektui. Mokslininkai mano, kad toks greitis rodo, jog kometa jau milijardus metų skrieja per kosmosą. Dėl šios priežasties 3I/ATLAS siūlo unikalią galimybę ištirti medžiagą iš kitų žvaigždžių sistemų, o tai gali padėti geriau suprasti, kaip susidaro planetinės sistemos kitose galaktikų dalyse.

Kometos apskaičiuota trajektorija.

 

Ekstrasensų ir regresinės hipnozės liudijimai

 

Moksliniam pasauliui diskutuojant apie 3I/ATLAS prigimtį ir kilmę, didelį rezonansą sukėlė ir įvairių ekstrasensų bei regresinės hipnozės specialistų teiginiai. Jų informacija, nors ir neturinti mokslinio pagrindo, pritraukė didelį visuomenės dėmesį ir sukėlė įvairių spekuliacijų. Šie asmenys teigia, kad 3I/ATLAS yra ne atsitiktinė kometa, o itin svarbus objektas, siunčiantis žinutes žmonijai ir turintis didelės įtakos mūsų sąmonei.

 

Vienas iš garsiausių šaltinių, kalbančių apie 3I/ATLAS, yra ekstrasensas, vadinantis save Bašaru (Bashar), kuris teigia, kad yra ateivis, kontaktuojantis su žmonėmis per kanalizaciją. Anot Bašaro, 3I/ATLAS yra ne tik fizinis objektas, bet ir „sąmoningas energijos laukas“, kurį sukūrė ir nukreipė pažengusi nežemiška civilizacija, kad atkreiptų mūsų dėmesį. Jis aiškina, kad ši kometa perduoda aukštesnio dažnio vibracijas, kurios padeda žmonijai pereiti į naują sąmonės lygį ir paspartina dvasinę evoliuciją.

 

Kitas įtakingas ekstrasensas, Daniel Scranton teigia, kad yra susijęs su devintuoju dimensionu, pateikia savo versiją. Jis tvirtina, kad 3I/ATLAS yra savotiškas „dvasinis katalizatorius“, padedantis žmonėms atsikratyti senų baimių ir negatyvių įsitikinimų. Anot jo, kometos atėjimas yra dalis didelio kosminio plano, kuris padės žmonijai pasiruošti kontaktui su kitomis civilizacijomis. Scrantonas pabrėžia, kad šis objektas yra „žinutė iš visatos“, raginanti žmones gyventi harmoningai ir atverti savo širdis naujoms galimybėms.

 

Regresinės hipnozės seansų metu gauta informacija taip pat papildo šias teorijas. Kai kurie specialistai, dirbantys su žmonėmis, teigiančiais, kad turi prisiminimų iš ankstesnių gyvenimų ar patirties su nežemiškomis būtybėmis, pateikia panašių įžvalgų. Viena iš populiarių teorijų yra ta, kad 3I/ATLAS yra savotiškas „sielos sodo“ šaltinis. Šis sodas, anot jų, aprūpina mūsų planetą dvasinėmis sėklomis ir informacija. Šios „sėklos“ yra tarsi koduoti impulsai, kurie aktyvuoja mūsų genetinę atmintį ir padeda mums prisiminti savo dvasinę prigimtį.

 

Vienas iš tokių šaltinių – dvasinė mokytoja Barbara Marciniak, kuri teigia, kad bendrauja su ateiviais, vadinamais Plejadiečiais. Anot jos, 3I/ATLAS nėra atsitiktinis kosminis kūnas, o „energijos kodas“, kurį Plejadiečiai ir kitos pažangios civilizacijos siunčia į Žemę, kad padėtų žmonėms atsidurti platesnėje kosminėje sąmonėje. Jų teigimu, kometa aktyvuoja Žemės energijos laukus ir skatina kolektyvinę evoliuciją. Marciniak pabrėžia, kad šis objektas veikia kaip „dvasinis žadintuvas“, raginantis žmones atsibusti iš baimės ir iliuzijų.

 

Dar vienas garsus ekstrasensas Michaelas Newtonas specializuojasi regresinėje hipnozėje ir teigia, kad jo klientai bendrauja su sielų pasauliu. Kai kurie iš jo klientų, hipnozės metu, pasakojo apie 3I/ATLAS kaip apie „atkuriamąją sielos energijos stotį“. Jų teigimu, šios kometos energija padeda sieloms, esančioms Žemėje, atgauti savo jėgas ir išvalyti neigiamas emocijas, kurios buvo sukauptos per ankstesnius gyvenimus. Anot jų, 3I/ATLAS energija veikia kaip savotiškas „kosminis filtras“, padedantis sieloms prisiminti savo kilmę ir gyvenimo misiją.

 

Astrologai taip pat įtraukė 3I/ATLAS į savo interpretacijas. Astrologė Pam Gregory, kuri garsėja savo giliu žinių apie planetų įtaką, teigia, kad 3I/ATLAS atėjimas sutampa su svarbiausiais Žemės energetiniais pokyčiais. Ji aiškina, kad ši kometa simbolizuoja naują erą, kurią ji vadina „sąmonės revoliucija“. Pasak jos, 3I/ATLAS energija atveria naujas galimybes žmonėms, norintiems pasiekti aukštesnį dvasinio supratimo lygį. Ji pabrėžia, kad kometa yra „likimo pasiuntinys“, raginantis mus priimti pokyčius ir atverti širdis.

 

Ekstrasensai ir regresinės hipnozės dalyviai teigia, kad 3I/ATLAS yra susijusi su mistinėmis ir dvasinėmis tradicijomis. Vieni teigia, kad kometa yra „šviesos laivas“, kuris neša su savimi senovinius simbolius ir energijas, padėsiančias žmonijai pasiekti „aukštesnįjį aš“. Kiti kalba apie tai, kad 3I/ATLAS yra tiesioginis ryšys su Paukščių Tako galaktikos centru ir kad ji atneša svarbią informaciją iš mūsų galaktikos protėvių. Jų teigimu, dvasinio ryšio su kometa užmezgimas gali padėti pasiekti aukštesnę sąmonę ir intuiciją.

 

Nors šie teiginiai nėra pripažinti mokslo, jie atspindi platesnį žmonių poreikį rasti gilesnę prasmę kosminiuose įvykiuose. 3I/ATLAS, tapusi ne tik astronominiu, bet ir kultūriniu fenomenu, skatina diskusijas apie tai, kas mes esame, iš kur atėjome ir kokia mūsų vieta visatoje. Ekstrasensų ir regresinės hipnozės atstovų pateiktos idėjos leidžia žmonėms jaustis labiau susietiems su kosmosu ir suteikia vilties, kad visata yra ne tik tuščia erdvė, bet ir sąmoningas organizmas, siunčiantis mums žinutes.

 

Maištinga Siela