Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 150: gėrio ir blogio priešprieša tarnauja bendram pažinimui

Sveiki,

 

Dar vienas sekmadienis! Tai metas, kada galima pakilti virš kasdienybės ir sklęsti iš visiškai tolygios ir plačios perspektyvos. Viskas, kas nutinka ir yra, nuo visko galima atsiriboti ir vertinti ne kaip „gerai“ ir blogai“, o besąlygiškai susitaikant, kad kartais pernelyg sureikšminame gerumą ir blogumą, kad visgi visos opozicijos, kurias manomės taip puikiai žiną, iš tikrųjų pasitarnauja viena kitai.

 

Čia prisiminiau J. W. Goethės dramą „Faustas“, kuriame viena iš pagrindinių idėjų yra tai, kad Mefistofelis, kuris šiaip suvokiamas kaip blogis, suktas velnias, iš tikrųjų jo pradas yra tik dalis pažinimo kelio, už kurį nereiktų smerkti Fausto, nes tik išgyvendamas klaidą, jis iš esmės tobulėja.

 

Juk panašiai ir mūsų pačių gyvenimuose. Geriausia yra meditacija, kuri leidžia atsitokėti ir atsitraukti nuo inertiškų įsisenėjusių mechaniškų tikrovės suvokimo modelių. Viskas yra kur kas paprasčiau ir laisviau, nei mums gali atrodyti. Didelė dalis mūsų problemų yra įsitikinimai, kurie mus labai suvaržo. Visas gyvenimas yra įsitikinimų laužymas ir naujų ribų atradimas. Vos tik riba tampa suvokiama ir aiški, dera ją laužyti ir vėl patirti nauja. Tuo žmogus primena jūra: jam lemta iškilti kaip bangai, įgauti aukščiausią savo forma, sudužti, sutekėti atgal į vandenyną ir vėlei užgimti nešamos srovės iš naujo.

 

Maištinga Siela