Sveiki, skaitytojai,
Kažkas manęs paklausė, gal žinau bent tris genijus,
kurie būtų šiuolaikiniai ir dar nemirę? Susimąsčiau, kad apie mirusiuosius
žinome daugiau, nei gyvuosius, todėl pasidomėjau plačiau ir štai ką
sužinojau...
1. Matematikas Terence Tao
Dažnai „Matematikos Mocartu“ tituluojamas Terence’as
Tao yra fenomenalus protas, kurio intelektiniai gebėjimai peržengia įprastas
suvokimo ribas – manoma, kad jo IQ gali siekti net 230. Jo genialumas
pasireiškė dar kūdikystėje: būdamas vos dvejų metų, jis jau mokė kitus vaikus
skaičiuoti, o sulaukęs 24-erių tapo jauniausiu visų laikų profesoriumi
prestižiniame UCLA universitete. T. Tao unikalumas slypi jo neįtikėtiname
produktyvume ir gebėjime vienodai giliai nardyti po skirtingas matematikos
sritis – nuo skaičių teorijos iki sudėtingų dalinių išvestinių lygčių. Už šį
universalumą ir daugybės pamatinių problemų sprendimą jis buvo apdovanotas
Fieldso medaliu, dažnai vadinamu matematikos Nobelio premija.
2. Šachmatininkas Magnus Carlsen
Norvegų šachmatų didmeistris Magnus Carlsenas yra
laikomas geriausiu kada nors gyvenusiu šio žaidimo virtuozu, pasiekusiu patį
aukščiausią reitingą šachmatų istorijoje. Jo genialumas nėra vien tik „sausas“
skaičiavimas ar fotografinė atmintis, leidžianti prisiminti tūkstančius ėjimų;
tai unikali, beveik antgamtinė intuicija, leidžianti jam jausti pozicijos
harmoniją ten, kur kiti mato chaosą. M. Carlseno protines galias puikiai
iliustruoja jo gebėjimas žaisti „aklai“: jis gali vienu metu varžytis prieš dešimt
oponentų užrištomis akimis, laikydamas visas šias partijas savo galvoje ir
laimėdamas prieš kiekvieną varžovą, kas demonstruoja neįtikėtiną vizualizacinį
mąstymą.
3. Fizikas Edward Witten
Teorinės fizikos pasaulyje Edwardas Wittenas yra
garbinamas kaip Alberto Einšteino intelektualinis įpėdinis, sugebėjęs nutiesti
tiltą tarp aukštosios matematikos ir fizinės realybės. Jis yra pagrindinis
„Stygų teorijos“ (tiksliau, M-teorijos) architektas – teorijos, kuri siekia
paaiškinti pačią visatos struktūrą. Jo mąstymo gylis yra toks išskirtinis, kad
E. Wittenas tapo vieninteliu fiziku istorijoje, apdovanotu Fieldso medaliu –
apdovanojimu, skirtu matematikams. Tai rodo, kad jo kuriami fizikiniai modeliai
yra tokie elegantiški ir sudėtingi, jog jie patys savaime tampa matematikos
mokslo proveržiais.
4. Informatikas Demis Hassabis
Demis Hassabis yra retas universalaus genijaus
pavyzdys: buvęs šachmatų vunderkindas ir vaizdo žaidimų kūrėjas tapo vienu
įtakingiausių dirbtinio intelekto architektų pasaulyje. Įkūręs „DeepMind“, jis
siekė ne šiaip sukurti protingą programą, bet išspręsti patį intelekto kodą. Jo
komandos sukurta „AlphaGo“ sistema tapo istoriniu lūžiu, įveikusi žmogų
sudėtingiausiame stalo žaidime „Go“, tačiau didžiausias jo triumfas yra
„AlphaFold“. Ši sistema išsprendė 50 metų kankinusią „baltymų lankstymosi“
problemą, leisdama nuspėti baltymų struktūras – tai revoliucinis įrankis,
atveriantis kelią naujų vaistų kūrimui ir ligų gydymui.
5. Matematikas Grigori Perelman
Grigorijus Perelmanas yra viena paslaptingiausių ir
mįslingiausių asmenybių mokslo istorijoje, tapęs asketiško atsidavimo mokslui
simboliu. 2002–2003 metais šis rusų matematikas atliko tai, kas atrodė
neįmanoma – įrodė Puankarė (Poincaré) hipotezę, vieną iš septynių
„Tūkstantmečio problemų“, kuri matematikams ramybės nedavė daugiau nei
šimtmetį. Tačiau pasaulį jis dar labiau nustebino savo reakcija į sėkmę: G.
Perelmanas atsisakė priimti tiek jam skirtą milijono dolerių premiją, tiek
prestižinį Fieldso medalį. Jis pareiškė, kad jam nereikia jokio išorinio
pripažinimo ar pinigų, nes pats problemos išsprendimas ir tiesos atradimas jam
yra didžiausias atlygis, taip pasirinkdamas visišką atsiskyrėlio gyvenimą.
6. Noam Chomsky
Noamas Chomsky dažnai vadinamas „šiuolaikinės
lingvistikos tėvu“, nes jo idėjos iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas
mus daro žmonėmis. Jis paneigė ilgai vyravusią nuomonę, kad kalba yra tik
išmokstamas įprotis, ir pristatė „universaliosios gramatikos“ teoriją. Pasak N.
Chomsky, gebėjimas kalbėti yra biologiškai „įrašytas“ į mūsų smegenų struktūrą
nuo gimimo. Jo indėlis neapsiriboja vien kalbotyra; jo darbai padėjo pamatus
kognityviniams mokslams, o aštrios filosofinės bei politinės įžvalgos pavertė
jį vienu svarbiausių šio laikmečio viešųjų intelektualų.
7. Biochemikė Jennifer Doudna
Biochemikė Jennifer Doudna yra mokslininkė, kurios
atradimas suteikė žmonijai dievišką galią – galimybę perrašyti gyvybės kodą. Ji
yra viena iš CRISPR-Cas9 technologijos, dar vadinamos „genų žirklėmis“, kūrėjų.
Šis
metodas leidžia mokslininkams neįtikėtinai tiksliai iškirpti, pakeisti ar
įterpti DNR fragmentus gyvuose organizmuose. Už šį revoliucinį darbą ji buvo
apdovanota Nobelio premija, o jos technologija atvėrė duris paveldimų genetinių
ligų, tokių kaip pjautuvinė anemija, gydymui, kartu sukeldama ir sudėtingas
etines diskusijas apie žmogaus ateitį.
8. Matematika Sir Andrew Wiles
Sero Andrew Wileso istorija yra vienas romantiškiausių
ir labiausiai įkvepiančių pasakojimų matematikos istorijoje, liudijantis apie
neįtikėtiną žmogaus kantrybę. Dar būdamas vaikas, jis susižavėjo Didžiąją Ferma
teorema – problema, kurios niekas negalėjo išspręsti daugiau nei 350 metų.
Tapęs profesionaliu matematiku, jis septynerius metus dirbo visiškoje
izoliacijoje ir paslaptyje, atsiribojęs nuo pasaulio savo namų palėpėje, kol
galiausiai pateikė istorinį įrodymą. Jo pasiekimas ne tik užvertė vieną seniausių
mokslo knygų, bet ir tapo intelektualinės aistros bei atkaklumo pavyzdžiu visam
pasauliui.
9. Vitalik Buterin
Vitalikas Buterinas, būdamas vos 19 metų jaunuolis,
sugebėjo pamatyti tai, ko nematė finansų veteranai, ir sukūrė technologiją,
pakeitusią pasaulio ekonomiką. Nors „Bitcoin“ jau egzistavo, V. Buterinas
suprato jo ribotumą (tai buvo tik skaitmeninis auksas) ir sukūrė „Ethereum“ –
platformą, kuri veikia kaip pasaulinis kompiuteris. Jo genialioji inovacijos
dalis buvo „išmaniosios sutartys“ (angl. smart contracts), kurios leido
programuoti pinigus ir kurti decentralizuotas programas. Tai davė pradžią visiškai
naujai finansų (DeFi) ekosistemai, kurioje sandoriai vyksta be tarpininkų.
10. Sir Roger Penrose
Seras Rogeris Penrose’as yra mąstytojas, sugebantis
sujungti griežtą matematiką su vaizduote apie visatos paslaptis. Ilgametis
Stepheno Hawkingo kolega, R. Penrose’as gavo Nobelio premiją už tai, kad
matematiškai įrodė, jog juodosios skylės nėra tik mokslinė fantastika, o
neišvengiama bendrosios reliatyvumo teorijos pasekmė. Jo genialumas pasižymi
unikaliu geometriniu mąstymu – jis mato visatą per formas ir struktūras. Be
kosmologijos, jis garsėja ir savo drąsiomis, nors ir kontroversiškomis,
teorijomis apie žmogaus sąmonės kilmę, teigdamas, kad smegenų veikla gali būti
susijusi su kvantiniais procesais.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą