Sveiki,
Visai neseniai pagalvojau, kada paskutinįkart mačiau
gerą danų filmą, nes šiaip danų kinas man labai patinka ir – šast! – kaip tyčia
pasitaikė proga pamatyti švedų kilmės režisieriaus Magnus von Horn filmą „Mergina
su adata“ (dan. Pigen med nålen) (2024) su danų žymiaisiais
šiuolaikiniais kino aktoriais. Apie filmą jau buvau girdėjęs labai puikių
atsiliepimų, kai jį rodė dar „Scanoramos“ festivalyje, bet anuomet nepavyko
pamatyti. Šiaip režisierių puikiai pamenu iš 2020 metais pristatyto jo sėkmingo
ilgametražio filmo su lenkų kino aktoriais „Prakaituok!“ – beje, kas dar ano
filmo nematė ar pagalvojo, kad neaktualus, siūlyčiau visgi pažiūrėti, tikrai
vertas ir laiko, ir pamąstymų. Naujausias jo kino projektas „Mergina su adata“ labai
skiriasi tiek režisūra, tiek pasakojimo atmosfera ir tonu. Ir taip... filmas
nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio šalių filmas.
„Mergina su adata“ yra paremta tikra 1918-ųjų metų
(taigi Pirmojo pasaulinio karo pabaiga) tikra įvykusia Danijoje istorija. Jauna
moteris Karolina (aktorė Vic Carmen Sonne) visus karo metus laukė iš karo
grįžtančio savo vyro, kęsdama nepriteklių ir sunkiai dirbdama siuvimo fabrike. Skurdo
kamuojame mieste ir visoje Danijoje visi stengiasi kaip nors išlikti ir
prasimaitinti, tačiau Karolina jau nebetiki, kad jos vyras kada nors grįš,
todėl susižavi fabriko valdytoju, kuris rėžia apie ją sparną. Netrukus ji
pasijunta nėščia ir tiki, kad galbūt ištekės už šio turtuolio, tačiau nutinka
taip, kaip turėjo nutikti: aikštingos ir valdingos baronienės ji išmetama į
gatvę nėščia, jai uždrausta grįžti dirbti į fabriką ir matytis su mylimuoju.
Benamė, alkana ji pagimdo kūdikį, sulaukia savo suluošinto iš karo vyro, tačiau
gyvenimo išbandymai čia tik prasideda...
Iš tikrųjų tai neišsipildžiusios Pelenės istorija,
apgaubta itin niūrių ir tamsių metų. Šiek tiek man priminė Fantinos atvejį iš „Vargdienių“
(Tom Hooper, 2012). Karo, skurdo ir sunkius moralinius sprendimus priimantys
žmonės iš tikrųjų retsykiais tokie iliustratyvūs, kad kaip tyčia atrodo
hiperbolizuotai karikatūriški, teatrališki, tačiau šiam filmui tai, regis,
netrukdo. Pasirinktas bespalvis juodai-baltas kino vaizdinys tik dar labiau
paryškina šį slogumą. Priešingai nei „Prakaituok!“, šiame filme režisierius pasireiškia
kaip literatūrinio pasakojimo filmo kūrėjas, kuriam svarbūs estetiniai kadrų
sprendimai, apšvietimas, rakursas (geras operatoriaus darbas), nuoseklumas. Istorija
jautri, įtraukianti, bet neskubi, nesistengiama holivudiškai mus nustebinti
dinamiškais siužeto posūkiais, visgi tai europietiškoji kino tradicija, bet su
aiškiai išlaikytu naratyviniu „sunkaus gyvenimo pasakos“ polėkiu. Filme žiūrovui
viskas aišku, nepaliekama interpretacijų ar neaiškumų, matyt, kitaip nelabai ir
galėjo būti, kadangi filmas remiasi tikra istorija. Kaip stipriausius dalykus
išskirčiau filmo sukurtą estetiką ir atmosferą bei aktorių Vic Carmen Sonne bei
Trine Dyrholm pasirodymus.
Jeigu filme viskas aišku nuo A iki Z, kur šios istorijos prasmės svarbiausias momentas? Manyčiau, kad būtent veikėjų moraliniuose sprendimuose. Karolina pradeda gyventi kūdikius iš nepasiturinčių motinų priiminėjančią depresyvią narkomanę ir saldainių pardavėją Dagmarą (aktorė Trine Dyrholm), tačiau netrukus Karolina sužino, kad „padėti“ nuskriaustosioms reiškia iš tikrųjų „naikinti“. Ir staiga Dagmaros iliuzinis suvokimas apie gerumą, apipintas savo pačios traumuojančiais motiniškais patyrimais, tampa tikrąją moraline dilema: ar galima sunkmečiu pateisinti vaikžudės iliuzijas? Abortus jaukinamės šiandien ir dalis visuomenės jau toleruoja, o kaip su jau šiam pasauliui prasimerkusiais kūdikiais? Galiausiai moralas tampa, nors ir šiurpus, bet iš esmės universalus: gerais norais pragaro kelias grįstas. Po filmo pagalvojau: tikriausiai visos šalys turi „tą istoriją“ ir tą „motiną“, apie kurią pasakojama iš kartos į kartą kaip didžiausią monstrą. Ką gi, danai papasakojo savo.
P. S. Filmą legaliai
galite pamatyti LRT Epikos platformoje.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.5
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą