Sveiki mielieji, šiandien ir aš nutariau pagaliau prabilti apie socialines studentų stipendijas ir visą pinigų mašinos reikalą. Galiausiai ir man trūko kantrybė, na, tokia jau dalia ištiko šį blogą, kad pavirto skundų knyga, įdomu, ar pastarąja kas nors bent skaito, įvertina, ar šis sukurtas saitas tik tam, kad piliečiai galėtų išlieti savo pyktį, nusivylimą ir kitas neigiamas emocijas. Nori sužinoti tautos nuotaikas – eik į skundų knygą ir sužinosi, kas dabar vyrauja Lietuvoje, bet dabar ne apie tai. Vis su drauge piktdžiugiškai pokštaujame, kad socialinė stipendija išgelbės pasaulį, juk buvo žadėta pačios valdžios, kad mieli studentai gaus socialines stipendijas, tokias, kad net pragyventi bus galime ar dar liks pinigų, sėdim kaip sėdėja, niekas tų stipendijų nemato, o jei ir matė, tai per vieną semestrą gavo grašius. Įdomu, kaip galima iš jų išsilaikyti, juk buvo tiek žadėta ir sakyta? Pasirodo mistinių dalykų pasitaiko ir dvidešimt pirmame amžiuje, bet neskubėkime dėl to krykštauti, juk ta socialinė stipendija, kuri turėjo išgelbėti studentą, padėti susimokėti už nuomą, įsigyti rūbų, maistui kirti savo dalį, o dar gal ir į filmą nueiti, jau nekalbu apie tai, kad pagal pažadus buvo tokios nuotaikos, kad čia ta stipendija galėsime tiek gyventi, kad jos liks net aukos aukoti skurstantiems Afrikos vaikams, užkamšyti Lietuvos biudžeto skyles, apkeliauti pasaulį ir šiaip gatvėmis dar pažarstyti. Bet matome kaip savo ausis, kaip visada šie pinigėliai sugulė į kitas kišenes, ne paslaptis, kad dalis į oligarchų godžias pinigines, tikriausiai pirktas kokiame Tailande ar JAV kaip suvenyras. Na, o mes, studentai, vėl didžiai sotūs pažadais. Jei kas nors už kiekvieną pažadą man duotų po litą, jaučiu, ir aš išlėkčiau į kokį Tailandą pamedituoti, bet deja, deja... Jau nekalbu apie skatinamąsias stipendijas VPU universitete, ypatingai lituanistų fakultetui, kuris amžinai kenčia nepriteklius ir yra bene skurdžiausias! Čiut nuo kėdės nenukritau, kai Delfije pasirodė kalnus vertas straipsnis, apie tai, kaip VPU ir Riomeris pasiūlė studijas trumpinti net iki trijų metų, nenumušant kreditų! Mat, juk reikia lygiuotis į Europos universitetus ir modernėti, neatsižvelgiant, kad pusę dalykų studijų programose yra net nereikalingų, o iš svarbiausiųjų dalykų begėdiškai atimami kreditai tarkim kokiai kūno kultūrai ar užsienio kalbai. Na, jei jau taip modernėjame ir lygiuojamės į Europą, tai tvarkomės nuo pagrindų, pagaliau jei studijų trukmė tokia, tai lai ir stipendijos būna užsienio lygiu, kodėl šito žebenkštys negali padaryti, a? Kalbant apie stipendijas, visi tik susiraukia kažkodėl, tarsi bertume druską ant atviros žaizdos, vadinasi, kažkur prapuola pinigai ir niekas negali jų išlupti. Kažkodėl visi reikalauja mokėti už troleibuso bilietėlius, o neduok dieve sučiups, baudą mokėsi, o kodėl niekas valstybei neišrašo baudų už tai, kad nesumoka mums? Kažkodėl iš vargšo piliečio reikalaujama iki paskutinės kelnių siūlės sąžiningumo, o jei, neduok dieve, jo nebus, dar ir nubaus, o štai valdžia gali sau leisti piktnaudžiauti į valias. Tokios nelygios svarstyklės ne tik kelia pyktį, bet jau isterišką (beviltišką?) juoką, kad ant tokių pamotų sėdime mes. Tauta šoka kaip žiurkės pagal užburtą valdžios fleitą, kol galiausiai iš mūsų melžia naudą, mes tik susėdę dejuojame, būtų mano valia, nueičiau visus kaltininkus padegčiau, o veidus išvoliočiau fekalijose. Svarbiausia, mes suprantame, kad sunkmetis, kad gal ir nėra tų visų pinigėlių, bet kad jie visai neprieina ir niekas iš vyriausybės net neketina dėl to aiškintis, tai yra smūgis žemiau juostos, reiškia, dabar sunkmečiu figos lapu kaip Adomas valdžia prisidengs ir prisikakoję nematomai į delną, turinį susikiš sau į kišines. Štai, gavau nemokama vietą universitete ir tik gavau vieną stipendiją, kurios sumos geriau neminėsiu, bet už ją bent susimokėjau garbingą kontrolierės išrašytą baudą ir liko tik centai. Kitą stipendija nusimato tik po pusmečio, nors šiaip kas mėnesį turėčiau gauti reguliarią sumą kaip ir daugumoj universitetų. Bet geriau špygą taukuota. Tokiu atveju belieka vėl keikti pinigų skirstytojus ir džiaugtis, kad bent jau už mokslą nereikia mokėti. Štai tokios žaidomo taisyklės, kurio pavadinimas – „Melžk studentą, kol pastips“. Mūsų pienų liaukos nėra jau tokios didelės, liūdniausia, kad valdžia aprėpusi ne tik universitetą, bet ir kitas institucijas sėkmingai lyg ąsai suteneriai mus visus išnaudoja, tad, mielieji, giedokime: „Amen, Juze!“ juk visgi bandome atitikti užsienio šalių standartus! Tokia nuoširdi veidmainystė verta pasaulinės Nobelio taikos vardo ir visų liaupsių.
Jūsų Pasipiktinusi Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą