Filmas: "Naktis be karūnos" / " A Royal Night Out"

Sveiki,

Yra filmų, kuriuos žiūriu dėl mados, todėl, kad negaliu peršokti balos, nesušlapęs kojų. Šįkart sušlapau kaip reikiant, pasirinkęs britų romantinę komediją „Naktis be karūnos“ (angl. A Royal Night Out) (2015), kuri pasakoja Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiestą Londone. Į naktinį šurmulį pasileidžia tuokart dar visai jauniklės monarchės Elžbieta ir Margaret. 

Visą filmą žiūrėjau ir galvojau: ką pagalvotų tikroji Elžbieta matydama save tokią linksmą? Filmas absoliučiai toli nuo realybės ir skirtas labiau mėgėjiškai pramogai, nei rimtam ir užkietėjusiam gurmanui, o tuo labiau britiškos manarchijos gerbėjams. 

Scenarijus ganėtinai skystas ir iš jo neišvirsi jokio kisieliaus, kadangi juokingai romantinės scenos priminė pigias muilo operas. Tik šis filmas nė kiek nepigus, viskas tviska prabanga: aktoriai, kostiumai, masinės scenos, tačiau akivaizdu, jog toki prabanga tuštoka, o scenarijus erzinančiai nuobodus: Elžbieta po miestą vaikosi savo jaunėlę, kuri nusitašiusi patenka į tuometinį bordelį... Daug triukšmo dėl nieko, neįtikina net tuometiniai „blogiukai“, nes viską griauna komedijinis žanras. Daug absurdiškų situacijų, kurios turėjo prajuokinti žiūrovą, o išėjo nevykęs šou, kur nei juoktis, nei verkti. Neįtikino manęs nei aktoriai, nei jų personažai: viskas kryptingai šabloniška ir galvoju, kad Madonnos sukurtas „Mes tikime meile“ apie monarchus buvo nepalyginamai stipresnis filmas už šį dėmesio nevertą juostą, kurią galima tiesiog žiūrėti mezgant kojines ir šalikus: ir dėl fono, ir dėl to, kad nieko išskirtinio vis tiek nepamatysite.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sugrįžimas į Braidshedą" / "Brideshead Revisited"

Sveiki, 

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Sugrįžimas į Braidshedą“ (Brideshead Revisited) (2008). Tai klasikinės knygos ekranizacija, kurią rasite išverstą tuo pačiu pavadinimu ir į lietuvių kalbą. Genamas Matthew Goode puikaus ir šarmingo pasirodymo filme „Stokeriai“ (2013), nutariau daugiau pasidairyti po tamstos filmografiją ir atradau tikrai dėmesio vertų vaidmenų. Šis filmas yra vienas iš tokių, kurią galėtume vadinti kostiumine drama, bet tai kartu įdomus, keistas seksualumo šokis. Likus dešimtmečiui ar daugiau iki II Pasaulinio karo, kai Britanijoje dar dominuoja „mėlynasis kraujas“ ir dideli šuoliai tarp luomų, įsiplieskia jauno ir ambicingo dailininko jausmai aristokratų šeimai, kuri gyvena Braidshede. Nuo homoerotikos, prie tikrosios ir vienintelės meilės, nuo skurdo prie turtų, kol galiausiai viską sunaikina karas.

Vienas iš herojų sako: „norėčiau grįžti į tas vietas, kur kažkada buvau laimingas ir ką nors užkasti, kad po daugel metų, galėčiau sugrįžti ir viską patirti iš naujo.“ Taip, tai gražus, nostalgiškas filmas, pasakojantis apie laiko tėkmę, troškimus, kurie valdo žmones. Taip jau kartais nutinka, kad norai yra mūsų likimo vedliai. Šis filmas išties man paliko gerą įspūdį. Jis stilingas, gražus, turi savyje dvasios, aistros, šiek tiek beprotybės. Nors ir lėtai slenka veiksmas po veiksmo, tačiau filmas jau nuo pat pradžių žada skoningas dvi valandas su puikiu operatoriaus darbu, o per vis nuostabiausi čia yra aktoriai – kaip visada užtikrintai pasirodo Emma Thompson, kuri įkūnija Dievo atsidavusią motiną, išties puikiai atliktas vaidmuo. Puikus vyrukų duetas – talentingasis britas Ben Whishaw ir jau mano pamėgtas Matthew Goode, suvaidina puikius homoseksualus, įtikinamai aristokratiškai manieringus, tačiau tai tęsiasi tik pirmą filmo valandą, antroji skirta jau seseriai (akr. Hayley Atwell), kuri nenoromis paveržia brolio meilužį. Na, nežinau, aš vis nesiliauju žavėtis šiuo laikotarpiu. Nereikia pamiršti, kad filmas labai britiškas, jis tiesiog trykšte trykšta šios šalies tradicijomis ir etiketu, būdingu XX amžiaus pradžiai. Pritrenkiantis aktorių kolektyvas nepaliks jūsų abejingo, kaip ir filmo dekoracijos, išties režisierius pasistengė, kad aplinka trykšte trykštu to laikotarpio madomis ir prabanga.

Nors filmas kartu apie yra apie kaltę ir kokią įtaka ji padaro žmonių veiksmams, tačiau tik pabaigoje nušvinta visa juostos bambagystė – tai apie nostalgiją, nugyventus laikus, išvoktą laiką, kada atsigręžęs norisi pasakyti, kad buvau laimingas. Ir iš tikro, mes patys turime savo vietas, kada grįžtame ir pažvelgiam į nugyventas dienas, kurių niekada nebepakartosi. Jeigu mėgstate nostalgiją, tai šis filmas jums, o jei jos nekenčiate, tai šis filmas tiesiog sutvertas, kad jį pažiūrėtumėte.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela