Filmas: "Akimirka tarp nendrių" / "A Moment in the Reeds"

 

Sveiki,

 

Suomiai kuria kiną! Dar prieš visą karantino chaosą, kai gyvenome, atrodo, visai kitokioje realybėje, Vilniaus kino festivalis „Kreivės“, orientuotas į LGBTQ švietėjišką meno sklaidą, rodė    Mikko Makela sukurtą romantinę dramą „Akimirka tarp nendrių“ (angl. A Moment in the Reeds) (2017), kurioje pasakojama romantinė pažintis tarp suomio Leevi ir pabėgėlio iš Sirijos Tareq.

 

Atokioje Suomijos provincijoje, kur tyvuliuoja gilūs šiaurietiški ežerai, jaunas studentas Leevi kartu su tėvu tvarko vasarnamį. Į pagalbą agentūra atsiunčia angliškai kalbantį Tareq, kuris tėvui iškart labai nepatinka, nes nemoka suomiškai, yra pietietiško gymio ir atrodo visomis prasmėmis nepatikimas, tačiau tėvas kito pasirinkimo neturi. Jis išvyksta ir palieka poetą sūnų prižiūrėti vykdomus darbus, tačiau netrukus vyrukai susibičiuliauja, eina į pirtį, vakarą praleidžia ant liepto prie ežero, o naktį išmaukia nemažai alaus, kol galiausiai jie sugula į bendrą lovą...

 

Šioje šiaurietiškai tylioje ir kiek asketiškoje gamtoje užsimezga pokalbiai, skirtingų kultūrų atstovams lemta ne tik susikalbėti ir rasti bendras pokalbio temas, bet ir kalbėti kūno kalba. Siras dalijasi savo pabėgėlio istorija, o Leevi papasakoja apie savo motinos netektį, literatūros studijas. Jie kartu leidžia laiką, kol sugrįžta tėvas, kuris iš pažiūros nieko neįtaria apie sūnaus intymius santykius su nepatikliu pabėgėliu. Įtampa retkarčiais paaštrina tėvo ksenofobinė laikysena, jo akivaizdus nepasitikėjimas užsieniečiu, tačiau visa tai lieka tik įsitikinimais. Filme iš esmės apskritai nėra itin didelių konfliktų, priešpriešų ar analizės apie homofobinius bei ksenofobinius įsitikinimus. Didžioji filmo dalis estetiškai perteikia romantinius santykius, daugelis kadrų itin suomiški, perteikti linguojančių nendrių, ežero bangų, medžių ir lauko žodžių fone. Nežinau, paprastai toks estetinis gamtos hiperbolizavimas man atrodo tuštokas ir patetiškai pretenzingas, tačiau šiame filme kažin kaip atpažįsti ir dalį lietuviško peizažo, o tie romantiniai santykiai, kad ir kokie atrodytų prieraišūs ir tvarūs, jau dvelkia pirmaisiais rudeniniais saulės spinduliais ir išsiskyrimu. Manau, pagrindiniai veikėjai suvokia momento svarbą ir artėjančio išsiskyrimo niūrumą, todėl viskas atrodo taip trapu, kad nuostabaus grožio gamtos fone ir subtilių bei trapių santykių fone žiūrovui belieka laukti novelėms būdingos netikėtos atomazgos. Įsiaudrinęs tėvas dėl darbų nenuoseklumo ir sūnaus slapukavimo priverčia viskam iširti, o netikėtai sukilusius jaunų vyrų jausmus išblaško virš ežero lengvas vėjelis. Subtilu, gražu, dvasinga.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Jonas" / "Jonas" / "I Am Jonas"

Sveiki,

 

Prancūzų TV filmas pavadinimu „Jonas“ (pranc. Jonas) (2018) tikriausiai daugelį niekuo pernelyg daug nenustebins. Filmą nusprendžiau pažiūrėti dėl „Kino pavasaryje“ matyto aktoriaus Félix Maritaud pasirodymo filme „Laukinis“. Pastarasis buvo LGBTQ tema ir gana graudžiai šokiruojantis, tad šalia pamatęs aktoriaus retrospektyvoje filmą „Jonas“ ir pažiūrėjęs anonsą, suvokiau, kad filmas turėtų būti kažkuo panašus į „Laukinį“.

 

Filme „Jonas“ pasakojama vieno homoseksualo vyruko išstorija dviem laiko linijomis. Viena iš jų – jis dar paauglys mokykloje užmezga intymius draugystės santykius su klasės naujoku ir jaučia klasės vaikinų patyčias. Kitoje – po daugel metų jis bando vėlei atgaivinti ir susirasti anuomet pažinotos vaikino šeimos narius. Paskui save tampydamas sentimentus keliantį „game boy“ žaidimo pultelį, jis leidžiasi į praeities apmąstymus ir savotiškos kaltės atpirkimą, nes galimai dėl jo kaltės praeityje įvyko nelaimingas incidentas...

 

Istorija gana paprasta ir jau, man atrodo, daug kur įvairiausiais rakursais matyta. Nors filmas ir su LGBTQ indeksu, visgi man joje pritrūko ir dinamikos, ir įdomesnių siužetinių vingių, o gal visgi vidinės istorijos įtampos. Su filmu lyg ir viskas gerai, tačiau veikėjai gana vienkrypčiai, charakterio sąsajos paauglio Jono ir suaugusiuoju Jonu gana nutolusios, atrodo, kad tai absoliučiai skirtingos asmenybės: vienas gyvena nepastovų seksualinį ir kaltės graužaties gyvenimą, neturi net namų, o kitas – perdėtai baikštus, drovus jaunuolis, kurio gyvenimas tuojau apvirs aukštyn kojom. Nufilmuota ir perteikta viskas lyg ganėtinai neblogai, tačiau filmas kaip iš vadovėlio, be įdomesnių provokacijų su pernelyg nuspėjama istorija ir kompozicija. Pasigedau aštrumo, kokį turėjo „Laukinis“. Jeigu atvirai, tai filmui tiesiog stinga aistros ir dvasios, tačiau europietiško kino kontekste visgi susižiūri gana vidutiniškai.

 

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

 

Literatūrinė premija Women's Prize for Fiction 2021 įteikta Susanna Clarke už "Piranesi"

 

Sveiki, 

2021 metų Women's Prize for Fiction literatūrinė premija įteikta 61 metų britų rašytojai Susannai Clarke už 2020 metais išleistą romaną „Piranesi“. Tai fantastinis ir kartu alegorinis pasakojimas apie keistoje vietoje gyvenantį Pironesį ir žmogų, kurį Pironesis vadina „kitu“. Jis nežino apie kitą išorinį pasaulį, todėl mano, kad pasaulis yra tik toks, kokį jis mato – kolonomis, statulomis ir daugybe kambarių labirintais sustatytą erdvė su kitomis mistinėmis būtybėmis. Savo dienas jis fiksuoja dienų žurnale, kol pradeda analizuoti „kito“ žodžius ir elgseną, tada jam kyla įtarimas, kad pasaulis ne toks, kokį mano suvokiąs... Tiek skaitytojai, tiek kritikai giria šią knygą, o jos goodreads.com reitingas 4.29, kurį sudarė beveik 75 tūkstančiai balsavusių.

 

Pernai šį apdovanojimą pelnė Maggie O‘Farrell už romaną „Hamnetas“.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Imagine Dragons – Mercury – Act 1 [Vinyl, LP] (2021)

 
Informacija apie albumą:  Imagine Dragons – Mercury – Act 1 [Vinyl, LP] (2021)

Vinilinė plokštelė: LP – Live In Moscow [Vinyl, 2LP] (2020)

 
Apie albumą:  LP – Live In Moscow [Vinyl, 2LP] (2020)

Vinilinė plokštelė: Cher – The Music's No Good Without You (single) [Vinyl, LP] (2001)

 Apie singlą: Cher – The Music's No Good Without You (single) [Vinyl, LP] (2001)

Filmas: "Mauritanietis" / "The Mauritanian"

 Sveiki,

 

Kai prieš daugel metų pamačiau dokumentinį filmą „Kelias į Guantanamą“ (2006), buvau išmaudytas šaltu dušu. Toji dokumentuota istorija, kaip vienas indų vaikinukas tiesiog iš gatvės pateko į baisiausią kalinių kankinimų kalėjimą, nes buvo apkaltintas neteisingai Rugsėjo 11-osios terorizmu, mane labai sukrėtė. JAV vyriausybei tuokart reikėjo įgyvendinti Džordžo Bušo šūkį „Už tai tikrais kas nors sumokės“. Ir sumokėjo daug nekaltų žmonų, didžioji dalis iš jų – islamistai, pagrobti ir paversti kaliniais be teisės prabilti. Pasirodo, kad tai ne vienintelė tokia istorija. Štai Mohamedou Ould Slahi taip pat buvo sulaikytas ir įkalintas liūdnai pagarsėjusiame Guantanamoje. Filmas „Mauritanietis“ (angl. The Mauritanian) (2021) pasakoja jo kraupią įkalinimo ir išsivadavimo istoriją, kuri tęsėsi daugiau nei 13 metų. Vyras į laisvę, nieko nepadaręs, išėjo tik 2016 metais. Iš jo laiškų išleista knyga, kuri tapo ne tik bestseleriu, bet ir padėjo atskleisti baisius JAV vyriausybės ir armijos politinius manevrus, kankinimų ir palaužimo sistemą.

 

Kaskart žiūrėdamas tokį filmą ar serialą, kuris smarkiai dokumentuotas, ieškau ryšio su matytomis istorijos, kurie paliudytų tiesą. Visai nesvarbu, kad tai vaidybinis filmas, jis išties sukrečia ir paliudija prieš tai matytą „Kelionę į Guantanamą“. Kad JAV teisinė sistema yra korumpuota, supuvusi ir neįtikėtinai įžūli, kad viduryje dienos „legaliai“ ir „teisėtai“ gali iš paprasto žmogelio, kuris ėjo nusipirkti ledų, padaryti monstrą, papirkus žiniasklaidą ir teismus, jau nebekyla abejonių. Tą daro tie, kurie valdo JAV teisinę sistemą ir... neslėpkime, apskritai visų šalių teisines sistemas. Tai ne konspiracinė teorija. Taip susidorojama su žmonėmis, sukuriama politika, patrauklumas. Vienas labiausiai šokiruojančių tokių teisėsaugos serialų yra „Apkaltintas žmogžudyste“. Dviejų sezonų serialas, kuris susišaukia, sakyčiau, su „Maritaniečiu“ ir paliudija, kaip veikia legalus smurtas JAV-ose.

 

Pagrindinius vaidmenis sukuria įsimintini aktoriai. Legendinė Judie Foster už šį vaidmenį pelnė Auksinį gaublį.  Įtikinamai pasirodė ir Tahar Rahim. Vis daugiau ir daugiau pasirodo tokių kino filmų iš Amerikos avilio, kurie labai gausiai finansuojami, kurie atskleidžia tam tikras iš pradžių tik konspiracijų teorijų lygmenyje sklandančius įsitikinimus. Visgi labai džiaugiuosi, kad filmas ne apie tuos didvyrius, kurie šaudė ir prievartavo Artimuosiuose Rytuose, o grįžę apkabina lyg didvyriai žmoną blondinę ir bučiuoja dukreles bei niurko šunį. Tai ne toji Amerika, šis filmas iš esmės atskleidžia Bušo ir iš dalies Obamos veiksmų neteisingumą. Kas keisčiausia? Kalinys buvo paleistas tada, kai prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas.

 

Ką mes iš tikrųjų žinome apie amerikiečių politiką ir jų veikėjų veidus, jeigu monstrą sukurti taip lengva turint armiją, pinigų ir galią? Po tokių filmų susimąstau: ar po angelų kaukėmis, laisvę, toleranciją bei demokratiją skleidžiančių politinių srovių nesislepia būtent tikrieji demonai, o tie, kas atrodo iš pažiūros stačiokiški, neskanūs, nedemokratiški yra kur kas geresni? Žiūrint tokius filmus ir žinant, kad viskas tikrovėje vyksta kur kas žiauriau, neapleidžia jausmas, kad verta suabejoti bet kokiu deklaruojamu teisingumu iš šalies. Pabaigoje rodomi dokumentiniai kadrai apie tikrąjį šio filmo veikėją mane labiausiai sujaudino. Tokio šviesaus ir tiek besišypsančio žmogaus nesu matęs. Ne kiekvienas tiek iškentęs geba atrasti tiek šviesos ir gėrio gyvenime, nes pripažinkime, kad dažnai tokios traumuojančios patirtys paprasčiausiai žmogų sunaikina iš vidaus. Geras filmas.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela