Sveiki, skaitytojai,
Apsisuko metai ir vėl turime naują „Booker“ premijos
laimėtoją! Dar nesu suskaitęs pernykščių laimėtojų, tačiau lietuviai greitai
reaguoja į premijas, tad ir naujausio laureato knyga pasirodys lietuviškai 2026
metais (ją ketina išleisti leidykla „Baltos lankos“). Šiame įraše kviečiu iš
arčiau susipažinti su autoriumi ir jo knyga.
Šių metų „Bookerio“ premijos laimėtojas – vengrų ir
britų autorius Davidas Szalay (g. 1974), yra sudėtingo ir
tarptautinio tapatumo rašytojas, kuris savo kūryboje tyrinėja, kaip rašoma
internete, šiuolaikinės Europos socialinį ir egzistencinį peizažą. Gimęs
Kanadoje vengrų tėvų šeimoje, vėliau augęs Didžiojoje Britanijoje, Szalay įgijo
išsilavinimą Oksfordo universitete, kur studijavo anglų literatūrą. Ši
skirtingų kultūrų ir kalbų patirtis – nuo vengrų kilmės iki gyvenimo Vakarų
Europoje – tapo jo kūrybos pagrindu, suteikiančiu jo romanams ir apsakymams
unikalios perspektyvos apie šiuolaikinio žmogaus susvetimėjimą ir tapatybės
paieškas. Nors nėra linkęs į didelį viešumą, Szalay užsitikrino reputaciją kaip
itin pastabus stebėtojas, kuris nevengia atskleisti visuomenės ir asmeninių ydų.
Iki tapdamas 2025 m. Bookerio premijos laureatu,
Davidas Szalay jau buvo pripažintas literatūros pasaulyje. Prieš pradėdamas
rašyti grožinę literatūrą, jis dirbo marketingo srityje, tačiau paliko šį
darbą, kad galėtų visiškai atsiduoti rašymui. Jo pirmoji knyga „London and the
South-East“ pasirodė 2008 metais, o už ją autorius gavo Betty Trask
apdovanojimą. Didžiausio dėmesio sulaukė jo romanas „All That Man Is“ (2016
m.), kurį sudaro devyni tarpusavyje susiję pasakojimai apie skirtingo amžiaus
vyrus Europoje, ir kuris buvo įtrauktas į trumpąjį Bookerio premijos sąrašą
(pavyzdžiui, vertėjo Mariaus Buroko ši knyga nesužavėjo). Be to, Szalay yra
parašęs ir populiarios „BBC Radio 4“ dramos scenarijų, pademonstruodamas savo
gebėjimą valdyti tiek ilgas, tiek trumpas formas. Apie savo kūrybos procesą jis
yra pasisakęs, kad jam svarbiausia ne pasakoti dideles istorijas, o užfiksuoti
„smulkias, tylias akimirkas“, kurios geriausiai atskleidžia žmogaus būseną.
Šiais metais Davidas Szalay triumfavo su savo romanu „Flesh“ (liet. Kūnas). Šis romanas, kurį vertinimo komisija apibūdino kaip „galingą ir jėgos kupiną kūrinį“, gilinasi į šiuolaikinės vyriškumo, klasės ir migracijos temas, jautriai ir be stereotipų vaizduodamas vyrų patirtis. Knyga pasakoja apie pagrindinį veikėją, kuris kovoja su savo identitetu, praeities šešėliais ir sudėtingais santykiais šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame Vakarų pasaulyje. „Flesh“ – tai ne tik asmeninė drama, bet ir platesnis komentaras apie socialinę atskirtį ir ekonominę įtampą tarp skirtingų Europos regionų.
Pagrindinė knygos problema ir reikšmė slypi jos
sugebėjime atskleisti trapų vyrų emocinį gyvenimą ir jų pastangas rasti savo
vietą pasaulyje, kuris nuolat primeta jiems griežtas elgesio normas. Knygos
pavadinimas, „Flesh“ (Kūnas), pabrėžia fiziškumą, pažeidžiamumą ir neišvengiamą
gyvenimo žiaurumą. Szalay pasiekia universalumo lygį, kuriuo parodo, kaip
asmeninės patirtys neatsiejamai susijusios su geopolitinėmis ir ekonominėmis
jėgomis. Tai nepatogi, bet būtina diskusija apie tai, ką reiškia būti vyru XXI
a. pradžioje.
Vertinimo komisija apdovanojimą Davidui Szalay skyrė
dėl romano „nepaprastumo“ ir „singularumo“. Komisijos pirmininkas Roddy
Doyle'as pabrėžė, kad knyga ne tik atitinka aukščiausius literatūros
standartus, bet ir yra „didelio meninio galingumo“ veikalas, paliekantis ilgai
išliekantį emocinį įspūdį. Komisija įvertino autoriaus gebėjimą sujungti tamsią
realybę su poetiniu stiliumi ir meistrišku pasakojimo valdymu. Jų nuomone,
„Flesh“ ne tik žavi savo proza, bet ir kelia esminius klausimus apie žmonijos
būklę.
Savo atsakymo kalboje, atsiimdamas apdovanojimą,
Davidas Szalay jautriai ir kukliai išreiškė padėką. Jis pabrėžė rašymo, kaip
įsiklausymo į pasaulį, svarbą ir dėkojo savo šeimai už palaikymą. Szalay teigė,
kad ši premija yra didžiulė garbė ir pripažinimas pastangoms, kurias jis įdėjo,
siekdamas nuoširdžiai ir tiksliai atspindėti sudėtingą šiuolaikinį gyvenimą.
Jis teigė tikintis, kad literatūra gali padėti žmonėms geriau suprasti vieni
kitus ir skatinti empatiją, o šis apdovanojimas suteikia platformą jo idėjoms
pasiekti platesnę auditoriją, tokiu būdu įtvirtindamas jo vietą šiuolaikinės
britų literatūroje.
Maištinga Siela


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą