Maištinga siela

2025 m. kovo 15 d., šeštadienis

2025-ieji – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metai

Sveiki,

2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595-1640) ir Baroko literatūros metais, nes šiemet minimos M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-osios metinės. Ši sukaktis yra ypatingai svarbi, nes M. K. Sarbievijus buvo vienas žymiausių baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų, o jo kūryba turėjo didelę įtaką Europos literatūrai. Be to, šie metai skirti ir baroko literatūros reikšmės Lietuvoje įvertinimui, siekiant atkreipti dėmesį į šį svarbų Lietuvos literatūros laikotarpį ir jo kūrėjus, puoselėti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti kultūrinį identitetą. Tai puiki proga prisiminti ir įvertinti šį svarbų Lietuvos literatūros laikotarpį bei jo kūrėjus.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus, XVII amžiaus poetas, išleido keletą reikšmingų kūrinių, kurie turėjo didelę įtaką ne tik to meto, bet ir vėlesnei Europos literatūrai. Jo garsiausias veikalas – „Trys lyrikos knygos“ (1625 m.), lotynų kalba parašytas poezijos rinkinys, kuris išgarsėjo visoje Europoje ir pelnė jam „sarmatų Horacijaus“ vardą. Šiame rinkinyje Sarbievijus demonstravo aukštą poetinį meistriškumą, derindamas antikinės poezijos tradicijas su krikščioniškomis vertybėmis. Be to, jo kūryba yra išleista rinkinyje: „Lemties žaidimai: poezijos rinktinė“.

Sarbievijaus ryšys su Vilniaus universitetu yra labai glaudus ir reikšmingas. Jis ne tik studijavo Vilniaus akademijoje, bet ir vėliau joje dėstė, prisidėdamas prie universiteto intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo. Jo veikla universitete turėjo didelę įtaką studentų ugdymui ir humanitarinių mokslų plėtrai. Sarbievijus, būdamas talentingu poetu ir eruditu, paliko gilų pėdsaką Vilniaus universiteto istorijoje, o jo kūryba ir toliau yra svarbi Lietuvos ir Europos kultūros paveldo dalis. 2025 metais, minint Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-ąsias metines, Vilniaus universitetas aktyviai dalyvauja renginiuose, skirtuose šiam iškiliam asmeniui ir baroko literatūrai.

Maištinga Siela

Motiejus Kazimieras Sarbievijus, jo portretas ir knygos „Trys lyrikos knygos“ (1625) titulinis viršelis

Filmas: "Žvaigždės pranašauja" / "Wishing on a Star"

Sveiki,

Su novatoriškai keistu režisieriumi Peter Kerekes jau esu susidūręs, kai žiūrėjau jo keistą pusiau vaidybinį, pusiau dokumentinį filmą „107 motinos“ (2021), buvau pamiršęs, kad tai tas pats režisierius, kurio filmą „Žvaigždės pranašauja“ (angl. Wishing on a Star) (2024) pamačiau šių metų Kino pavasaryje. Istorija pasakoja apie iš tikrųjų Italijoje egzistuojančią astrologę Luciana de Leoni D'Asparedo, kuri sudarinėja sava sistema keistas pranašystes savo klientams, kurie trokšta meilės, laimės, pinigų, nuotykių, išgijimo. Pasitelkdama numerologiją ir astrologiją, ji siūlo savo klientams būtinai kur nors vykti per savo gimimo dieną ir ten ypatingai praleisti savo gimimo laiką.

Filmas išties keistokas, čia kaip ir „107 motinos“ filme, mes matome veikėjų kartoteką. Režisierius gavo leidimą sekti jų gyvenimus ir kurti istorijas, kurios iš vienos pusės atrodo labai tikroviškos, o iš kitos pusės labai sunku patikėti, kad tai dokumentika. Peter Kerekes, sakyčiau, įdomus tuo, kad išgauna balansą tarp vaidybos ir dokumentikos, tad jo filmo neįrėminsi nė į vieno žanro rėmus.

Visgi filmas man sukėlė emocijų. Labai gerai, kad filmą stebėjau kino teatre, nes namuose būtų sudėtingiau pažiūrėti tokį lėtai ir fragmentiškai lipdomą troškiamų pokyčių ir gyvenimo lemties vedamų istorijų kaleidoskopą. Filme mes sutinkame dvynes, kurios trokšta kūdikio, dviejų mažamečių motiną, kuri trokšta, kad mėsininkas vyras ją vėl mylėtų, pensininkę, kuri po valdingos motinos mirties ryžtasi pagaliau gyventi dėl savęs, todėl išsimaudo nelegaliai ežere... Man asmeniškai juokingiausias buvo tas senstelėjęs laidojimo biuro savininkas sūnus, kurio gyvenimą kontroliuoja sena motina ir spaudžia jį turėtų žmoną ir anūkų, tačiau visas būsimas marčias yra linkusi atstumti. Stebino komiškas sūnaus besąlygiškas paklusnumas motinai, jo pakasimas po smėliu, tarsi jis vis dar būtų ketverių metukų ir niekas nebūtų pasikeitę.

Režisieriui pavyko išgauti šiomis istorijomis nostalgiškai užstrigusius žmones, ištroškusios gyvenimiškų pokyčių ir nuotykių. Atrodo, kad tikri žmonės filme tampa savo pačių karikatūromis, bet efektas žiūrovui toks – jog jie drąsūs ir bebaimiai, nebijo būti komiški bepročiai, neturintys prarasti nieko, todėl leidžiasi valdomi astrologinių pranašysčių, kad šitaip suardytų savo tikrovės nuobodulį ir trūkumus, kad galėtų sukurti save iš naujo, pajusti naują gyvenimo įdomumo impulsą. Vieniems pavyksta, kitiems nelabai. Man asmeniškai tai filmas apie peržengiamas ribas, kurių trokštame kiekvienas, todėl susigalvojame to priežastis, o to priežastis gali būti itin paprasta – apsilankymas pas astrologę, kuri ir suteikia tą impulsą keisti ir keistis. Maniau, kad filmas prailgs ir jis man nepatiks, bet filmo pabaigoje, nusidriekus šių istorijų panoramai, atsiveria kažkoks sunkiai paaiškinamas gyvenimo prasmės kodas: viskas įmanoma, jeigu tik išdrįsti į viską spjauti ir leidiesi į nuotykį, kurio rezultatas ne toks jau svarbus, kur kas svarbesnis patyrimas ir ateinantys nauji suvokimai.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Žemėlapis: Seniausi Europos universitetai, kiekvienos šalies / Europe’s Oldest Universities That Are Still Open, map

Seniausi Europos universitetai, top 10:

1.Bolonijos universitetas (Italija). Įkurtas 1088 m.

2.Oksfordo universitetas (Jungtinė Karalystė). Įkurtas apie 1096–1167 m.

3.Salamankos universitetas (Ispanija). Įkurtas 1134 m.

4.Paryžiaus universitetas (Prancūzija). Įkurtas apie 1150 m.

5.Kembridžo universitetas (Jungtinė Karalystė). Įkurtas 1209 m.

6.Padujos universitetas (Italija). Įkurtas 1222 m.

7.Neapolio Federiko II universitetas (Italija). Įkurtas 1224 m.

8.Sienos universitetas (Italija). Įkurtas 1240 m.

9.Karolio universitetas Prahoje (Čekija). Įkurtas 1348 m.

10.Jogailos universitetas Krokuvoje (Lenkija). Įkurtas 1364 m.

Vilniaus universitetas iš Baltijos šalių pats seniausias ir jis įkurtas 1579 metais.

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Matthew Herbert (as Doctor Rockit) – Café De Flore (Kino pavasaris 2025, muzika)

Sveiki, skaitytojai,

Daugelis, kurie 2025 metais lankotės ar lankėtės Kino pavasaryje, tikriausiai girdėjote ir šių metų Kino pavasario pagrindinę festivalio muziką, kuri priklauso Matthew Herbert (as Doctor Rockit) – Café De Flore.

„Café de Flore“ yra daina, kurią atliko Doctor Rockit. Daina buvo išleista 2000 m. albume „Indoor Fireworks“. Daina yra apie Paryžiaus kavos barą „Café de Flore“. Daina yra populiari tarp bohemiškos Paryžiaus auditorijos. Daina „Café de Flore“ buvo panaudota 2011 m. to paties pavadinimo Kanados filme „Café de Flore“ (režisierius Jeanas-Marcas Vallée). Filmas pasakoja dviejų nesusijusių istorijų apie meilę ir likimą istoriją, o daina naudojama kaip pasikartojantis motyvas visame filme. Filmas buvo gerai įvertintas kritikų, kurie gyrė jo vizualumą, muziką ir pasakojimą. „Café de Flore“ buvo ypač giriamas už atmosferos ir emocinio gylio sukūrimą filme. Šiemet šis garso takelis tapo Kino pavasario pagrindine melodija, tiesa, ne pirminė versija, bet remix, kuris, sakyčiau, man labiau patinka už originalą.

Matthew Herbert yra britų elektroninės muzikos atlikėjas, prodiuseris ir DJ, žinomas dėl savo eksperimentinio ir koncepcinio požiūrio į muziką. Jis gimė 1972 m. Didžiojoje Britanijoje ir pradėjo muzikinę karjerą 1990-ųjų pradžioje. Herbertas išgarsėjo dėl savo neįprastų garsų naudojimo, dažnai įtraukdamas kasdienius objektus ir aplinkos įrašus į savo kūrinius.

Jis išleido albumus ir EP įvairiais slapyvardžiais, įskaitant Doctor Rockit, Radio Boy ir Mr. Vertigo. Kaip Doctor Rockit, jis sukūrė tokius albumus kaip „The Music of Sound“ (1996) ir „Indoor Fireworks“ (2000), kuriuose derina elektroninę muziką su džiazo ir downtempo elementais.

Herbertas taip pat yra žinomas dėl savo politinio aktyvizmo, kuris dažnai atsispindi jo muzikoje. Jis yra išleidęs albumus, tyrinėjančius tokias temas kaip vartotojiškumas, karas ir maisto pramonė.

Per savo karjerą Herbertas bendradarbiavo su įvairiais atlikėjais ir grupėmis, įskaitant Róisín Murphy, Björk ir The Invisible. Jis taip pat sukūrė muziką filmams ir televizijos laidoms. Šiandien siūlau paklausyti priminės versijos ir Café De Flore – Charles Webster Remix.

Pirminė 2000-ųjų versija.

Café De Flore – Charles Webster Remix, skambanti Kino pavasaryje 2025

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Aistė Pilvelytė apie savo pasirodymus "Eurovizijoje" ir ateities planus

„Tu esi Lietuvos žvaigždė, į tavo koncertus eina daug žmonių, esi mylimas, o „Eurovizijoje“, tarkim, užimi paskutinę vietą. Mėsmalė, daug apkalbų, žinomi žmonės bijo šio konkurso. Pirmą kartą dalyvavau 17-os metų, net nesupratau, ką ten darau. Jauna, turinti balsą, bet neturinti vidinės brandos, žiūriu į tą pasirodymą, jis nieko netransliuoja. Bet tu taip pradedi savo kelią – nuo paskutinės vietos iki... antros. Ir tas antras numeris labai geras. Nes tu daug atsakomybės nusiimi, o antras likęs pasirodymas dažniausiai geresnis nei pirmas. <...> Dalyvausiu, kol širdis gyva. Gyvenimas trumpas, po 40-mečio dar greičiau laikas bėga.“ Aistė Pilvelytė

Maištinga Siela