Sal Rachele. „Laiko
paslaptis“ – Kaunas: Mijalba, 2024. – p. 336.
„Jei norite valdyti laiką, turite mokytis
būti pasaulyje, bet nepriklausyti nuo jo. Tikėjimą, kad mus valdo laikas, turi
pakeisti suvokimas, kad laikas yra viso labo priemonė, kuri leidžia patirti
žemesniuosius planus. Kai įvaldysite meną būti linijiniame laike, atsisakysite
tikėjimo pasaulio iliuzijomis. Tada liausitės vergauti linijiniam laikui;
daugiau nesilankstysite šiam dievui. Džiaugsmingai mokykitės planuoti ir
dėlioti prioritetus, suvokdami, kad visa tai yra tik žaidimas. Jūs išmoksite
valdyti laiką, net žinodami, kad kylate už laiko ribų (p. 302-303).“
Sveiki, mieli skaitytojai,
Šiemet įdomūs knygų skaitymo metai, nes ir vėl niekas
nevyksta taip, kaip susiplanuoji. Metų pirmojoje pusėje su malonumu perskaičiau
amerikiečių dvasinio mokytojo Sal Rachele knygą Sielos integracija
(Mijalba, 2023) ir visai netikėtai sužinojau, kad Sal Rachele atvyksta į
Lietuvą ir į kitas Baltijos šalis, kad apmokytų norinčius suvokti ir gydyti
laike naujuosius mokinius. Būta ir intensyvių seminarų, deja, juose
nedalyvavau, nes mano vasara ir darbai jau buvo suplanuoti seniai, tačiau
žinau, kad buvo pulkelis lietuvių, kurie tikrai susitiko su autoriumi ir dalyvavo
jo mokymuose (tą liudija leidyklos Mijalbos socialinių tinklų įrašai).
Visgi neplanavau taip greitai imti ir perskaityti antrąją autoriaus knygą
pavadinimu Laiko paslaptis (angl. The Mystery of Time),
kurią į lietuvių kalbą išvertė Živilė Šileikaitė, bet nutiko taip, kad nė pats
pernelyg negalvodamas nuėjau į knygyną ir knygą nusipirkau: žinojau, kad šiuo
metu turiu ją įsigyti ir skaityti.
Kuo skiriasi Sielos integracija nuo Laiko
paslaptis knygos? Nesudėtinga atsakyti, kad Sielos integracija parašyta
paties autoriaus kanalizuojant su aukštesniojo daugiadimensinėmis būtybėmis
kūrinys, tačiau jis išleistas senai, o Laiko paslaptis jau gerokai
pačiam autoriui pasikeitus, tad ir naujausioje knygoje pristatomos technikos
labiau nukreiptos į išorinius laiko ir tikrovės pokyčius, kurie dar labiau
atitiktų New Age (Naujosios eros; Naujasis laikas) koncepciją. Knyga
tokia, kad ją perskaičiau prieš kelias savaites, bet jau daugelis dalykų ėmė ir
išblėso, daug reiktų iš naujo atsiversti, o galgi iš naujo skaityti ir
permąstyti. Prisibraukiau daug įdomių minčių keliančių vietų, tad kai kuriomis
autoriaus idėjomis pasidalysiu.
Tikriausiai jau nuo senų senovės žmonėms kildavo
klausimas, ar žmogus turi laisvą valią ar gali keisti savo likimą. Sal Rachele
pristato mokslu ir ezoterika paremtus linijinio ir ne lijininio laiko modelius,
kurie iš esmės leidžia suprasti, kaip veikia Visata ir laikas žemesniuose
tankiuose ir tikrovėse ir aukštesniuose, kur laikas visiškai kitoks. Knygos paskirtis
yra ne tik pristatyti šiuos modelius, bet ir pasiūlyti instrumentus, kaip
įvaldyti laiko tikrovės valdymo variantus ir perspektyvas, kurios yra tikėtinos,
tačiau žmogus vis laikosi vienos dominuojančios laiko linijos. Labiausiai mane
sudomino toji teorija, kuri teigė, kad iš esmės viskas Visatoje jau įvyko, t.
y. visa praeitis ir dabartis hologramine išraiška iš vienos ir tos pačios
Visatos dalelės, kuri išskleidė visas struktūras, planetas, tankius, pasaulius,
civilizacijas, gyvybę ir ją iškart numarino, tad iš esmės esame tik iš vienos
sėklelės, dalelės besirutuliojančios patirčių perspektyvos. Tai labai įdomu,
nes apie Visatos hologromas 1991-1992 metais rašė Michael Talbot knygoje Holograminė
visata (Luceo, 2020).
„Žvelgiant iš aukščiausios perspektyvos,
jums nereikia susisiekti su Aukštesniąja Savastimi, nes jūs jau esate
Aukštesnioji Savastis. Jums reikia tik liautis tapatintis su mažąja savastimi,
liautis tikėti, kad nesate tai, kas iš tikrųjų esate (p. 94).“
Skambėtų ši idėja lyg ir labai banaliai, pernelyg aptakiai, tačiau vienoje
meditacijoje asmeniškai pajutau, kad tai fokusas, ir iš tikrųjų visa
aukštesnioji vedančioji jėga iš esmės yra tikrasis aš, kuris yra gerokai
atitokęs nuo įprastojo ego. Guodžia tai: „Žinojimas, kad viskas yra tobulai
sutvarkyta, išlaisvina savastį ir leidžia jai tiesiog mėgautis gyvenimo didybe
bei įvairove. Jeigu viskas yra Dievas, vadinasi, viskas šventa ir gražu, net
jei atrodo kitaip. Gebėjimas įžvelgti tobulumą kančioje labiau prisideda prie
kančios užbaigimo nei bet kas kita. Tada ego nustoja stengtis aiškinti Dievui,
kaip valdyti visatą. Išnyksta pasipriešinimas tam, kas yra. Tokia yra tikroji
atsidavimo reikšmė (p. 103).“
Nemažai kam atrodo, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek
Europoje ir pasaulyje tyčia yra didinama politinė ir karinė įtampa, tyčia artinama
Trečiojo pasaulinio karo tendencija, atrodo, kad prie to pluša žiniasklaida,
politika, mokesčių mokėtojai, o tie, kurie stačiai sako, kad specialiai kuriama
karo atmosfera, yra pateikiami kaip paskutiniai idiotai. Aišku, jeigu tai
žiūrėsime iš gana plokščios ekonominės ir socialinės šių dienų perspektyvos, tačiau
aukštesnėje perspektyvoje, anot autoriaus, galioja visiškai kitokie dėsniai.
Kaip žinia, sielos dažnai pasirenka patirti kančią dėl to, kad įdomu tą patirti,
patirti agoniją, žudymą, auką ir smurtautoją, o žmogiškasis ego to nepriima,
kad gali būti ne įprastu protu ir akademiniais dalykais suvokiama ir veikiama
tikrovė. Skirmanto Malinausko, neseniai sukūrusio YouTube kanale prieš
dvasinius judėjimus vaizdo klipą, sakyčiau, absoliučiai atitiktų plokščiojo ego
pavyzdį, to nesusivokėlio poziciją, bet ir Skirmantas Malinauskas atlieka tam
tikrą savo funkciją. „Būtų puiku, jeigu, pavyzdžiui, rusai ir žydai burtųsi
į grupes ir siųstų gydančią energiją visiems, kurie žuvo per holokaustą. Dar geriau
būtų, jeigu grupės siųstų gydymą naciams ir bolševikams bei visiems kitiems,
kurie palaiko karą, pavyzdžiui, parduoda ginklus abiem konfliktuojančioms
pusėms. Jeigu ganėtinai daug žmonių siųs meilę (į praeitį ir dabartį) iliuminatams
ir kitoms grupėms, siekiančioms valdyti žmones, pradės vykti realūs pokyčiai (
p. 227-228).“
Taigi pagal Sal Rachela viskas, ką mes mąstome,
teigiame, jaučiame yra energija, o ji gali paveikti aplinką, tad kurdami
sąmoningai tą tikrovę, kokios išties norime, galime daryti poveikį tikrovės
variantams ir vietoj tos laiko linijos, kuriame visgi įvyksta Trečiasis
pasaulinis karas, gyventi tame, kuriame viskas išsisprendžia derybomis. Tai labai
aktualu mūsų tikrovėje, kurioje matome tą sukurtą politinį teatrą, kuriame tam
tikros jėgos (sakyčiau, nebūtinai rusiškos) trokšta karo ir chaoso. Tačiau ar
svarbu, kas ir prieš ką, kai kiekvienas iš esmės gali energetiškai susivokdami,
kas darosi, ir ne kovodami už tariamą teisingą pusę, pasiųsti energiją, mintis,
vizualizuotus scenarijus abiem pusėm apie taiką, meilę, susitaikymą. Taigi didžiulės
energijos sanklodos iš esmės keičia scenarijų ir įvyksta kitos laiko linijos perėjimas
į dominuojančią laiko liniją. Dabar įsivaizduokite, kad iš esmės tai vyksta
kiekvieną sekundę tiek visuotinai, tiek jūsų asmeniniame ir individualiame
gyvenime, o ten, kur kreipiate mintis, pastangas, kuriate arba naikinate, taip
ir klostosi dominuojančioji jūsų istorinė laiko tėkmė iš daugybės erdvėje egzistuojančių
laiko variantų. Skamba kaip fantastinis filmas, tačiau būtent prie šių teorijų
priartėja ir šiuolaikinių fizikų teorijos, apie kurias tiek mažai domimės ir
žinome.
Kodėl sunku visu tuo patikėti? „Ego yra nepajėgus
suvokti kūrinijos paradoksą. Iš tikrųjų Dievas yra ego sistemoje, nes Dievas
yra visur. Klaidingas yra ego įsitikinimas, kad jis atskira savastis. Jokia atskira
savastis neegzistuoja. Egzistuoja tik Dievas, kuris unikaliais būdais išreiškia
save per kiekvieno žmogaus sielą (p. 213).“ Vadinasi, kalbėti apie mirtinas
nuodėmes, apie tai, kad žmogus turi laisvą valią ir lemtį, kad gali suvokti ir
elgtis pagal taisykles iš esmės lieka tik teorija, nes iš esmės viskas jau yra
pagal Dievo programą, bet toji programa kaip švediškas stalas: gali pasirinkti,
kaip nori viską matyti ir patirti, o tai leidžia Naujojo amžiaus ateinantis ir
jau pamažu įsigalintis savęs ir Visatos kitoks suvokimo modelis. „Jau
netrukus tai pasikeis, ir mums bus vis sunkiau ignoruoti didžiulius pokyčius. Viena
sričių, kurioje vyks milžiniški pokyčiai, yra Žemės ekonominė sistema. Turbūt žinote,
kad dabartinė ekonominė sistema beveik visiškai prieštarauja aukštesniesiems
dvasiniams principams. Paimkite bet kurią dvasinę idėją apie ekonomiką,
apsukite ją 180 laipsnių kampu ir veikiausiai gausite kažką, kas atitinka dabar
egzistuojantį ekonominį modelį. Aukštesniuose planuose viešpatauja begalinė
gausa, besąlygiška meilė, laisva energija ir atjauta visoms gyvybės formoms. Pagrindiniai
Žemės ekonominės sistemos elementai yra stygius, pelnas, mokesčiai, kontrolė,
manipuliavimas ir priklausomybė nuo vis didėjančių natūralių išteklių
vartojimo. Tai yra tiesioginis ego valdymo rezultatas (p. 216).“
Autorius šioje knygoje pateikia metodus, kaip galima
gydyti ir keisti laiko istorinę tėkmę, tačiau man jie skaitant bent jau pirmą
sykį nebuvo iki galo aiškūs. Susidarė retsykiais toks įspūdis, kad knyga tėra
tik „jaukas“, o iš tikrųjų tinkamai suvokti ir taikyti šį metodą reikia
tikslingai užsirašyti į seminarus ir būti apmokamam, gauti sertifikatą. Kitaip sakant,
atrodo, kad knyga tėra tik primas etapas į suvokimą, nors ir joje jau
pateikiami tam tikri būdai, pavyzdžiui, vienas iš jų: „Galite paprašyti, kad
jūsų Aukštesnioji Savastis pašalintų alkoholizmo įspaudus iš jūsų protėvio. Vizualizuokite
savo protėvį (nesirūpinkite dėl detalių tikslumo). Matykite jį kupiną Dievo
meilės, auksinės, spindinčios Dievo šviesos. Įsivaizduokite, kaip pakeliate jį
į dangų ir visiškai jam atleidžiate. Paprašykite, kad visi gentiniai saitai su
ydinga DNR būtų tučtuojau nutraukti ir kad būtų palikti tik tie, kurie neša
sveikatą ir gyvybingumą. Pasitikėkite, kad jūsų Aukštesnioji Savastis ir
dvasiniai vedliai žino, kaip pakeisti DNR ir pašalinti netrokštamas gijas ar
genetinius kodus (p. 240).“ Tokių meditacinio pobūdžio vizualizacijų galima
aptikti ir daugiau, netgi seniau išleistoje knygoje Sielos integracija.
Visgi man iki galo neaišku, kaip tokiai vizualizacijai pasiruošti, koks turėtų
būti intensyvumas, ką turėčiau patirti, jausti, perkrauti. Štai kitas ezoterikas
ir mokslininkas Dr. Joe Dispenza savo knygoje Atsisakykite įpročio būti
savimi teigia, kad iš tikrųjų suveiktų pokytį nešantys vizualiniai dalykai,
iš tikrųjų reikia intensyviai pajusti, kaip net per kūną perbėga šiurpas, nauja
energija neuronais, kurie restartuojasi ir persikrauna kūnas naujai tikrovei.
Visgi knyga Laiko paslaptis kaip viena iš
daugelio panašių knygų nieko nepaneigia, o tik papildo įdomią ir paslaptingą
mūsų būtį, kuri nėra vien įprastas gyvenimas rutinoje, žmogus negyvena vien
tam, kad daugintųsi, pastatytų namą ir padarytų karjerą. Priešingai – mūsų gyvenimus
veikia susitarimai, laiko perspektyvos ir istorijų variantai, per kurias mes
šokinėjame nieko nesuvokdami, o knyga Laiko paslaptis kai kam gali tapti
puikiu žingsneliu suvokti ir priimti kitokį tikrovės suvokimo ir savęs modelį,
išsivaduoti iš įprastų įsitikinimų, kurie mus padaro dažnai primityviais
darbiniais ir iš inercijos nesąmoningais kovojančiais ir dirbančiais arkliais.
„Atrodo, kad kai kurioms sieloms reikia pasiekti „dugną“ ir visišką neviltį,
kad galėtų dramatiškai pasikeisti. Taip yra dėl ego pasipriešinimo. Ego yra
įpratęs jaustis bejėgis ir nuolat sužadina šį jausmą, kai stengiatės paveikti
dominuojančią laiko juostą. Iš tikrųjų jūs niekada nesate bejėgiai. Tai neįmanoma.
Tiesiog jūsų tikėjimas bejėgiškumu yra labai stiprus ir blokuoja jūsų pastangas
aktyvuoti trokštamą laiko juostą (p. 274).“
„Jeigu šios žinios padeda plėsti savo
suvokimą ir suprasti, kad esate narve, kurio durys į laisvę visada yra atidarytos,
vadinasi, buvo verta stengtis. Atėjo laikas išeiti pro duris į tiesą ir
išskleisti sparnus (p. 326).“
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą