Filmas: "Didžioji skola" / "The Big Short"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas „oskarinis“ filmas, kuris ne vienoje kategorijoje buvo nominuotas šiam apdovanojimui, pagaliau atkeliavo ir iki manęs. Iki šiol tik kaip komedijos filmų autorius žinomas režisierius Adam McKay šįkart sutelkė išties didelius kūrybinius resursus ir sukūrė biografinę juostą „Didžioji skola“ (angl. The Big Short) (2015) apie tą nelemtą ekonominę krizę, kuri nusidriekė per pasaulį 2009 m. ir ne vienerius metus tegirdėjome visokiausiais linksniais žodį „sutaupyti“. Apie tuos visus užkulisius ir kodėl šioji krizė atsirado, apie Volt Stryto ir kitų „virtuvę“ dokumentinių filmų nuo profesionalių iki „YouTube‘nių“ sukurta begalės. Išties gerai ir įtikinamai sukaltas vaidybinis filmas kol kas mano akis pasiekė tik šis.

Kas gero šiame filme? Išties jį nelengva žiūrėti, nes visokiausi ekonominiai ir su bankais susiję terminai veikėjų lūpose vartojami tampa iššūkiu ne tos srities specialistams žiūrovams, pvz., aš. Nebūsiu tas protinguolis, kuris sakys, kad viską supratau apie šios krizės etapus, kuriuos pristatė aktoriai, kai kada net aiktelėdavau: o kas ta hipoteka? Nepaisant visko, daugmaž vis tiek galima susidaryti „išpūsto burbulo“ dėl paskolų būstui sprogimo mastą, ypač kai sumos filme (ir realiai gyvenime) buvo linksniuojamos ne milijonais, bet milijardais. Na, kur girdėta, kad striptizo šokėja turi šešis namus su baseinais ir kotedžais? Nežinant tikrosios 2009 metų ekonominės krizės priežasčių, šis filmas taps dar ir edukaciniu.

O jau kokia puiki vyrų aktorių vaidyba! Režisieriui pavyko tiesiog „nusigriebti“ geidžiamų aktorių grietinėlę. Žinoma, įdomiausias ir keisčiausias viso šito „katilo“ vaidmuo atiteko Christan Bale, kuris dar ir nominuotas „Oskarui“. Apskritai aktorių kolektyvas puikus, nuostabūs charakteriai, puikiai išanalizuotas charakterių ypatybės. Nustebino Steve Carell, kuris, beje, iš serialo „Biuras“ – šio serialo specifinių elementų galima aptikti ir „Didžiojoje skoloje“. 

Apskritai tai geras, aukštos kokybės filmas. Galbūt tema gali pasirodyti kai kam neįdomi, ypač tiems, kuriems nusispjauti į visas ekonomines krizes ir politiką, bet filmas geras ne vien dėl temos, bet ir visuminio vaizdo.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Patema aukštyn kojom" / "Sakasama no Patema" / "Patema Inverted"

Sveiki, skaitytojai,

Vis dairausi ir po animacijos pasaulį ir šįkart mane labai sudomino japonų animacinė juosta „Patema aukštyn kojom“ (angl. Patema Inverted) (2013). Iki šiol Yasuhiro Yoshiura animacijos niekada nemačiau, tačiau kažkodėl japonų animaciniai filmai populiarūs Vakaruose, gal net populiaresni nei vaidybiniai filmai. „Patema aukštyn kojom“ iškart patraukia savo originaliu siužetu – gravitacijos dėsnius paneigiantys veikėjai, gyvenantys  rūsiuose, kyla aukštyn į orą. Vien ta idėja jau ko verta! Įspūdis, kad tai galėtų būti realiai ar bent gerai sukaltas vaidybinis fantastinis filmas – jau kelia šiokių tokių šiurpuliukų.

Bet animacija yra animacija ir joje galima pavaizduoti tai, ko niekada aktoriai nesuvaidins realybėje. Nepaisant visko, „Patema aukštyn kojom“ gana įdomus filmas. Stebina ir tai, kad jis gana lėtų apsukų, režisieriui svarbu pasakoti istoriją rimtai, neskubant, apimant jaunuolių biografines istorijas, jų tėvų biografijas ir t. t., kuriant veikėjų giminiškų likimų istoriją. Šalia viso šito atrodo gana keista ir nejučia imi spėlioti, ar tikrai čia viskas motyvuota ir logiška, jog kai kurie tiesiog kyla į dangų, o kai kurie tvirtai vaikšto ant žemės. Gal režisierius pateiks mistikos? Gal čia kažkokie vaiduokliai, kurie kontaktuoja su gyvaisiais? Spėlionių yra, yra ir atsakymų.

Visgi kai kada filmas pasirodydavo pernelyg „užvilkintas“, keistos ir veikėjų emocinės išraiškos, tokios teatralizuotos, „nenormalios“, na ir kas, kad tai animacija, bet tai tikriausiai japonų kultūros dalis, nei tas vakarietiškas vingrumas, kurio prisodrinti amerikiečių animaciniai filmai. Deja, nepaisant superinės filmo idėjos, tai nėra geriausia, ką kuria japonų animacinė industrija. Yra ir įdomesnių, ir vertesnių tiek režisierių, tiek istorijų, tačiau žiūrėti vis tiek galima pakankamai įdomiai.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Vilniaus kino festivalis "Kino pavasaris" 2016: Mano būsimų peržiūrų repertuaras

Sveiki, skaitytojai,

Esu vienas iš tų, kurie nekantraudami laukia didžiojo kinomanų metuose fiestos – tai Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, kuris šiemet jau skaičiuoja savo 21-uosius gyvavimo metus. Nuostabus tas „Kino pavasaris“, kai pagalvoju, ypač tada, kai turi pinigų kišenėje, o labiausiai – laiko ir kantrybės suspėti į tuos seansus, kuriuos nori pamatyti. 

Šiemet ketinu gerokai pasėdėti kino teatro krėsluose, tad jau nuo dabar stebiu įvairias žmonių rekomendacijas, pats skaitau repertuarą ir atrankos būdu stengiuosi išsirinkti tai, kas galbūt man tikrai turėtų patikti. Šiemet repertuaras sutrumpėjo kone 50 filmų, tačiau festivalyje yra 200 filmų, įskaitant ir trumpametražius. Šiek tiek festivalis išsigrynina, tačiau vienam žmogui sužiūrėti viską per 15 dienų fiziškai neįmanomas dalykas, todėl svarbus atrankos kriterijus. 

Kaip aš atsiranku „Kino pavasario“ filmą? Visų pirma svarbu, kad filmas būtų rodomas man patogiu laiku, jeigu dirbu, ar turiu kitų įsipareigojimų, tada jau net kino „gerumas“ nesvarbus, nes prioritetas yra skirtas kitai veiklai. Kitas kriterijus – jau išbandyti ir patikę režisieriai, mėgstu pasidomėti jų naujų darbų įvertinimais, pašniukštinėti IMDb, paskaityti anotacijas. Kitas kriterijus – įvairių kino festivalių apdovanojimai, ypač domina Berlyno kino festivalio įvertinimai, Toronto, Gojos apdovanojimai ir t. t. Na, ir žinoma, dar rūpi kino žanras bei tematika. Itin atsargiai renkuosi komedijos žanrą, kadangi netgi „Kino pavasaryje“ esu šiuo žanru nusivylęs, tačiau apskritai tai milžiniško masto festivalis, kuriame išvystu itin daug įdomių ir kokybiškų filmų.

Labai smagu, kad „Kino pavasaris“ išsiplėtė ir į kitus miestus. Šįkart neteks būti Vilniuje ir seansus rinkausi iš kito miesto ir labai nuliūdino tai, kad tokiuose miestuose kaip Šiauliai ar Klaipėda iš festivalio atklysta tik labai maža dalis repertuaro, praktiškai atrinkti tikriausiai vieni geriausių filmų. Iš vienos pusės tai gerai, kadangi nereikia laužyti galvos, renkantis iš gausybės filmų, kurių seansai Vilniuje kertasi, kadangi filmų demonstracijos vyksta skirtinguose kino teatruose tuo pačiu metu. Iš kitos pusės liūdna, kad nėra galimybės pamatyti kitų filmų, kokių gali pamatyti vilniečiai. Pvz., labai nuliūdau, kad šįkart negalėsiu pamatyti „Gyvatės apkabinimas“, kuris itin mane sudomino, taip pat „Kalnai gali pasislinkti“ ir kt. Tikiuosi, kad ateityje „Kino pavasario“ repertuaras kituose Lietuvos miestuose plėsis ir jie suras kitokių salių, ne vien „Forum Cinemas“, tada galėtų ir seansų būti įvairesnių ir pasirinkimas didesnis – to ir linkiu organizatoriams.

Na, o iš to, ką siūlo ne Vilniuje šiemet „Kino pavasaris“, ketinu pamatyti šiuos filmus, kuriuos stengsiuosi pakomentuoti savo kukliame tinklapyje:

1. „Didesni purslai“ (angl. A Bigger Splash) tikriausiai yra vienas geidžiamiausių šiemet „Kino pavasario“ filmų mano repertuare. Italų režisierius Luca Guadagnino mane pribloškė savo subtilumu ir gelme filme „Aš esu meilė“ (2009). Tąkart Tilda Swinton buvo pritrenkianti, šįkart ji vėl dirba su puikiu režisieriumi ir tiesiog rankos tinsta, kaip norisi pamatyti, ką jiedu nuveikė šiame filme.

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.

2. „Klubas“ (ispn. El Club) – Čilės filmas šįkart patraukė savo intriguojančia tematika – katalikų pasaulio kritikavimas tampa išties tikru bumu kino industrijoje. 

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį. 

3. Prancūzų filmas „Mustangės“ (pranc. Mustang) jau įėjo į šių metų kino istoriją kaip vienas geriausių Europos filmų, sukurtų 2015 m. Susišlavęs daugybę nominacijų ir apdovanojimų, regis, tokį filmą negražu praleisti.

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

4. Kino kritikas E. Pukšta išgyrė šią juodo humoro komediją "Vyrai ir viščiukai". Galbūt ir nebūčiau atsirinkęs jo, tačiau prisiminus, kad danų režisierius Andres Thomas Jensen sukūrė „Adomo obuoliai“, tai kažkaip nuramino ir suteikė pasitikėjimo. O ką besakyti apie aktorių Mads Mikkelsen, kuris pasirodys šioje juostoje? Būtina pamatyti!

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

5. Auksinio liūto apdovanojimą pelnęs Venesuelos režisierius Lorenzo Vigas „Iš toli“ (ispn. Desde Alla) jau vilioja savo LGBT tematika ir intriguojančiu siužetu.

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

6. Danų režisierius Tobias Lindholm parašė T. Vinterbergo filmui „Medžioklė“ (2012) scenarijų, kur pasakojama apie miestelyje gyvenančio vyruko dramą, kai jį aplinkiniai ima laikyti pedofilu. Šįkart filmas nesimpatingu pavadinimu „Karas“ (dan. Krigen), bet kažkodėl nuojauta sako, kad bus verta.

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

7. Filmas „Meilė ir malonė“ visų pirma patraukė puikiai žinomais ir įvertintais aktoriais – negaliu praleisti šito, o kitas dalykas – režisieriaus Bill Pohlad prodiusuotais darbais, tikrai nuostabūs filmai!

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

8. Todd Haynes filmas „Kerol“ (angl. Carol) tikriausiai tik visiškai apsileidęs kinomanas nežino šios juostos festivalinės sėkmės. Aktorių kolektyvas, režisūra nuo Kanų kino festivalių iki „Oskarų“ vilko ilgą apdovanojimų ir nominacijų šleifą. Ar nepakankama motyvacija pažiūrėti?

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

9. Dar vienas danų filmas „Komuna“. Sudomino aktoriai, režisierius, kuris režisavo tą pačią jau mano minėtą „Medžioklė“ (2012). 

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį.  

 

10. Filmas „Praradimas“ (angl. Demolition). Žaviuosi visais Jean Marc Vallee darbais. „Laukinė“, „Dalaso klubas“, „Cafe de Flor“ ir kitų puikių filmų režisierius. 

Nuoroda į "Kino pavasario" puslapį. 

Štai mano išsirinktų filmų dešimtukas. Negarantuoju, kad visus pamatysiu, gali filmai ir keistis, tačiau norėtųsi pamatyti ir azijietiško kino, kurio gaus vilniečiai, tačiau tenka pasitenkinti tuo, ką turime šiandien kituose didmiesčiuose.

 Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jess Glynne "Hold My Hand"

Sveiki, skaitytojai,

Populiari britų atlikėja Jess Glynne šįkart svečiuojasi mano tinklaraštyje su daina „Hold My Hand“ (liet. Laikyk mano ranką). Na, atlikėja jau yra pelniusi Grammy apdovanojimą už dainą „Right Here“, tačiau man kur kas mielesnė ir skambesnė bent man pasirodė jos daina „Hold My Hand“, kuri paskutiniu metu kaip lapė į vištidė įsisuko į mano mp3 klausomiausių kūrinių topą. Šis kūrinys iš atlikėjos debiutinio albumo „Aš verkiu, kai tu juokiesi“, išleistas kaip trečiasis singlas – vienas sėkmingiausių atlikėjų kūrinių. Nors Billboard pasiekė vos 86 vietą, tačiau singlas buvo komerciškai sėkmingas– Italijoje, Britanijoje ir Australijoje jis tapo platininiu. Ispanijoje ir JAV – auksiniu. 

BBC apdovanojimuose nominuota kaip geriausia daina 2015 metais. Smagiai „svinguojanti“ daina patiks apskritai atgimusio ir modernaus disco stiliaus muzikos mėgėjams. Nieko pernelyg nekomentuodamas siūlau tiesiog pasiklausyti:

Jūsų Maištinga Siela