Filmas: "Vaikystė" / "Boyhood"

Sveiki, kino žiūrovai,

Žinote, kažką sunku kalbėti apie filmus šedevrus. Nedaug jų kasmet sulaukiame, bet šis filmas neabejotinai bus šedevras ir įeis kaip viena geriausių kino juostų į kino klasikos vandenyną. Režisierius Richard Linklater, man kuo puikiausiai žinomas iš nuostabios trilogijos „Prieš saulėtekį“, „Prieš vidurdienį“ ir „Prieš saulėlydį“ – tai juostos nufilmuotos kas dešimt metų su tais pačiais aktoriais, kurie sensta kartu su vis nauja dalimi. Regis, režisieriui visgi patinka žaisti su aktoriais ir laiku, nes jo naujausias filmas „Vaikystė“ (angl. Boyhood) (2014) buvo filmuota net 12 metų, stebint kaip iš tikrųjų aktoriai auga ir sensta.

Šedevras jau vien dėl to, kad niekas nėra nieko panašaus sukūręs ir tikriausiai dar ilgai nesukurs. Tai novatoriškas režisierius, savotiškas genijus. Beveik 3 valandas trunkantis filmas, kurį sužiūrėjau naktį, beveiki iki paryčių, man leido pajausti tai, ką sunku sutikti filme – tikrovišką, nemistifikuotą laiko poslinkį. Rodos, prieš akis būtų prabėgusi mano paties vaikystė. Nepaprastai subtilus, gyvenimiškas siužetas, augantys ir besikeičiantys aktoriai, atradimai, sustabarėjimai, atsiskleidimai, užsidarymai, gyvenimiški pokyčiai, socialiniai, politiniai reiškiniai... Tiesiog filmas „Vaikystė“ leido prabėgti ne tik per berniuko augimo etapus, bet ir Amerikos dešimtmečio svarbiausius pokyčius nuo Rugsėjo 11 d., Obamos išrinkimo į prezidentus iki ekonominės krizės pabaigos. Būtų labai keista, jei filmas negautų bent „Oskaro“ nominacijos. O jau kokie nuostabūs aktoriai parinkti, kaip jie auga kartu su kiekvienu posliniu. Nustebau atradęs kaip aktorę Patricia Arquette, jau nekalbu apie Ellar Coltrane, kuris tiesiog augo kartu su filmu.

Motinystė, vaikystė, šeimos sudėtingoji padėtis, problemų sprendimų ir pasimetimų momentai ir kt. Režisierius sukūrė ištisą gyvenimo evoliucijos spiralę, kuriai abejingi neliks daugelis žiūrovų. Be jokių didesnių įmantrybių, šokiruojančių įvykių, žmogžudysčių ar kraujo, bet jautriai, esmingai, kasdieniškai papasakoti ne kasdienišką mūsų gyvenimą.

Tai tiesiog filmas, kurį neverta pamatyti, bet tiesiog būtina. Nerekomenduoju, bet primygtinai verčiu. Pažiūrėkite.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 100/100

IMDb 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Undinė" / "Ondine"

Sveiki, kino žiūrovai,

Režisierius Neil Jordan, kurį žinau kaip „Bizantija“ ir „Interviu su vampyru“ kūrėją, mane nustebino šiuolaikiška drama „Undinė“ (angl. Ondine) (2009), kuri mus nukelia į gana šiaurietišką, atokią ir šiukščią Airijos uostą ir pasakoja keistą istoriją apie tinkle įsipainiojusią merginą.

Iš pradžių taip ir neaišku, kaip ši istorija bus rutuliojama. Ar čia iš tikrųjų švystels fantastiniai motyvai, ar čia režisierius sumaniai rezga kažkokį trilerį. Neįtikėtinai gera filmo atmosfera, siužetas! Bet iš vis labiausiai patiko subtili, kartais netgi naivi, iki skausmo neįtikėtina, bet ir kartu labai įtikinama metaforika. Šitaip įdomiai susieti pasakos, mito, legendos apie undines ir „selfes“ istoriją su kriminalinio pobūdžio istorija. Labai patiko ir vienišo alkoholiko gyvenimo istorija, jo begalinis švelnumas sunkiai sergančiai dukrelei, visa ta uostamiesčio atmosfera, lyg po uostą vaikščiotų kažkas pardavęs sielą, nebetikėdamas viltimi ir geresniu gyvenimu.

Kažkaip manęs visai netrikdė ir neerzino retkarčiais demonstruojamas naivumas, kai personažas nepatiki mergina, mąstosi esant ją kaip savo vaizduotės sukurtą vaizdinį, nors visi realybės parametrai sako, kad visa tai tikra, bet smegenys aptrauktos lengendomis ir mitais. Žodžiu, įdomus realybės ir postrealybės lipdinys, pasakojimo maniera, kuri šiam režisieriui neįtikėtinai pavyko. Šiaip nemėgstu šaltų šiaurietiškų kino juostų, bet šis labai patiko, dar ilgai po seanso galvojau apie filmą. Paveikė.

Patiko ir pagrindiniai aktoriai. Jau nešneku apie airių aktorių Colin Farrell, jis visuose filmuose turi kažką magiško. Šįkart labai įdomi man buvo lenkų kilmės aktorė Alicija Bachleda, kuri sukūrė rumunės undinės vaidmenį. Ši aktorė nėra labai žinoma, bet be jokios abejonės tai jos ryškiausias blykstelėjimas kine.

Šiaip rekomenduoju keistokų dramų mėgėjams ir kino gurmanams. Yra kuo pasidžiaugti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jei pasilikčiau" / "If I Stay"

Sveiki,

Taip jau nutiko, kad žiūriu komercinį kiną vieną po kito ir nežinau kodėl, tiesiog kažkoks kvailas įprotis ir pykstu ant savęs. Šįkart pažiūrėjau filmą „Jei pasilikčiau“ (angl. If I Stay) (2014), kuris lyg žadėjo neregėtą aktorės Chloe Grace Moretz proveržį, tačiau, manding, aktorė išliko vidutiniška ir neretai nenatūraliai perspaudžianti vaidybą į kažkokį teatrinio pobūdžio žiaugčiojimą.

Šiaip filmas irgi, sakyčiau, nieko gero. Aišku, siužetas gana vidutinis, stengtasi sujaudinti ir suvirpinti žiūrovą, visaip emociškai jį paveikti, nepamirštant romantinių gražių detalių, pažaisti su mirties ir pasąmonės būsenomis. Paskutinį sykį tokio pobūdžio filmą mačiau berods „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, tačiau anas buvo žymiai geresnis ir įdomesnis, o ir pagrindinė aktorė labiau susitvarkė su vaidmeniu. O štai „Jei pasilikčiau“ tampa nubodus, neoriginalus ir preciziškas. Jau vien merginos tėvų vaizdavimas – rokeriai muzikantai, perdėm, pavaizduoti pernelyg geručiai, šabloniški, neįtikinantys, liberalistai tėveliai, kurie žiūri pro užuolaidos skverną, kada jų pernelyg rimta dukrelė pasibučiuos su vaikinu. Šlykščiai saldžiai nuobodu. Muzikiniai intarpai nesujaudino, filmas pernelyg nutolęs nuo realybės ir ne visai dėl po ligoninę besiblaškančios merginos dvasios vaizdavimo, bet priešingai – dėl realaus šeimos modelio vaizdavimo, santykių problematiškumo, viskas pakylėta iki perdėtos idilės, kad darosi prėska, lyg viskas kvepėtų rožių vandeniu.

Filmas išėjo vidutiniškas, kuris tik pamalonina vidutinišką auditoriją, leidžia merginoms padejuoti, pavaitoti – ak, koks nuostabus gyvenimas. Kaip tokius niekam tikusius filmus kaip „Įsimintinas kelias“ ar kitus perdėm „pasiaukojimą“ vaizduojančius pasakojimus, atgyventus ir neskanius, derėtų kuo mažiau žiūrėti, nes nuo jų pasidaro nebeskanus kinas apskritai. Bet net neabejoju, kad daugeliui šis filmas bus nuostabus atradimas. Man jis nepatiko, neįtikino, nesudomino, žiūrint į kritikų atsiliepimus, jų taip pat, bet kaip ir kiekvieną vidutinišką filmą, vis dar galima žiūrėti.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džesabelė: Dvasios prakeiksmas" / "Jessabelle"

Sveiki,

Dar vienas komercinio siaubo filmo pavyzdys „Džesabelė: Dvasios prakeiksmas“ (angl. Jessabelle) (2014), kurį režisavo ir kūrė vienas iš „Pjūklo“ epopėjos režisierių. Filmas labai greitai buvo sumaltas į miltus kino kritikų ir aš tikriausiai iš kvailumo vis tiek ryžausi pažiūrėti, nes jaučiu vaikišką trauką šio žanrų kinui.

Filmą žiūrėjau su nuostata, kad ragausiu ataušusią ir neskanią sriubą, bet filmas beveik patiko, nes turėjo mįslę, mintį ir ją norėjosi suvokti, įminti. Tikriausiai filmas ant šios asiliuko morkos ir laikosi, nes visa kita buvo šablonų šablonas. Labai stigo režisūrinio originalumo, toks jausmas, kad jau viskas matyta ir regėta, turiu galvoje aplinką, režisūrinį braižą, kampą, intrigos formavimą – visos tos juostos, ežeras, vaiduokliški persekiojimai, personažų psichologija – matyta ir regėta iki kraujo raudonumo. Ir tik vudu burtų štrichai, (nors irgi, rodos, nieko naujo!), mįslė belieka šio filmo varomuoju varikliu, o visa kita tiesiog paskendo savose sultyse.

Nežinau, ar patiko ir pagrindinė aktorė, kuri, atrodo, lyg ir žavi, ir protinga, bet kažko truputį stigo. Apskritai filmui kažko stigo ir strigo. Gera mintis, idėja, bet viską sumovė, sakyčiau, režisūriniai sprendimai. Ypač nesąmoningai buvo motinos juostos filmavimai. Na, kuri tau dabar motina burs dukrai ateitį per filmavimo kamerą, kuri verks savo egoistiškai filmuodama ir šnypšdama snarglį mekens, kad tu mirusi, tu mirusi...? Neįdomu, banalu, nemotyvuota. Daug spragų, nereikalingų dalykų, kurie nutempia filmą į dugną ir paskandiną kaip pagrindinę filmo veikėją.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Drakula. Pradžia" / "Dracula Untold"

Sveiki, kino žiūrėtojai,

Šįkart noriu trumpai aptarti kino filmą „Drakula. Pradžia“ (angl. Dracula Untold) (2014). Nereikia čia nieko slėpti, kad ši Drakulos versija buvo sukurta vien dėl vaizdo efektų, o ne papasakoti Drakulos priešistoriją. Kino kūrėjams teko užbėgti prieš visas Drakulos ekranizacijas ir prieš literatūrinį kūrinį ir papasakoti, kaip iš tikrųjų Drakla tapo vampyru, įpinant visą Rytų Europos politinį kontekstą, viduramžiškąjį pasaulėjautą. Aišku, pasaulėjautos nepavyko sukurti, tačiau gražūs efektai, spalvos ir pakankamai normalus siužetas visgi filmą šiek tiek gelbsti.

Aišku, šis filmas neprilygs 1992 metais sukurtam „Breimo Stokerio Drakulai“, bet filme šis tas visgi yra. Yra dramatizmo, yra pasirinkimo problema, yra pasiaukojimo, tik jis kažkoks paskendęs po komercinio, mums įprastinio fantastinio plotmės vaizdavimo. Iš tikro ne tik šiam filmui, bet ir viskam, kas kuriama šiomis dienomis komercijos rinkai, praranda savitumo, režisūrinio braižo, išskirtinumo nebelieka. Toks jausmas, kad tiek Harį Poterį, tiek Žiedų valdovą, tiek šią Drakulą kūrė vienas ir tas pats žmogus. 

Ne, filmas nėra prastas, bet toli gražu nėra ir tas, kuris pakylėtų, sudrebintų, nustebintų – ko šitaip karštligiškai norisi iš tokių filmų. Juk šitokia technika, šitokie efektai, negi jie gali maišyti istorijos pasakojimui? Kartais atrodo, kad taip. O šiaip filme yra šiek tiek tos vampyriškos atmosferos, ypač toje paslaptingoje oloje – šiurpas kyla, tačiau viskas toliau paskęsta ir pabliūkšta, kai Drakula ruošiasi kovoti su sultonu, o jo šeima balansuoja ant gyvybės ir mirties bokšto... Patiko filmui parinkti aktoriai. Labai gerai atrodė Luke Ewans, kuris turėjo su panašaus žanro filmais patirties. Jo Drakula patikėjau, kaip ir aktoriaus Charles Dance vampyro „tėvo“, kurio grimas beveik prilygo baisiajam „Nosferatui“. 

Šiaip filmas nėra prastas, siužetas, kad ir šabloniškos aranžuotės, bet nebuvo nuobodu žiūrėti. Kaip sakiau, trūko tik išskirtinumo, kitokio braižo, kvepėjo komercinio kino maniera.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela