Dienos citata: Olga Tokarczuk apie žydus, katalikus ir kitus, kurie kasdien gyvena prasilenkdami savo pasaulyje

 

Sveiki, mielieji.
 
Neseniai pradėjau skaityti lenkų nobelistės Olgos Tokarczuk esė rinkinį „Jautrusis pasakotojas“ ir jau norisi ištisai ir išilgai ją cituoti.
 
„Kadaise varčiau du kelionių vadovus po tą pačią Lenkijos dalį: vieną parašytą katalikų, kitą –  žydų. Visiškai skirtingus. Abiejų šių grupių keliautojai tikrai prasilenktų kaip šešėliai niekada nesusitikę. Jų maršrutai nesusikirstų, nes šiuose vadovuose pateiktos praeities panoramos ir patirtys visiškai skirtingos. <...> Ar iš viso egzistuoja koks nors vienas pasaulis – tas „unus mundus“, apie kurį svajojo filosofai? Didelis, neutralus ir objektyvus universumas, kuriame visi galime susitikti ir vienas kitame įžvelgti artumą. O gal gyvendami vienoje erdvėje ir tiesų gyvename savo fantazijose?“ Olga Tokarczuk
 
 
Maištinga Siela

10 šiuolaikinių gyvų pasaulio genijų, apie kuriuos galbūt nieko negirdėjote: nuo Terence Tao iki Sir Andrew Wiles

Sveiki, skaitytojai,

 

Kažkas manęs paklausė, gal žinau bent tris genijus, kurie būtų šiuolaikiniai ir dar nemirę? Susimąsčiau, kad apie mirusiuosius žinome daugiau, nei gyvuosius, todėl pasidomėjau plačiau ir štai ką sužinojau...

 

1. Matematikas Terence Tao

 

Dažnai „Matematikos Mocartu“ tituluojamas Terence’as Tao yra fenomenalus protas, kurio intelektiniai gebėjimai peržengia įprastas suvokimo ribas – manoma, kad jo IQ gali siekti net 230. Jo genialumas pasireiškė dar kūdikystėje: būdamas vos dvejų metų, jis jau mokė kitus vaikus skaičiuoti, o sulaukęs 24-erių tapo jauniausiu visų laikų profesoriumi prestižiniame UCLA universitete. T. Tao unikalumas slypi jo neįtikėtiname produktyvume ir gebėjime vienodai giliai nardyti po skirtingas matematikos sritis – nuo skaičių teorijos iki sudėtingų dalinių išvestinių lygčių. Už šį universalumą ir daugybės pamatinių problemų sprendimą jis buvo apdovanotas Fieldso medaliu, dažnai vadinamu matematikos Nobelio premija.

 

2. Šachmatininkas Magnus Carlsen

 

Norvegų šachmatų didmeistris Magnus Carlsenas yra laikomas geriausiu kada nors gyvenusiu šio žaidimo virtuozu, pasiekusiu patį aukščiausią reitingą šachmatų istorijoje. Jo genialumas nėra vien tik „sausas“ skaičiavimas ar fotografinė atmintis, leidžianti prisiminti tūkstančius ėjimų; tai unikali, beveik antgamtinė intuicija, leidžianti jam jausti pozicijos harmoniją ten, kur kiti mato chaosą. M. Carlseno protines galias puikiai iliustruoja jo gebėjimas žaisti „aklai“: jis gali vienu metu varžytis prieš dešimt oponentų užrištomis akimis, laikydamas visas šias partijas savo galvoje ir laimėdamas prieš kiekvieną varžovą, kas demonstruoja neįtikėtiną vizualizacinį mąstymą.

 

3. Fizikas Edward Witten

 

Teorinės fizikos pasaulyje Edwardas Wittenas yra garbinamas kaip Alberto Einšteino intelektualinis įpėdinis, sugebėjęs nutiesti tiltą tarp aukštosios matematikos ir fizinės realybės. Jis yra pagrindinis „Stygų teorijos“ (tiksliau, M-teorijos) architektas – teorijos, kuri siekia paaiškinti pačią visatos struktūrą. Jo mąstymo gylis yra toks išskirtinis, kad E. Wittenas tapo vieninteliu fiziku istorijoje, apdovanotu Fieldso medaliu – apdovanojimu, skirtu matematikams. Tai rodo, kad jo kuriami fizikiniai modeliai yra tokie elegantiški ir sudėtingi, jog jie patys savaime tampa matematikos mokslo proveržiais.

 

4. Informatikas Demis Hassabis

 

Demis Hassabis yra retas universalaus genijaus pavyzdys: buvęs šachmatų vunderkindas ir vaizdo žaidimų kūrėjas tapo vienu įtakingiausių dirbtinio intelekto architektų pasaulyje. Įkūręs „DeepMind“, jis siekė ne šiaip sukurti protingą programą, bet išspręsti patį intelekto kodą. Jo komandos sukurta „AlphaGo“ sistema tapo istoriniu lūžiu, įveikusi žmogų sudėtingiausiame stalo žaidime „Go“, tačiau didžiausias jo triumfas yra „AlphaFold“. Ši sistema išsprendė 50 metų kankinusią „baltymų lankstymosi“ problemą, leisdama nuspėti baltymų struktūras – tai revoliucinis įrankis, atveriantis kelią naujų vaistų kūrimui ir ligų gydymui.

 

5. Matematikas Grigori Perelman

 

Grigorijus Perelmanas yra viena paslaptingiausių ir mįslingiausių asmenybių mokslo istorijoje, tapęs asketiško atsidavimo mokslui simboliu. 2002–2003 metais šis rusų matematikas atliko tai, kas atrodė neįmanoma – įrodė Puankarė (Poincaré) hipotezę, vieną iš septynių „Tūkstantmečio problemų“, kuri matematikams ramybės nedavė daugiau nei šimtmetį. Tačiau pasaulį jis dar labiau nustebino savo reakcija į sėkmę: G. Perelmanas atsisakė priimti tiek jam skirtą milijono dolerių premiją, tiek prestižinį Fieldso medalį. Jis pareiškė, kad jam nereikia jokio išorinio pripažinimo ar pinigų, nes pats problemos išsprendimas ir tiesos atradimas jam yra didžiausias atlygis, taip pasirinkdamas visišką atsiskyrėlio gyvenimą.

 

6. Noam Chomsky

 

Noamas Chomsky dažnai vadinamas „šiuolaikinės lingvistikos tėvu“, nes jo idėjos iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas mus daro žmonėmis. Jis paneigė ilgai vyravusią nuomonę, kad kalba yra tik išmokstamas įprotis, ir pristatė „universaliosios gramatikos“ teoriją. Pasak N. Chomsky, gebėjimas kalbėti yra biologiškai „įrašytas“ į mūsų smegenų struktūrą nuo gimimo. Jo indėlis neapsiriboja vien kalbotyra; jo darbai padėjo pamatus kognityviniams mokslams, o aštrios filosofinės bei politinės įžvalgos pavertė jį vienu svarbiausių šio laikmečio viešųjų intelektualų.

 

7. Biochemikė Jennifer Doudna

 

Biochemikė Jennifer Doudna yra mokslininkė, kurios atradimas suteikė žmonijai dievišką galią – galimybę perrašyti gyvybės kodą. Ji yra viena iš CRISPR-Cas9 technologijos, dar vadinamos „genų žirklėmis“, kūrėjų. Šis metodas leidžia mokslininkams neįtikėtinai tiksliai iškirpti, pakeisti ar įterpti DNR fragmentus gyvuose organizmuose. Už šį revoliucinį darbą ji buvo apdovanota Nobelio premija, o jos technologija atvėrė duris paveldimų genetinių ligų, tokių kaip pjautuvinė anemija, gydymui, kartu sukeldama ir sudėtingas etines diskusijas apie žmogaus ateitį.

 

8. Matematika Sir Andrew Wiles

 

Sero Andrew Wileso istorija yra vienas romantiškiausių ir labiausiai įkvepiančių pasakojimų matematikos istorijoje, liudijantis apie neįtikėtiną žmogaus kantrybę. Dar būdamas vaikas, jis susižavėjo Didžiąją Ferma teorema – problema, kurios niekas negalėjo išspręsti daugiau nei 350 metų. Tapęs profesionaliu matematiku, jis septynerius metus dirbo visiškoje izoliacijoje ir paslaptyje, atsiribojęs nuo pasaulio savo namų palėpėje, kol galiausiai pateikė istorinį įrodymą. Jo pasiekimas ne tik užvertė vieną seniausių mokslo knygų, bet ir tapo intelektualinės aistros bei atkaklumo pavyzdžiu visam pasauliui.

 

9. Vitalik Buterin

 

Vitalikas Buterinas, būdamas vos 19 metų jaunuolis, sugebėjo pamatyti tai, ko nematė finansų veteranai, ir sukūrė technologiją, pakeitusią pasaulio ekonomiką. Nors „Bitcoin“ jau egzistavo, V. Buterinas suprato jo ribotumą (tai buvo tik skaitmeninis auksas) ir sukūrė „Ethereum“ – platformą, kuri veikia kaip pasaulinis kompiuteris. Jo genialioji inovacijos dalis buvo „išmaniosios sutartys“ (angl. smart contracts), kurios leido programuoti pinigus ir kurti decentralizuotas programas. Tai davė pradžią visiškai naujai finansų (DeFi) ekosistemai, kurioje sandoriai vyksta be tarpininkų.

 

10. Sir Roger Penrose

 

Seras Rogeris Penrose’as yra mąstytojas, sugebantis sujungti griežtą matematiką su vaizduote apie visatos paslaptis. Ilgametis Stepheno Hawkingo kolega, R. Penrose’as gavo Nobelio premiją už tai, kad matematiškai įrodė, jog juodosios skylės nėra tik mokslinė fantastika, o neišvengiama bendrosios reliatyvumo teorijos pasekmė. Jo genialumas pasižymi unikaliu geometriniu mąstymu – jis mato visatą per formas ir struktūras. Be kosmologijos, jis garsėja ir savo drąsiomis, nors ir kontroversiškomis, teorijomis apie žmogaus sąmonės kilmę, teigdamas, kad smegenų veikla gali būti susijusi su kvantiniais procesais.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "Nemunas" 2025 (kovas, balandis): aktorė Viktorija Kuodytė, dirigentė Giedrė Šlekytė

 

Viktorija Kuodytė yra viena ryškiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro ir kino aktorių. Gimusi 1970 m. Vilniuje, ji 1994 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dar būdama studentė, pradėjo vaidinti Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, kurie tapo svarbiu jos kūrybinio kelio pradžios tašku ir lėmė ilgalaikį bendradarbiavimą.

Per savo karjerą V. Kuodytė sukūrė įsimintinų vaidmenų įvairiuose Lietuvos teatruose, tokiuose kaip „Meno fortas“, Kauno valstybinis dramos teatras ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras, o nuo 2011 m. yra Vilniaus Jaunimo teatro trupės narė. Jos talentas ir universalumas atsiskleidė tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose pastatymuose, kuriuose ji įkūnijo sudėtingus ir įvairiaplanius personažus. Aktorės darbai teatre pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, įskaitant „Kristoforus“ statulėles už geriausius moters vaidmenis.

Be teatro, Viktorija Kuodytė taip pat yra aktyvi kino aktorė, vaidinusi įvairiuose lietuviškuose ir tarptautiniuose filmuose. Jos sukurtus vaidmenis kine kritikai ir žiūrovai vertina už gilumą ir įtaigumą. Nuo 2006 m. V. Kuodytė taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, profesorė, perduodanti savo patirtį ir žinias jaunajai aktorių kartai. 2019 m. aktorė buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.

Giedrė Šlekytė yra talentinga ir tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė, kilusi iš Lietuvos. Muzikinį išsilavinimą ji pradėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, o vėliau studijavo dirigavimą Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, Leipcigo muzikos ir teatro akademijoje bei Ciuricho menų universitete.

Jos profesionali karjera sparčiai kilo po sėkmingo dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose. G. Šlekytė yra Tarptautinio Malko jaunųjų dirigentų konkurso Kopenhagoje laureatė. 2015 metais ji buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų apdovanojimui, o 2018 metais – "Metų naujoko" kategorijoje Tarptautiniuose operos apdovanojimuose.

Dirigentė aktyviai koncertuoja su įvairiais orkestrais Europoje ir už jos ribų. Ji yra dirigavusi tokiuose žymiuose teatruose kaip Ciuricho opera, Frankfurto opera ir kituose. G. Šlekytė taip pat yra aktyvi lietuvių muzikos ambasadorė, atliekanti lietuvių kompozitorių kūrinius įvairiose šalyse.

Maištinga Siela

Žmogaus (Homo Sapiens) vieta Žemės planetos rūšių evoliuzijos rate

 Sveiki,

 

Bet kaip įdomiai atrodo ši schema. Sunku patikėti, bet tas į sraigės ratus besisukantis gyvybės ratas yra visų iki šiol gyvų aptiktų ir žinomų gyvybės rūšių mūsų Žemėje sąrašas, kuriame savo vietą užima ir žmogus, homo sapiens. Turint galvoje, kad šioji rūšis pavergė beveik visas esančias kitas.

 

Maištinga Siela

Aktualijos: ar lietuviai bijo pasisakyti ir atskleisti savo politines pažiūras?

Labi, žmonės,

 

Reaguoju į gana protingą kunigo Ričardo Doveikos pasisakymą, nors daugel klausimų su juo ir nesutinku, bet šiuo atveju TAIP.

 

Manau, kad daugelis ne tiek politines pažiūras viešinti bijo, kiek vienu ar kitu klausimu pasisakyti, pvz., skiepų, švietimo ar krašto gynybos klausimais, nes žiniasklaida ir influenceriai (viešosios nuomonės formuotojai) daro be proto didelį spaudimą segreguodami žmones. Pasisakęs kitaip, būsi vatnikas, propagandistas, putinistas. Negalvojau, kad vieną dieną Lietuvoje ims veikti tokia minkštosios galios ir valdžios forma šitokiu visuotiniu mastu, bet taip, individualiam požiūriui naikinti yra sukurtos nišos ir priemonės – tu su tuo arba su mumis. O jeigu nei su kuo? Jeigu man patinka tavo cepelinai ir koks įstatymas paspirtukų kontrolės, bet nekenčiu šaltibarščių ir galimybių paso – viso gero pustoniams, todėl taip, sukuriama terpė patylėti (kitaip sakant, bijoti) ir geriau nereikšti nuomonės, nes gyvenimas prie ežeriuko geresnis, nei su socialinės architektūros krekenomis.

 

Maištinga Siela

Dar vienas istorinis viršelis ant žurnalo "Žmonės" viršelio: Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė

 Sveiki,

Pamenate Naglio Bieranco ir Luko Griciaus viršelį L‘Officiel, kurį paskatino išleisti šviesaus atminimo Agnė Jegalavičiūtė? Praėjo nemažai laiko, pokyčiai vyksta labai dideli ir šiandien, populiariausiame Lietuvos žurnale „Žmonės“ turime dviejų mamų (Jūratės Juškaitės ir Birutės Sabatauskaitės) viršelį su jų naujagime Elena (Ela).

Kol homofobiniai portalai ir facebook grupės tąso šį viršelį aptarinėdami veikėjų dauginimosi būdus, LGBTQ švenčia pergalę. Nors ne pergalę, o lygiateisiškumą būti su visais viešai taip, kaip ir visi. Anuomet, pamenu dar prieš 15-20 metų, LGBT būdavo tik pikantiškose skiltyse, o Gražulis kaip skandalistas „puošdavo“ viršelius. Šiandien Gražulis plačiau suvokiamas kaip šeimų santuokos mokinantis kvailelis, kuris pats turi nesantuokinę dukrą su žuvies pardavėja (atleiskite, Birute, iš Palangos, tai ne Jūsų kaltė). Džiaugiuosi pokyčiais.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Wisława Szymborska, lenkų poetė, apie pyktį ir neapykantą

 

Sveiki,

Šįkart beskaitydamas Tomo Venclovos verstus lenkų poetės, nobelistės Wisławos Szymborska (1923-2012) eilėraščių rinktinę „33 eilėraščiai“, įsiminė ten užfiksuota citata, kaip autorė svarsto apie neapykantos vadinamąjį geną, kuris liudija rašytoją mąstančią kaip apie šio reiškinio paveldimumą tikriausiai kultūriniais kodais. Vis nepaliauju galvoti tarp eilučių suskambusia prasme: o kiek neapykanta iš tikrųjų pasitarnavo kaip tarnaitė istorijoje? Jeigu ne ji, gal manęs ir tavęs, skaitytojau, čia nebūtų?

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Henry Murray apie žmogaus skirtingus gebėjimus ir panašumus

Sveiki,

Šios dienos citata gana pedagogiška, kadangi ji priklauso žymiam amerikiečių psichologui Henry Murray (1893-1988), kuris tyrinėjo žmogaus individualybę. Iš esmės jis vienas iš pagrindinių teoretikų, kuris padėjo pamatus žmogaus individualumui suvokti. Iš tikrųjų šia citata naudojuosi tada, kai noriu nusakyti kiekvieno iš mūsų unikalumą ir panašumą. Esame unikalios būtybės, kurios išmoksta tokių pat dalykų, tačiau juos geba išmokti nevienodai ir tik pagal savo individualius gebėjimus. Aišku, šią citatą galima taikyti bet kokioje srityje, kai norime pabrėžti žmogaus panašumą arba skirtingumą. Kiekvienam pagal situaciją ir poreikį.

Jūsų Maištinga Siela