Filmas: "Šaltasis vanduo" (Šaltas vanduo) / "Coldwater"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Šaltasis vanduo“ (angl. Coldwater) (2013). Tai jau antrasis Vincent Grashaw matytas filmas. Pirmasis „Varpeliai“ pasirodė iš tos serijos, kai „susuka smegenis“. Šis filmas atrodo šiek tiek atsargesnis, labiau koncentruotas ir, pripažinkime, brutalesnis, „vyriškesnis“.

„Šaltasis vanduo“ – tai perauklėjimo stovykla. Jau aišku, kad filmas bus prisodrintas aštrių ir žiaurių scenų, nes kitaip tikriausiai nė nevertėtų šio filmo režisuoti. Iš tikrųjų labai abejojau šį filmą žiūrėti, sakau, prasuksiu, jeigu nepatiks, bet visgi pažiūrėjau nuodugniai, kaip sakant, nuo A iki Z. Sakyčiau, kad patiko. Ypač filmo viduriukas, nes patiko, kaip režisierius smūgiuoja emocijomis, manipuliuoja žiūrovu, nes žiūrovas vis dar neabejingas žmogiškajam žiaurumui. Neprastas ir scenarijus, nors mane asmeniškai šiek tiek erzino nechronologinis pasakojimas – tai kine jau atgyvena – tie intarpai, kai jis dar susitikinėja su mergina, tiesiog išmuša iš rikiuotės visą stovyklos intrigą. 

Be to, kad tai apie filmas apie perauklėjimą, čia yra ir kriminalinių niuansų, seno užkietėjusio jūro pėstininko suktybės ir, žinoma, palūžtantys paaugliai, bet jie nė trupučio nepanašūs į paauglius – aktorių amžiaus kategorija kur kas didesnė. Patiko man pagrindinis aktorius, iki šiol niekur nematytas P. J. Boudousque, kuris kine tikrai turi perspektyvos, jo veide tiesiog įžvelgiau aktoriaus Ryan Gosling profilį, netgi pamaniau, kad koks nors giminaitis.

Šiaip filmas nėra „kažkas vau“, bet tikrai įdomesnis, nei tikėjausi. Nuvylė ne tiek intarpai, kiek finalas, kurį režisierius padarė tokį nuvalkiotai „nebylų“, paleido bauginantį garso takelį ir lipdė kriminalinę dėlionę, nežmoniškai ištęsdamas depresyvius kadrus, kaip dramatiškai klūpo dulkėse pagrindinis herojus, kaip laiko kryželį – per sentimentalu. Kad ir kaip ten bebūtų, filmo potekstė labai aiški: blogis gimdo blogį. Besišaipantys stovyklos budeliai gauna ko nusipelnę, o perauklėjami išdykę berniukai sužvėrėja ir tampa kraugeriais, siautėjančiais zombiais. Ko čia ir norėti. Akivaizdu, kad ne moterys sugalvojo karą ir tokius žaidimėlius, todėl joms šis filmas gali pasirodyti pernelyg brutalus.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Kelionė traukiniu "dvasingesnė"?

Sveiki,

Ties Plunge nutirpo užpakalis. Taip jau būna, kai važiuoji traukiniu. Iš pradžių kelionė atrodo kažkoks stebuklingas procesas. Perki bilietus, lipi į transporto priemonę, tupiančią lyg koks taikus tuščiaviduris dinozauras ant bėgių. Įsitaisai, lauki kol languos išauš. Bet užpakalis jautri visgi kūno dalis, nebegali penkias valandas lyg koks blynas svilti prie sėdynės.

Kaip keliauja kiti? Kaip Britney Spears gali pasidėjusi pagalvę lėktuve saldžiai miegoti, kirsdama laiko juostas? Ties Plunge nutirpo ne tik užpakalis, bet ir rankos, laikančios periodinę spaudą. Ir vis tiek keliauti traukiniu yra gražu. Tai ne tas pats, kas su ekspresiniu autobusu, kai nematyti palei autostradą karvių ganyklose. Su traukiniu vis dar galima jas pamatyti, įvertinti jų dydi ir ragus! Juk po traukiniu galvą padėjo ir Karenina, o XIX amžius apskritai buvo geležinkelio amžius. Taip ir matau lietpalčius rūke, anksti stotyje, juodus gedulingus skėčius, cilindrus ir kitus XIX amžiaus atributus. Nors šiandienos traukiniai modernūs, vis tiek labai keista jais keliauti, juk jis senesnis už automobilį, lėktuvą ar autobusą. Važiuoju seniai išrastu daiktu ir tai kelia dvasinę potenciją. 

Beje, ar sakiau, kad ties Plunge nutirpo užpakalis?

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bebras" / "The Beaver"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Filmas „Bebras“ (angl. The Beaver) (2011) yra po labai ilgos pertraukos trečiasis Jodie Foster režisuotas filmas, kuriame, kaip ir įprasta, vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka ji pati. Tai kritikų gerai pasitikta juosta, nors vėlgi, aš jos itin gera nepavadinčiau. „Nelė“, „Taksi vairuotojas“ ir „Ana ir karalius“ žvaigždei rūpi subtilūs psichologiniai niuansai, depresija ir šeimos destrukcija, kurią bando sulipdyti sutuoktiniai.

Panašiai buvo filme „Raštingumo sezonas“, kurį neseniai žiūrėjau, bet jis man patiko kur kas labiau. Filmas „Bebras“, nors ir įdomus, šmaikštus, skaudus, bet manęs pernelyg neįtikino ši infantili, pernelyg vaikiška filmo atmosfera, niuansai. Taip, filme pasirodo labai geri, pripažinti aktoriai, scenarijus irgi ne iš prastųjų, vaidyba ir idėja ganėtinai geri, tačiau man pritrūko to tikrojo rimtumo. Žmogus bando nusižudyti, nes nebegali pakelti žlungančio verslo, atsakomybės ir santykių rutinos, o šalia ant rankos „išdygsta“ skudurinis bebras, kuris tampa pagrindiniu psichologiniu skydu nuo išorinio pasaulio atakuojančių problemų. Vyrui akivaizdžiai reikia pagalbos, bet jis įtikina, kad tai tik laikina gydymo terapija, kol galiausiai tai tampa nebesuvaldoma manija. Viso filmo kontekstas išaiškėja jau tą akimirką, kai vyras pirmą kartą savo šeimai pasirodo su bebru. Nebelieka intrigos, įdomumo, scenarijus nusėsta ir viskas tampa ramu, tylu ir, pripažinkim, truputį komerciška. Nuobodi pasirodė ir antro plano pasakojimas apie jaunuosius įsimylėjėlius iš mokyklos.

Žinoma, tai nėra pats prasčiaus filmas, bet... Manęs tai nežavėjo. Deja. Ei, kur dingo pritrenkiantys filmai?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pagauk, jei gali" / "Catch Me if You Can"

Sveiki, kino mėgėjai,

Filmą „Pagauk, jei gali“ (angl. Catch Me if You Can) (2002), tikriausiai būčiau geriau žiūrėjęs prieš kokius ketverius metus, tada būčiau išties susižavėjęs, dabar S. Spielberg filmas atrodė gana ištęstas, varginantis ir visomis prasmėmis kvepiantis tik komerciniais kėslais, noru įtikti, sužavėti ir visaip kitaip patraukti į save žiūrovo dėmesį. Na, nesakau, patraukė savo šmaikštumu, siužeto vingrybėmis, bet pavargau nuo viso šio maždaug po pusantros valandos, o kai žvilgtelėjau į laikrodį, supratau, kad dar visą valandą teks kankintis ir laukti ir taip jau žinomos filmo pabaigos.

Žiūrint guodė tai, kad filmas retsykiais išties pagaudavo ritmą ir pasakodavo įdomiai, Leonardo DiCaprio ir, žinoma, Amy Adams, kuri šiuo filmu gana vėlokai pradėjo savo didžiąją kino karjerą. Tom Hanks buvo per nuobodus. Tai toli nuo to, ką Spielberg siūlo „Šindlerio sąraše“ – emocijas, dramas, istoriją, provokacijas. Šis filmas, nors kuo puikiausiai įvertintas tiek žiūrovų, tiek kritikų, manding, pasirodė pernelyg pataikaujantis ir sukomercintas, bet negaliu paneigti, kad filmas nepatiko, tiesiog jį žiūrėjau gana atsainiai, ypač filmo pirmąją pusvalandį – velniškai užvilkintas reikalas.

Bet kokiu atveju neabejoju, kad ši juosta daugeliui tiesiog patiks, pritrenks prie grindų ir vers iškelti du pirštus į dangų ir rėkauti, kad tai geriausia, ką jie yra matę. Deja, filmas, bent jau man, paseno, reikėjo jį pažiūrėti tada, kai tik pradėjau sirgti kinomanija.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDB:8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lokiai" / "Bears"

Sveiki,

Filmas „Lokiai“ (angl. Bears) (2014) tapo visiškai atsitiktiniu ir netikėtu mano žiūrimų filmų repertuare. Tiesiog iššoko skersai kelio ir pasakiau, o kodėl ne? A? Filmą kūrė „Disnėjaus“ kino kompanija, kuri labiau orientuojasi į vaikų ir šeimas su vaikais auditorijas, todėl nenuostabu, kad filmas išėjo toks švelniai didaktinis, tačiau, kas sako, kad jo negali pasižiūrėti ir suaugusysis? 

Labai gerai, kad filmas ganėtinai laiko atžvilgiu trumpas, nes kol orkaitėje kepė višta, o katile burbuliavo bulvės, šį filmą ir sužiūrėjau. Lengvas, spalvingas, retkarčiais šmaikštus... Matosi, kad filmas rūpestingai sukarpytas ir surežisuotas, kai kurių įvykių ir nuotykių tikriausiai nė nebūtų, tačiau filmo kūrėjai pasistengė, kad būtų žiūrėti skanu ir įdomu... mažiesiems. Šmaikštūs sukurti pasakojimo intarpai, komikiniai elementai, saikingo rūpesčio ir pavojaus leido pažvelgti į rudųjų lokių gyvenimą.

Gal toks vaizdas ir skiriasi nuo realybės, tarkim, tikrosios dokumentikos, bet filmas vis tiek leidžia susidaryti apie lokius kitokį požiūri, o tarkime dokumentinis filmas apie lašišas jau tuos pačius lokius rodys kaip didžiausius priešus. Nelygu kaip pažiūrėsi, bet esmė tame, kad gama taip surėdyta, kad ranka ranką plauna, vieni kitus savimi maitina. Paprasta, gražu, bet bent man, nieko įspūdingo.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela