Filmas: "Holograma karaliui" / "A Hologram for the King"

Sveiki, skaitytojai,

Tas klaikus pasakymas „su Tom Hanks blogų filmų nebūna“ tapo tokia kliše, kad net suka vidurius pagalvojus, jog ji iš tikrųjų veikia ir mane patį. Sakyčiau, su Tom Hanks nebūna tik komerciškai nesėkmingo filmo arba tokio, kuris nepasiektų eilinio lietuvio akių, tačiau vis tiek vieną kitą juostą esu linkęs pažiūrėti, juolab kad šis aktorius sukūręs tikrai ne vieną legendinę juostą. Filmas „Holograma karaliui“ (angl. A Hologram for the King) (2016) yra viena keistesnių ir įdomesnių komedijos ir dramos junginių, adaptuotų komerciniam kinui. 

Gerai, pradėkime nuo to, kad tai toli gražu nėra T. Hankso geriausias vaidmuo kine, toli gražu jis net neprilygsta geriausiems jo pasirodymams. Lygiai tą patį galima sakyti ir apie filmo visumą, kad tai vidutinis filmas, vidutiniam žiūrovui, tačiau dėl ko visgi verta žiūrėti? Ogi dėl pačios istorijos. Reiktų žinoti, kad tai visgi knygos ekranizacija, kuri ne itin patenkino kino kritikus. Man asmeniškai patiko pačios istorijos pateikimas: absurdiškas Sizifo metodas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinis herojus atvyko čia parodyti naujos holograminės įrangos karaliui, tačiau karalius niekaip nepasirodo. Iš pradžių galvojau: vaje, čia tikriausiai kažkoks mistinių elementų filmas. Po to galvoju: vaje, čia tikrai absurdo komedija. Po to galvojau: ne, tai tarsi filmas „Kartą Jemene“, tik kitoks variantas. Tačiau sapniška ir kone F. Kafkos pasiekta veikėjo būsena iš tikrųjų pradeda simboliškai intriguoti, tačiau beveik neapgauna laimingos šios istorijos pabaigos jausmas, nes tokio patoso filmas tiesiog negali pasibaigti nelaimingai, netgi veikėjui turint ant nugaros siaubingą auglį.

Visumoje filmas tikrai „smagiai žiūrisi“, čia rasite ir atseikėto humoro, ir saikingo dramatizmo, bei vis dar kine gyvastingą T. Hanksą, bet tikriausiai filmas žavi ta sapniškai absurdiška Vakarų ir Rytų rinkodaros ir „reikalų tvarkymo“ požiūriu ir kultūros susigrūmimas, iš ko rutuliojamos egzotiškame fone gana šmaikščios situacijos. Jeigu ši komedija man patiko, tai įsivaizduoju, kad knyga būtų patikusi dar labiau, nes, pripažinkime, kad retai pasitaiko nuostabių ekranizacijų, kad ir kaip bijotume lyginti skirtingas meno šakas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Plieninės magnolijos" / "Steel Magnolias"

Sveiki, skaitytojai,

Seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet tiesiog kažkaip vis užkrisdavo, o ir buvau visai praradęs susidomėjimą. Tikra JAV kino klasika tapusi juosta „Plieninės Magnolijos“ (angl. Steel Magnolias) (1989) jau yra sulaukusi ir naujesnio pastatymo, tačiau mane domino būtent šis su daug kam žinomomis puikiomis Holivudo aktorėmis.

Tiesą sakant, filmas pakvipo pelėsiais ir seniena. Ne pačia prasčiausia prasme, bet tos devinto dešimtmečio pabaigos mados, šukuosenos, grožio supratimas... Tiesiog neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė per tiek metų. Filmą gali daug kas palaikyti tiesiog „bobišku“ dėl savo kvailų įsitikinimų, kad moterų tauškalai per vestuves kirpykloje gali tikti tik moterims, o vyrams reikia smurto, sekso ir ginklo. Kvaili, aišku, stereotipai. Nepasakyčiau, kad „Plieninės magnolijos“ yra tas filmas, kurį būtina pamatyti. Istorija nelabai mane sujaudino, nors tenka pripažinti, kad scenarijus gana neblogas, intymūs ir moters gyvenimą atspindintys dialogai, bendruomeniškumas ir viena kitos palaikymas išties glaudžiai supresuotas, kad iš tikro primena magnolijų krūmą. Vyrų pasaulis, pagalvojau, kur kas uždaresnis ir vienišesnis. 

Apskritai labai džiaugiausi vėl pamatęs daugybę savo mėgstamų aktorių, įskaitant ir Julia Roberts, kuri pelnė už šį vaidmenį „Auksinį gaublį“, taip pat visada charizma spinduliuojanti Shirley Maclaine, kuri buvo puiki, tačiau tuo pačiu pernelyg bukai komiška, kažkokia dirbtina. Apskritai visas filmas yra apie gėlių sužydėjimą ir praradimą, apie dukters ir motinos ryšį, tačiau istorija pateikta balansuojant tarp komedijos ir dramos, čia liūdna, čia tuoj darosi juokinga, tarsi bijant sužeisti žiūrovą. Toks eklektiškas balansavimas sukuria filme tokią specifinę pozą, kad pasaulis yra įvairių jausmų mikstūrą, tačiau būtent dėl noro jį pavaizduoti įvairų, išėjo kažkoks netikrumas, sintetika. Šiaip ar taip filmas visai patiko, tačiau antro karto nebežiūrėčiau...

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tylos zona" / "The Dead Zone"

Sveiki,

Šiaip esu senųjų Stephen King romanų ekranizacijų gerbėjas, todėl nedvejodamas ėmiausi filmo „Tylos zona“ (angl. The Dead Zone) (1983) su puikiu aktoriumi Christopher Walken. Na, režisierius David Cronenberg nėra naujas atradimas kino industrijoje, jis režisavo begales filmų: „Žvaigždžių žemėlapiai“ (2014), „Pavojingas Metodas“ (2011), „Rytietiški pažadai“ (2007), „Smurto istorija“ (2005) ir kt. Tai nėra prastas režisierius, jis nebijo skirtingų žanrų, eksperimentuoti, moka pritraukti garsius aktorius.

„Tylos zona“ balansuoja tarp misticizmo ir siaubo filmo elementų, neprarasdamas savo Stephen King būdingo vidinės psichologinės personažo įtampos. Režisierius, sakyčiau, visai neblogai „pagavo“ šį personažą, o gal reiktų čia nuopelnus priskirti aktoriui Ch. Walken, bet tenka pripažinti, kad filmas, deja, nebuvo toks įspūdingas, koks buvo romano ekranizacija „Mizerė“ (1990). Pirmoji filmo pusė išties intrigavo – iš komos pabudęs vyrukas tampa aiškiaregiu, netrukus jis įsivelia į rinkiminę kompanija ir juo bandoma spekuliuoti. Tiesą sakant, iki tol, kol personažas neįsivelia į politines machinacijas, tol filmas „iki pirmos žmogžudystės“ atrodo dar labai daug žadantis ir intriguojantis, o vėliau siužetine prasme praslysta paviršiumi ir darosi vis nuobodžiau ir nuobodžiau kaip ir patys politiniai rinkimai, kurie užgožė filmo kuriamą mistinę ir paslaptingą aurą.

Filmą rekomenduočiau nebent patiems S. Kingo gerbėjams arba tiems, kurie mėgsta devinto dešimtmečio kiną, bet kad itin patiks – nepažadu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela