Filmas: "Mano pasaulio centras" / "Die Mitte der Welt" / "Center of my world"

Sveiki,

Šį filmą aptikau visai netyčia po vokiško serialo „Tamsa“ peržiūros. Jau tada teko pasidomėti kai kuriais europietiško kino projektuose matytais aktoriais, tad vedamas jaunojo aktoriaus Louis Hofmann, nusprendžiau pasižiūrėti dar vieną jo darbą pavadinimu „Mano pasaulio centras“ (vok. Die Mitte der Welt) (2016), kuris pastatytas pagal vokiečių rašytojo knygą.

Čia kaip ir paskutinieji mano regėti su LGBT indeksu filmai „Vadink mane savo vardu“ (2017) bei „Su meile, Saimonas“ (2018) tikriausiai kviečia apmąstyti jaunojo žmogaus brendimą per savivoką ir pirmosios ryškesnės meilės svilėsius. „Mano pasaulio centras“ pasakoja apie vieną iš dvynių perspektyvos apie savo gyvenimo užkaborius. Pirmame plane – šeimos paslaptis, infantili ir nuo rimtų santykių bėganti motina, slepianti nuo atžalų tikrojo tėvo tapatybę bei į klasę atėjęs naujas homoseksualus vaikinas, tampantis visu dėmesio traukos centru pagrindiniam veikėjui. Kaip jau galima numanyti, iš greitai užsiplieskiančios meilės nieko gero neišeina. Filmo terpėje homoseksualizmas jokia problema ir aplinkiniai, regis, priima viską taip natūraliai, kad nebėra net ką aštrinti, ką, tarkime, trečiosios šalys šiuo klausimu visada pateikia kaip sudėtingas tapatybės sociume problemas kuriamuose filmuose.

Džiugu, kad istorija neapsiribojo vien tik „Romeo ir Romeo“ meilės ašimi, o išsikerojo iki sudėtingų santykių, vaizduojant šeimos problemas, ypač stebino kiek sveikai pakrikęs motinos paveikslas, kuris skirtingai nei atžalų, atrodo kaip iškritęs gegužiukas, bet tokių kontrastingų motinų net holivudinio kino oazėje turime į valias. Visgi filmas šviesus, estetiškai nebanalus, nors esame sentimentalumo užuomazgų, tačiau viskas pernelyg nenucackinta ir, sakyčiau, filmas patiks europietiškojo kino tradicijos žiūrovui, kuriam svarbu žinoti, kad pasakojama istorija nėra būdas pritraukti žiūrovą ir iš jo išvilioti pinigą, o tiesiog papasakoti savo regimo pasaulio modelį ir pakviesti diskusijai, kuriai nebūtina trankytis kumščiais kaip ponui Gražuliui.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Su meile, Saimonas" / "Love, Simon"

Sveiki,

Vienas naujausių LGBT tema šiemet pasirodžiusių filmų yra puikiai kino kritikų įvertinta juosta „Su meile, Saimonas“ (angl. Love, Simon) (2018). Man asmeniškai filmo pavadinimas labai nevykęs, tačiau ką padarysi, bent jau filmo turinys atperka. Tai istorija apie vyresniųjų klasių moksleivį, kuris kasdien keliauja į mokyklą ir imituoja įprastą jaunuolio gyvenimą, nors iš tikrųjų jį slegia homoseksualumo tapatybė. Pirmasis pusvalandis skirtas jo psichologiniam spaudimui, vėliau – ilgas ir sunkus atsiskleidimo kelias.

Iš esmės filmo struktūra lyg ir nieko neišsiskirianti – viskas pagal Holivudo diktuojamą tvarką: užuomazga, kulminacija ir atomazga. Čia nerasite nieko sukrečiančio, nebent apskritai nežinote, kas yra homoseksualumas, tada galite patirti šoką – juokauju, žinoma. Filme svarbios dvi vaikino ašys – vena, žinoma, santykiai su draugais ir mokykla, o kita – šeima. Visur Saimonas jaučiasi netikras, mikroskopiniai „nepatogumai“, įvairios reakcijos suteikia įspūdį, kad vaikas tapatybių spąstuose. Bet dėl to kaip tik filmą žiūrėti ir įdomu, dėl to psichologinio spaudimo. Kitą vertus, daug ką išbalansuoja kiek banalokos komedijinės situacijos, padarydamos filmą kiek skaidresnį.

Labai patiko šįkart pagrindinio aktoriaus Nick Robinson vaidmuo. Akivaizdžiai heteroseksualus aktorius suvadino gėjų. Tik akis badė tai, kad jaunimą vaidinantys aktoriai kur kas, mano supratimu, vyresni už savo personažus. Na, kur tau dvidešimt kelerių metų aktorius atrodys tau kaip šešiolikmetis? Norėtųsi sakyti, kad tai dovanotina, nes visumoje filmas šviesus, norisi žiūrėti, šmaikštus, nuteikiantis tiek švietėjiškai pozityviai ir pamokančiai, tiek šiaip žvalus filmas su lengvais holivudiniais potėpiais, kad netrunki įsijausti ir gyventi tų paauglių problemomis.

Blemba, pasirodo, amerikiečių tėvai iš tikrųjų dovanoja šešiolikmečiams atžaloms automobilius.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dangaus vaikai" / "Children of Heaven"

Sveiki,

Irano kinas valdo! Tą jau seniai žinome, regis, iš pirmo žvilgsnio tokioje izoliuotoje ir religingoje žemėje kartais sukuriami išties įstabūs darbai. Vienas senesnių ir dar kol kas nematytų filmų buvo „Dangaus vaikai“ (angl. Children of Heaven) (1997), už kurį režisierius pelnė „Oskarą“ kaip už geriausią filmą užsienio kalbą. Šį filmą kadaise rodė ir per „Snobo naktis“...

Tai vienas iš tų filmų, kuris puikiai tinka visai šeimai, nes čia nerasite iš pirmo žvilgsnio nieko itin aštraus, nors iš vaikų perspektyvos pasakojama istorija ir nėra lengva patiems vaikams. Mažasis berniukas pradangina sesutės batelius ir nuo tos dienos prasideda jo mažoje kasdienybėje tikra sumaištis – jis stengiasi nuslėpti nuo tėvų ir mokytojų, kad neturi batukų... Siužetinė linija ganėtinai paprasta ir lyginant su tuo pačiu Irano filmu „Vėžliukai neskraido“, atrodo kaip vaikiškas filmas, todėl, sakyčiau, įtrauktinas į mokyklinę žiūros programą kaip pamokomasis filmas ir, žinoma, pažintis su svetimomis kultūromis.

Būtent skurdi ir paprasta socialinė terpė, kasdienės ir nuoširdžiai papasakotos istorijos, rodos, nekaip neįmanoma tokios spalvos, estetikos ir energetikos išgauti, sakykim, statant tokį filmą vakarietiškos kultūros šalyse. Bet tai, sakyčiau, ir tėra bene stipriausias filmo aspektas. Atgrandžius kultūrinį pamatą, istorija visgi nieko nesiskiria nuo Holivudo – berniukas finaliniame bėgime laimi bėgimo varžybas ir tampa savo pastangų ir kančios inercijos sukurtu didvyriu. Tokia finišuojanti ir pamokanti istorija visgi būdinga Holivudui ir bent man pirmoji filmo dalis, kabinusi širdį, pabaigoje tampa šiek tiek nuvilianti ir apkartusi dėl standartiškumo. Nepaisant visko, tai geras pavyzdinis filmas šeimai.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkalinta" / "Shut In"

Seiki,

Dar vienas siaubo trilerio kategorijos filmas su jau nusibodusiu pavadinimu „Įkalinta“ (angl. Shut In) (2016), kuriame pasirodo pirmo ryškumo kino aktorė Naomi Watts, kuri jau yra ne kartą išbandžiusi šį žanrą, prisiminkime, kad ir tą patį „Skambutį“.

Tiesą sakant, po sunkių darbo dienų, kai nieko nesinori gvildenti sudėtingo ir tiesiog dairaisi foninio kino, matyt, toks paskutiniu metu dažnai pas mane ir ateina. „Įkalinta“ praktiškai niekuo nesiskiria nuo vidutinių ir šiaip prastų amerikietiškų siaubo filmų. Šįkart pagrindinė veikėja, kaip kokiame „Švytėjime“, lieka vienui viena užpustytame atokiame kaimelyje, kur ją ima persekioti dvasios arba įsivaizduojamas žudikas, nes ką ten supaisysi, kai veikėja pririjusi psichotropinių medžiagų... Tiesmukas ir nuspėjamas scenarijus atima didelį dalį intrigos, tad belieka tik apmaudžiau prikąsti lūpą, kad foninis filmas ir lieka tik foniniu filmu, o ne intelektualia pramoga.

Režisūra be jokio išskirtinumo, standartinė, scenos fiksuojamos pagal vidutinybės madą ir kartais net suabejoji, ar kartais negaila N. Watts, kuri gal nebegauna gerų vaidmenų kine? Nes joks žinomas aktorius neišgelbės tiesiog prastos istorijos, prastos režisūros, tačiau tenka pripažinti – toks filmas tiesiog idealus, jeigu norite tiesiog užmigti su nešiojamu kompiuteriu ant kelių.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 25/100

IMDb: 4.7

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Florence + The Machine - Hunger [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Florence + The Machine iš tikrųjų yra kažkuo ypatinga. Praktiškai jos nesiklausau, o gaila – dar matyt neatrastas žemės kraštas, tačiau vos išgirstu vokalistę – suklustu, nes skaidriame balso tembre vaikšto skruzdės. Naujausias Florence + The Machine singlas „Hunger“ – tai antrasis singlas iš būsimojo ketvirto solo albumo, kuris turėtų pasirodyti šiais metais.

Daina užsifiksavo tik po keletos kartų, kai įdėmiau ėmiau spoksoti vaizdo klipą, kuris patraukė savo simboliais. Iš esmės priminė filmo „Pašauk mane savo vardu“ bei Oskaro Waildo pasakos „Laimingasis princas“ epizodą, kada auksu padengta statula išdalija miesto vargšams savo auksą... 

Visgi klipas ne apie auksą, tačiau šie simboliai puikiai veikia, kaip ir pats dainos tekstas. Kol kas Belgijoje ši daina užėmė tik 44 poziciją, Australijoje – 92, Britanijoje – 41, o Billboard „Hot Rock“ kategorijoje – 9 vietą. Pasiklausome:

Žodžiai / Lyrics

"Hunger"

Ooh, ooh, ooh-ooh, ooh

At seventeen, I started to starve myself
I thought that love was a kind of emptiness
And at least I understood then the hunger I felt
And I didn't have to call it loneliness

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

Tell me what you need, oh, you look so free
The way you use your body, baby, come on and work it for me
Don't let it get you down, you're the best thing I've seen
We never found the answer but we knew one thing

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

And it's Friday night and it's kicking in
And I can't dress, they're gonna crucify me
Oh, but you and all your vibrant youth
How could anything bad ever happen to you?
You make a fool of death with your beauty, and for a moment

I thought that love was in the drugs
But the more I took, the more it took away
And I could never get enough
I thought that love was on the stage
You give yourself to strangers
You don't have to be afraid
And then it tries to find a home with people, oh, and I'm alone
Picking it apart and staring at your phone

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

Tell me what you need, oh, you look so free
The way you use your body, baby, come on and work it for me
Don't let it get you down, you're the best thing I've seen
We never found the answer but we knew one thing

We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger
We all have a hunger

And it's Friday night and it's kicking in
And I can't dress, they're gonna crucify me
Oh, you and all your vibrant youth
How could anything bad ever happen to you?
You make a fool of death with your beauty, and for a moment
I forget to worry

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Kylie Minogue - Dancing [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Šįkart vėl Kylie Minogue ką tik atšventusi penkiasdešimtmetį, sako, kad jaučiasi kaip niekada rami ir įkvėpta gyvenimo – tą rodo ir keturioliktasis atlikėjos albumas „Golden“, kuris ganėtinai šviežias, neįmantrus ir, sakyčiau, atitinka vidutinio klausytojo standartus. Jau kuris laikas atrodo, kad atlikėja nustojo eksperimentuoti, norėdama rasti naują klausytoją ir tiesiog dainuoja tai, kas jai pačiai miela. Šis albumas ir daina singlas „Dancing“, sakyčiau, tą ir parodo.

Pirminė šios dainos perklausa buvo šiek tiek nuvilianti. Netgi norėjosi sakyti „nurašyta“ prie senienų, nes „Dancing“ tarsi pop muzikos ir country stiliaus dainų mišinys. Tokios muzikos jaunimas nebesiklauso, tačiau vidutinio amžiaus klausytojai, manau, tikrai neblogai turėtų pajusti tai, ką atlikėja nori pasakyti. Iš esmės „drungna“ daina laikui bėgant kažkaip užsifiksavo atmintyje ir dabar retkarčiais paniūniuoju, tad nusprendžiau pasidalyti su jumis – gal kam ir patiks.

Billboard šokių muzikos pozicijoje daina užėmė pirmą vietą. Klausymo topai: Naujoji Zelandija – 7, Ispanija – 9, Australija – 8 , Švedija – 5... Kitur daina pateko į dvidešimtuką. Siūlau pasiklausyti.

Žodžiai / Lyrics

"Dancing"

No one wants to stay at home
Nobody wants to be alone
When you come knocking, I'll be at your door
I don't ever wanna stop
I'm gonna give it all I've got
And when they ask me, "who could ask for more?"

Can't stand still
I won't slow down

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out, dancing

This is where I wanna be with you
Your arms wrapped around me
And fireworks reflecting in your eyes
This is how I wanna feel
The wild kiss, the music reeling
Getting down, riding all the highs

Can't stand still
I won't slow down

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out, dancing

Everybody's got a story
Let it be your blaze of glory
Burning bright, never fade away
And when the final curtain falls, we could say we did it all
The never ending of a perfect day

Can't stand still
(Can't stand still)
I won't slow down
(Won't slow down)

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out
(I wanna go out dancing)
I wanna go out
I wanna go out
(I wanna go out dancing)

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Alessandro Baricco "Novečentas"

Alessandro Baricco. „Novečentas“. – Vilnius: Alma littera, 2009 – 100 p.

Sveiki, skaitytojai,

Apie vandenyne plaukiojusį talentingiausią visų laikų pianistą Novečentą ir taip niekada neišlipusį į sausumą istorija tokia įtaigi ir svajingai užliūliuojanti, kad ji, rodos, tikrai turėtų turėti kokį nors prototipą. Kiek žinoma, šį personažą italų rašytojas Alessandro Baricco sukūrė fiktyvų, be jokio vargo įkvėpdamas legendinės dvasios dvelksmą, tarsi kokiam mediniam Buratinui padovanodamas gyvenimą. Pirmiausia Novečentas (ital. Novecento. Un mologo) buvo parašytas teatro scenai, vėliau 1994 metais iš pjesės atsirado ir ši knyga. Tai vienas žaviausių A. Baricco kūrybos laikotarpių, kai jis sukūrė, sakyčiau, pačias unikaliausias ir gražiausias savo knygas – Aistrų pilys, Jūra Vandenynas. Italų režisierius G. Tornatorė 1998 metais pagal šią kuklios apimties knygelę pastatė grandiozinę, vieną brangiausių italų istorijoje kino ekranizacijų Legenda apie pianistą.

Lietuvių kalboje šios mažos monologinės knygutės sulaukėme dviejų leidimų. Pirmasis 2000 metais, skirtas veikiau vaidinimui, o 2009 metais kiek kitokia estetiniu pagrindu, skirta veikiau brangiam atminimui ar net dovanai. Knyga daugiafunkcinė – ją galima remtis statant spektaklius, tai nesudėtinga ir gera medžiaga adaptuojant tekstą scenoje ir, žinoma, tai geras įkvepiantis tekstas sunkioms arba poilsio valandoms. Iš italų kalbos išvertė Audrius Musteikis.

Knygoje Novečentas, nors pagrindinis veikėjas Denis Budmenas T. D. Novečentas, tačiau visąlaik pasakojo vaidmens imasi pašalinis veikėjas – laivo trimitininkas, kuris laiko save geriausiu Novečento draugu. Iš šalies pasakojama istorija įgauna daugiau sakralumo, ilgesio ir legendos prieskonių, neapleidžia jausmas, kad pasakotojas poetizuoja, romantizuoja, suteikdamas mistinių niuansų savo istorijai. Citrinų dėžėje rastas Novečentas tampa tikra žvaigžde laive Virdžinietis, plaukiojantis po vandenynus. Iš šio laivo niekada neišlipęs Novečentas ir niekada jokio pianino mokytojo neturėjęs, tampa unikaliausiu šio instrumento meistru.

Alessandro Baricco

Talentas – tarsi galia, pranašumas prieš kitus laivo keliautojus, bet labiausiai unikaliu Novečentą daro jo charakterio savybės bei gyvenimo filosofija, kuri neįkandama ne tik skaitytojui, bet ir pačiam pasakotojui. Personažo ypatingumą gaubia kažkas neįvardyto, vidinė nujaučiama veikėjo paslaptis, kuri pasireiškia kartais absurdiškais poelgiais, kaip antai Novečentas susiruošia tik kartą per visą savo gyvenimą išlipti į krantą tam, kad pamatytų vandenyną iš sausumos. Tokių paradoksalių ir logiškai sunkiai paaiškinamų dalykų monologe yra ir daugiau, jie padeda sukurti žmogaus legendos įspūdį.

Alessandro Baricco yra talentingas istorijų pasakoti, būtent jam svarbiausia kūrinyje, įskaitant ir patį Novečentą, ne istorijos struktūra, ne charakterių ar įvykių kulminacija ir atomazga ir ne kitos teksto techninės dalys, bet būtent tai, kaip papasakota istorija –pasakojimo perspektyva, kuri reiškiasi gyvenimo filosofijos lygmeniu.

Pasaulėžiūros per ypatingą personažą žiūros taškas dažnai suteikia viltį, kad gyvenimas yra nepakartojamas, ypatingas ir be galo gražus. Novečento istorija, kad ir kokia ji tragiškos baigties (veikėjas susisprogdina ant dinamitų dėžės), teigia, kad gyvenimas yra trumpas, todėl gražus, kad gyvenimas yra pilnas galimybių ir tiek nedaug Novečentas (kartu ir mes visi) galime tomis galimybėmis pasinaudoti. Galbūt tų galimybių gausa ir išgąsdino tuokart Novečentą ant trečiojo laiptelio, lipant iš Virdžiniečio ir jis atgal sugrįžo ten, kur saugu. Galimybės gąsdina ir baugina, todėl jos dar gražesnės ir prasmingesnės.

„Nemanyk, kad aš nelaimingas: aš jau niekada toks nebūsiu (p. 73).

Jūsų Maištinga Siela