Sveiki,
„Visa bus gerai ir visa bus gerai, ir
visokiausi dalykai bus gerai.“ Julijona iš Noridžo
(kai kur verčiama kaip Julijona iš Norvičo).
Julijona iš Noridžo
(Julian of Norwich), gimusi apie 1343 metus ir mirusi po 1416 metų, yra viena
iš svarbiausių mistikių ir teologų Vakarų krikščionybės istorijoje, ypač
Didžiojoje Britanijoje. Jos tikrasis vardas nėra žinomas, o „Julijona“ kilo nuo
Šv. Julijono bažnyčios (St Julian's Church) Noridže, prie kurios ji gyveno
įsikūrusi atsiskyrėlės (ankoritės) celėje. Jos kilmė nėra aiški, tačiau manoma,
kad ji nebuvo kilusi iš itin pasiturinčios šeimos. Ji gyveno vienu
sudėtingiausių Anglijos istorijos periodų, kurį ženklino Šimtamečio karo
baisumai, didelis skurdas ir baisiausia to meto epidemija – Juodoji mirtis
(maro pandemija), kuri dramatiškai paveikė visą visuomenę ir paskatino gilią
religinę refleksiją apie kančią ir Dievo valią.
Jos gyvenimas pasikeitė 1373 metais, kai būdama
maždaug 30 metų ji sunkiai susirgo ir, manydama, kad miršta, patyrė seriją
intensyvių 15 regėjimų apie Kristaus kančią ir Dievo meilę. Ši patirtis tapo
jos dvasinio kelio pagrindu. Po stebuklingo pasveikimo, Julijona pasirinko
atsiskyrėlės (ankoritės) gyvenimą. Tai reiškė, kad ji savo noru užsidarė mažoje
celėje, pritvirtintoje prie Šv. Julijono bažnyčios Noridže, su vieninteliu
langu į bažnyčią, kad galėtų stebėti Mišias ir priimti Komuniją, bei mažu langu
į gatvę, kad galėtų teikti dvasinius patarimus ir priimti maistą. Ji liko
gyventi šioje celėje ilgiau nei 40 metų, tapdama žinoma kaip dvasinė patarėja
vietos bendruomenei.
Pagrindinė ir bene garsiausia Julijonos skleista idėja
yra įamžinta jos didžiausiame ir vieninteliame žinomame darbe – „Atsiskleidimai
Dievo Meile“ (Revelations of Divine Love), kuris yra pirmasis išlikęs anglų
kalbos kūrinys, parašytas moters. Jos teologija koncentravosi į radikalią Dievo
meilę, optimizmą ir pasitikėjimą. Priešingai nei dauguma to meto teologų, kurie
pabrėžė Dievo teisingumą ir baimę, Julijona išskirtinai pabrėžė Dievo malonę,
užuojautą ir švelnumą. Garsiausia jos citata, tapusi vilties simboliu per maro
siaubą, yra: „Viskas bus gerai, viskas bus gerai, ir visi dalykai bus geri“ (All
shall be well, and all shall be well, and all manner of thing shall be well).
Ji taip pat unikaliai kalbėjo apie Dievą kaip apie Motiną (Motherhood of God),
teigdama, kad Kristus atlieka Motinos vaidmenį, maitindamas ir guosdamas savo
vaikus – tikinčiuosius.
Julijona gyveno kaip atsiskyrėlė iki labai garbaus
amžiaus, mirė po 1416 metų, tačiau tiksli jos mirties data ir aplinkybės nėra
žinomos. Manoma, kad ji mirė ramiai, celėje prie Šv. Julijono bažnyčios, kur
praleido didžiąją savo dvasinio gyvenimo dalį. Po mirties ji nebuvo oficialiai
kanonizuota kaip šventoji (nors Anglikonų ir Liuteronų bažnyčios ją gerbia),
bet jos dvasinis palikimas, ypač jos nepalaužiama žinia apie Dievo besąlyginę
meilę ir vilties išlaikymą per kančią, išlieka galingu įkvėpimo šaltiniu
mistikoje ir krikščioniškoje teologijoje iki šių dienų.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą