Sveiki, mieli skaitytojai,
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, stengiuosi reflektuoti
savaitę ir galiu pasakyti, kad šioji buvo viena tokių stabiliausių ir
puikiausių šį rudenį. Deja, jau ir paskutinė, nes iš tikrųjų baigiasi
kalendorinis ruduo, todėl pernelyg nepsichuodamas paankstintomis
Kalėdomis, bet visgi... pasipuošėme namie tradiciškai Kalėdų eglę, įjungėme spingsinčias
girliandas ir toks jausmas, kad tai savotiškas atsisveikinimas su rudeniu.
O kaip man patinka ši vyro rudeniniuose lapuose
fotografija! Toks jausmas, lyg taip reikėtų gyventi visada, nepriklausomai nuo
sezoniškumo. Kiekviena diena palaima, nepriklausomai, kas vyksta aplinkui ir
kokios verda ir vyksta dramos, melodramos.
Bandau suvokti, kas nulėmė tokią stabilią ir puikią
savaitę, ir negaliu įvardyti. Nei mano kažin kokios didelės pastangos, nei
kažin kokia didelė sąmoningumo disciplina, nors rinkausi į destrukcijas
neįsivelti, nors ir buvo nemažai pagundų, tačiau, atrodo, kad prasklendžiau
virš visko kaip koks vaiduoklis olandas ir neužkliuvau, neįklimpau, nepakliuvau
į spąstus.
Savaitgalį patyriau malonumą apsipirkinėdamas. Tais retais
atvejais man tai net labai patinka ir įtraukia: ieškoti sau ko nors
nepaviršutiniškai ypatingo, matuotis, apžiūrinėti, suvokiant, kad tai ne iš
kokios nors puikybės, bet iš tos įsikristalizavusios gausos, kad pagaliau ji yra
atėjusi ir turiu ją realizuoti, naudotis, išreikšti jos potencialią energiją. Dažnai
juk būdavome auklėjami kuklumo, saiko, užgožti ego ir puikybę, nesimėgauti, neišlaidauti,
taupyti, tačiau tai gali tapti savęs ribojimo, potencialo praradimo programa. Žmonės,
kurie patys to nesuvokdami pasirenka menkinti ir skursti, atriboja save nuo
materialių dalykų ir net pavydi ir smerkia, kurie mėgaujasi. Nemanau, kad tai
teisingas kelias, tad retsykiais išties gera tiesiog leisti pinigus žinant, kad
gyvenimas baigtinis ir esu kaip ir visi nusipelnęs visko, kas geriausia šiame
gyvenime. Taigi.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą