Rodomi pranešimai su žymėmis Sarah Gadon. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sarah Gadon. Rodyti visus pranešimus

2017 m. sausio 6 d., penktadienis

Filmas: "Naktis be karūnos" / " A Royal Night Out"



Sveiki,

Yra filmų, kuriuos žiūriu dėl mados, todėl, kad negaliu peršokti balos, nesušlapęs kojų. Šįkart sušlapau kaip reikiant, pasirinkęs britų romantinę komediją „Naktis be karūnos“ (angl. A Royal Night Out) (2015), kuri pasakoja Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiestą Londone. Į naktinį šurmulį pasileidžia tuokart dar visai jauniklės monarchės Elžbieta ir Margaret. 

Visą filmą žiūrėjau ir galvojau: ką pagalvotų tikroji Elžbieta matydama save tokią linksmą? Filmas absoliučiai toli nuo realybės ir skirtas labiau mėgėjiškai pramogai, nei rimtam ir užkietėjusiam gurmanui, o tuo labiau britiškos manarchijos gerbėjams. 

Scenarijus ganėtinai skystas ir iš jo neišvirsi jokio kisieliaus, kadangi juokingai romantinės scenos priminė pigias muilo operas. Tik šis filmas nė kiek nepigus, viskas tviska prabanga: aktoriai, kostiumai, masinės scenos, tačiau akivaizdu, jog toki prabanga tuštoka, o scenarijus erzinančiai nuobodus: Elžbieta po miestą vaikosi savo jaunėlę, kuri nusitašiusi patenka į tuometinį bordelį... Daug triukšmo dėl nieko, neįtikina net tuometiniai „blogiukai“, nes viską griauna komedijinis žanras. Daug absurdiškų situacijų, kurios turėjo prajuokinti žiūrovą, o išėjo nevykęs šou, kur nei juoktis, nei verkti. Neįtikino manęs nei aktoriai, nei jų personažai: viskas kryptingai šabloniška ir galvoju, kad Madonnos sukurtas „Mes tikime meile“ apie monarchus buvo nepalyginamai stipresnis filmas už šį dėmesio nevertą juostą, kurią galima tiesiog žiūrėti mezgant kojines ir šalikus: ir dėl fono, ir dėl to, kad nieko išskirtinio vis tiek nepamatysite.

Mano įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.5


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. lapkričio 25 d., antradienis

Filmas: "Žvaigždžių žemėlapiai" / "Kelias į žvaigždes" / "Maps to the Stars"




Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Žvaigždžių žemėlapiai“ dar kitur verčiama tiesiog kvailai ir banaliai „Kelias į žvaigždes“ (angl. Maps to the Stars) (2014). Iškart pasakysiu, kad tai su realiomis žvaigždėmis, dangaus kūnais, neturi nieko bendro. Tai įžymybių gyvenimas Holivude, kur sudarinėjami specialūs gyvenamųjų vietų žemėlapiai, kad turistai keliaudami po Holivudą, galėtų šalia įžymybės pirkios pastovėti ir nusifotografuoti. Apie tokį žemėlapį reikėtų kalbėti, o ne apie kelius į žvaigždes... 

Na, pradėsiu nuo to, kad tai tikriausiai trečiasis režisieriaus David Cronenberg filmas, kurį man tenka matyti. „Rytietiški pažadai“ buvo įdomus filmas, o štai „Kosmopolis“ buvo vienas iš tų, kurių neįstengiau pabaigti žiūrėti iki galo – scenarijus pasibaisėtinai monotoniškas, filmas statiškas, viskas pilka, neįdomu, na, kur tau bus įdomu žiūrėti, kaip milijonierius trankosi limuzino gale su moterimis, visą laiką važinėdamas po miestą... O štai „Žvaigždžių žemėlapiai“ kaip ir toliau tęsia pradėtą temą, kaip šlovė ir pinigai sumaišo žmogui protelį, kaip jį nužmogina, tačiau scenarijus kur kas įdomesnis, kur kas įdomesnės vaidmenų ir charakterių rolės, o ir akivaizdžiai išplėtos veikėjų biografijos nuspalvina, desakralizuoja Holivudo žvaigždžių gyvenimus. 


Kadras iš filmo "Žvaigždžių žemėlapiai".

Nesitikėjau, kad filmas taip patiks. Tikėjausi išvysti tik gerus aktorius, nuostabų Julianne Moore darbą, už kurį šiame filme ji buvo įvertinta Kanuose „Auksine palmės šakele“ kaip geriausia aktorė. Ir ji šiame filme buvo pritrenkianti, gal šiek tiek savo būdu priminė „Ką žinojo Meizė?“ vaidmeniu, bet iš esmės buvo kažkas naujo ir įdomaus, o ir jos blondinės šukuosena išskyrė jos vaidmenį iš daugelį puikių vaidmenų karjeroje. Mia Wasikowska jau atranda tendenciją, kad išlieka jos vaidmenys kažkokie vieno braižo – rimti, santūrūs, bet reikia manyti, kad gaus ateityje žaismingesnių vaidmenų, nes šitas suluošintos mergaitės charakteris vėl priminė „Stokeriai“ povyzą. Filme dar pasirodo daugybę puikių Holivudinių aktorių, kurie sukuria išties neprastus antraplanius vaidmenis, tarp jų ir tas pats R. Pattinson‘as, kuris išdulkina J. Moore personažą ant galinės sėdynės.

Vietomis scenos išties neįtikėtinai nepatogios, atviros, bet to filmas tampa tik dar įdomesnis, netikėtas, žaismingas. Sužaista vaizduote, fantazijomis, tabletėmis, aplenkiant tas banalias komedijose atsibodusias scenas su „žolytės“ rūkymu. Įdomios biografijos, dialogai, susitikimai šeimos problemos, karjeros siekimo aršumas, konkurencija. Šiame filme rasite viską, ką esate blogo girdėję apie Holivudo pasaulio negandas ir prastą reputaciją. Tik klausimas, o kur viso šio pasaulio gėris? Ar jis vis dar yra Holivude?

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 6.3


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Filmas: "Drakula. Pradžia" / "Dracula Untold"




Sveiki, kino žiūrėtojai,

Šįkart noriu trumpai aptarti kino filmą „Drakula. Pradžia“ (angl. Dracula Untold) (2014). Nereikia čia nieko slėpti, kad ši Drakulos versija buvo sukurta vien dėl vaizdo efektų, o ne papasakoti Drakulos priešistoriją. Kino kūrėjams teko užbėgti prieš visas Drakulos ekranizacijas ir prieš literatūrinį kūrinį ir papasakoti, kaip iš tikrųjų Drakla tapo vampyru, įpinant visą Rytų Europos politinį kontekstą, viduramžiškąjį pasaulėjautą. Aišku, pasaulėjautos nepavyko sukurti, tačiau gražūs efektai, spalvos ir pakankamai normalus siužetas visgi filmą šiek tiek gelbsti.

Aišku, šis filmas neprilygs 1992 metais sukurtam „Breimo Stokerio Drakulai“, bet filme šis tas visgi yra. Yra dramatizmo, yra pasirinkimo problema, yra pasiaukojimo, tik jis kažkoks paskendęs po komercinio, mums įprastinio fantastinio plotmės vaizdavimo. Iš tikro ne tik šiam filmui, bet ir viskam, kas kuriama šiomis dienomis komercijos rinkai, praranda savitumo, režisūrinio braižo, išskirtinumo nebelieka. Toks jausmas, kad tiek Harį Poterį, tiek Žiedų valdovą, tiek šią Drakulą kūrė vienas ir tas pats žmogus. 

Ne, filmas nėra prastas, bet toli gražu nėra ir tas, kuris pakylėtų, sudrebintų, nustebintų – ko šitaip karštligiškai norisi iš tokių filmų. Juk šitokia technika, šitokie efektai, negi jie gali maišyti istorijos pasakojimui? Kartais atrodo, kad taip. O šiaip filme yra šiek tiek tos vampyriškos atmosferos, ypač toje paslaptingoje oloje – šiurpas kyla, tačiau viskas toliau paskęsta ir pabliūkšta, kai Drakula ruošiasi kovoti su sultonu, o jo šeima balansuoja ant gyvybės ir mirties bokšto... Patiko filmui parinkti aktoriai. Labai gerai atrodė Luke Ewans, kuris turėjo su panašaus žanro filmais patirties. Jo Drakula patikėjau, kaip ir aktoriaus Charles Dance vampyro „tėvo“, kurio grimas beveik prilygo baisiajam „Nosferatui“. 

Šiaip filmas nėra prastas, siužetas, kad ir šabloniškos aranžuotės, bet nebuvo nuobodu žiūrėti. Kaip sakiau, trūko tik išskirtinumo, kitokio braižo, kvepėjo komercinio kino maniera.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 40/100
IMDb: 6.3


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Filmas: "Priešas" / "Enemy"




Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Priešas“ (angl. Enemy) (2013), kurį režisavo kanadiečių režisierius Denis Villeneuve. Su pastaruoju buvau susipažinęs, pažiūrėjęs jo seniai matytą kino juostą „Moteris, kuri dainuoja“. Tai buvo išties įspūdinga juosta, todėl nedelsdamas nutariau pažiūrėti ir „Priešą“.

Šis filmas mane iš esmės ne tik nuvylė, bet ir nuliūdino. Jis nė iš tolo neprilygsta „Moteris, kuri dainuoja“, kuri buvo ir įdomi, ir politiška, ir šokiruojanti. „Priešas“ – tai itin šalta kino juosta. Toks jausmas, lyg visos scenos būtų išmėsinėtos ir prileistos kažkokių dujų. Nepatiko beveik nuo pat pirmųjų kadrų. Istorija mistifikuota, daug dalykų lieka neaiškūs iki pat galo ir pasibaigus filmui. Režisierius tiesiog užsižaidė „stalkerizmu“, mistifikuodamas ir kurdamas nuojautą ir atmosferą, formą, pamiršo filmo turinį – atmetus formą, scenarijus atrodo apgailėtinas. Gal visgi čia silpnoji grandis yra scenarijus, nes formą gi kuria tik režisierius. 

Filmas priminė neseniai matytą „Po tavo oda“ – filmo atmosfera kuriama per negyvumą ir asketiškumą. Kitą vertus, „Prieše“ aptikau nemažai Tarkovskio kinui būdingų elementų, tačiau jie man pasirodė atgyvenę. Identiškų vyrų istorija atrodė nuobodoka, scenos tyčia ištęstos, pripildytos muzikos garsų, kad suintensyvintų ne tik personažų dvasią, bet ir žiūrovų jusles. Kartais būdavo netgi per aštru.

Daugelis gurmanų labai mėgsta tokias kino juostas, tačiau man ji buvo sunkoka, nemėgstu, kada lauki filmo finalo dar tik prasidėjus filmui. Vaidyba gera, puikūs aktoriai, bet filmas man nepatiko, neįtiko ir po jo pasijutau taip, lyg nebenorėčiau žiūrėti kino visai.

Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 60/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela