Serialas: "Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę" / "How Get to Away with Murder" (2 sezonas)

Sveiki, skaitytojai, 

Kartais galima netgi pasibaisėti, kaip Analisa tvarko reikalus teismo salėje. Veikiau ne advokatė, bet akrobatė. Galbūt tai ir paskatino nedelsiant po pirmojo sezono greitai sužiūrėti ir antrąjį sezoną „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“ (angl. How Get to Away with murder). Tiesą sakant, buvo įdomu pažiūrėti kur link pasuks serialo kūrėjai, kai pirmasis sezonas rėmėsi studentų kruopščiai slepiama įvykdyta žmogžudyste ir, regis, jau viskas išaiškėjo ir visiems daugiau ar mažiau tapo viskas aišku, tačiau antrasis sezonas sako, kad nė velnio!

Manipuliacijos, gudrybės, išsisukinėjimai, melagystės ir kas tik norite! Šiame sezone rasite tiek pat, kiek anksčiau, o gal net ir dar daugiau. Kaip galbūt ir buvo galima numanyti, šiame sezone daugiau dėmesio skiriama pačių studentų, ypač Veiso, praeičiai ir tai rimtai priežasčiai, kodėl Analisa prisiėmė jį globoti. Nuo pat pirmųjų serijų mus labiau įtraukia į teismų procesą ir iš tikrųjų lyg ir truputį erzinančiai ima žaisti pirmojo sezono principais: rodoma žmogžudystė – šįkart nužudoma pati Analisa ir chronometras įvykių grandinei įjungiamas atvirkštinis. Tos pačios žaidimo taisyklės, tik kita žmogžudystė, o šalia dar sprendžiamos pavienės bylos. Lyg ir šiek tiek nuvilia, kadangi tikimasi visai naujų triukų ir sumanymų, tačiau greitai įvykiams bėgant, paaiškėja ir dar kitos ryškios siužetinės linijos, ypač apie Analisos praeitį.

 Pagrindiniai veikėjai.

 Asmenutė repeticijų metu.

 Nauji personažai.

 Frenkas šį sezoną nustebins.

 Aktorė Famke Janssen šio sezono kviestinė žvaigždė.

 Pamatysime Analisą (aktr. Viola Davis) tokią, kokios nesitikėjote.

Serialas vis tiek puikiai konstruojamas pramoginiu būdu, priverčiant toliau laukti žiūrovo kitos serijos ir laukti nuolankiai, forumuose dairantis bent menkiausių užuominų, kas galėtų įvykti toliau, tačiau tuo pačiu, bent jau man, pasigendama kažkokios gelmės. Nieko nesakau apie Analisos vaidmenį – jis iš pagrindų geriausias visame seriale ir aktorė Viola Davis vėl apipilta apdovanojimais ir nominacijomis, tačiau kai kurie personažai atkišami paviršutiniškai, atrodo, karkasiniai, kaip neišlukštenti saldainiai blizgiame popieriuje, lyg trūktų emocinės gelmės, kažkokių atviresnių kortų, lyg jie tik būtų funkcionalūs paveikslėliai įvykių grandinėje – ne daugiau. Vienas iš tokių personažų ilgą laiką atrodė Frenkas, Anallisos darbuotojas, kaip ir, beje, Bonė, tačiau antrojo sezono pabaigoje Frenkui lyg ir suteikiamas gyvastingumas, pagaliau kūrėjai ima dėlioti žmogiškus akcentus ant iki šiol tik karkasais buvusių personažų.

Šiame sezone taip pat atsiranda ir naujų veikėjų bei aktorių. Toks nežinomas faktas, kaip antai, kad Analisa turėjo lesbietiškų santykių su dar viena advokate, kuri privalo iškuopti jos, atleiskite, šūdą, nes myli ją. Šis naujų personažų ir senų nebefunkcionalių, kaip Rebeka, pasitraukimas, rodo, kad kūrėjai ir trečiajame sezone bandys prisikviesti žiauriai garsų aktorių, kuris būtų sezono kviestine žvaigžde ir atliktų nuolatinį žiūrovų pritraukimą prie serialo darbą. Už tai nepykstama, taip daro visų serialo kūrėjai. Tai netgi įdomu ir pasiteisina ne tik strategiškai, bet ir prisideda prie serialo kokybės.

Antrąjį sezoną vertinu gana gerai, jis išties buvo sėkmingas, įtraukiantis, stebinantis, nors kartu jau atpažįstami kūrėjų manevrai, kurie tikriausiai pasirodys ir trečiajame sezone, jeigu, žinoma, kūrėjai turės drąsos sukurti naują pasakojimo struktūrą, nes kitaip, bent jau man, serialas iš esmės pradės atsibosti, todėl tikiuosi, kad ateinantį rudenį sulauksime išties naujomis žaidimo taisyklėmis grįsto sezono.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išvarymas 2" / "The Conjuring 2"

Sveiki,

Holivude siaubo kinas dar nemirė, bent jau taip galėjai pasakyti 2013 metais pristatytoje siaubo juostoje „Išvarymas“. Praėjo kone trys metais ir kūrėjai pristatė antrąją dalį gana aiškiu pavadinimu „Išvarymas 2“ (angl. The Conjuring 2) (2016), kuris dar kartą kviečia pažvelgti į realių istorijų transformacijas kine. Tiesą sakant, jau darosi nuobodu, kai vos ne kiekvienas siaubo filmas remiasi realiais įvykiais, tačiau akivaizdu, kad antroji šio filmo dalis kruopščiai analizavo kiekvieną aštunto dešimtmečio įvykį, nutikusį D. Britanijoje.

Tiesą sakant, patiko. Tikrai. Filmas beveik pustrečios valandos, tačiau kažkaip sugrąžina tikėjimą siaubo kinu Holivude. Puikus aktorių duetas Vera Farmiga ir Patrick Wilson vėl imasi tyrimo ir atskrenda į Britaniją, kad išsiaiškintų, kas nutiko daugiavaikės motinos name, kad šie ramiai negali miegoti. Filmo struktūra lyg ir visai paprasta, primena vidutiniškus ir gal net visai prastus siaubo filmus, tačiau šis pasakojimas labiau remiasi ne į novatoriškus ieškojimais, kiek į siaubo klasiką. Filmas siaubo filmo grynuolis, čia nesistengiama įnešti kitų žanrų, kurti siaubo trilerio, tačiau kūrėjams pavyko sukurti svarbiausią – įtikinamą atmosferą, sukonstruoti žaismingai apgaulingą scenarijų, nors įvykių tėkmė atpažįstama, tačiau daug ką nulemia gana gera režisūra.

Po filmo seanso beveik neabejoju, kad po kelerių metų sulauksime dar vienos šios serijos siaubo filmo dalies. Tai gana rizikinga, nes nustekenti pirmtakus gana lengva. Šįkart padaryta išimtis, nes kam patiko pirmoji „Išvarymo“ dalis, tas neturėtų nusivilti ir šia. Tiesą sakant, filmai beveik lygiaverčiai ir nėra ko čia pernelyg galvoti, jeigu esate šio žanro užkietėjęs mėgėjas, tai „Išvarymas 2“ gali tapti jūsų puota, tad siūlau nepraleisti šio filmo. Mane jis įtikino ir patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Plieninės magnolijos" / "Steel Magnolias"

Sveiki, skaitytojai,

Seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet tiesiog kažkaip vis užkrisdavo, o ir buvau visai praradęs susidomėjimą. Tikra JAV kino klasika tapusi juosta „Plieninės Magnolijos“ (angl. Steel Magnolias) (1989) jau yra sulaukusi ir naujesnio pastatymo, tačiau mane domino būtent šis su daug kam žinomomis puikiomis Holivudo aktorėmis.

Tiesą sakant, filmas pakvipo pelėsiais ir seniena. Ne pačia prasčiausia prasme, bet tos devinto dešimtmečio pabaigos mados, šukuosenos, grožio supratimas... Tiesiog neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė per tiek metų. Filmą gali daug kas palaikyti tiesiog „bobišku“ dėl savo kvailų įsitikinimų, kad moterų tauškalai per vestuves kirpykloje gali tikti tik moterims, o vyrams reikia smurto, sekso ir ginklo. Kvaili, aišku, stereotipai. Nepasakyčiau, kad „Plieninės magnolijos“ yra tas filmas, kurį būtina pamatyti. Istorija nelabai mane sujaudino, nors tenka pripažinti, kad scenarijus gana neblogas, intymūs ir moters gyvenimą atspindintys dialogai, bendruomeniškumas ir viena kitos palaikymas išties glaudžiai supresuotas, kad iš tikro primena magnolijų krūmą. Vyrų pasaulis, pagalvojau, kur kas uždaresnis ir vienišesnis. 

Apskritai labai džiaugiausi vėl pamatęs daugybę savo mėgstamų aktorių, įskaitant ir Julia Roberts, kuri pelnė už šį vaidmenį „Auksinį gaublį“, taip pat visada charizma spinduliuojanti Shirley Maclaine, kuri buvo puiki, tačiau tuo pačiu pernelyg bukai komiška, kažkokia dirbtina. Apskritai visas filmas yra apie gėlių sužydėjimą ir praradimą, apie dukters ir motinos ryšį, tačiau istorija pateikta balansuojant tarp komedijos ir dramos, čia liūdna, čia tuoj darosi juokinga, tarsi bijant sužeisti žiūrovą. Toks eklektiškas balansavimas sukuria filme tokią specifinę pozą, kad pasaulis yra įvairių jausmų mikstūrą, tačiau būtent dėl noro jį pavaizduoti įvairų, išėjo kažkoks netikrumas, sintetika. Šiaip ar taip filmas visai patiko, tačiau antro karto nebežiūrėčiau...

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela