Sveiki, skaitytojai,
Tęsiu Bašaro kanalizuotas žinutes iš aukštesniųjų
tikrovės lygmenų žmonijai. Štai viena iš žinių.
Bašaro mokymas šiame seanse sukasi apie sudėtingą
asmeninės ir kolektyvinės realybės sąveiką, pabrėžiant, kad kiekvienas žmogus
turi galią formuoti savo patirtį, net ir egzistuojant bendriems, visuotinai
priimtiems susitarimams. Jis teigia, kad mes visi savanoriškai sutinkame su tam
tikromis kolektyvinėmis idėjomis, kurios veikia kaip „pagrindinės taisyklės“
(ground rules), kurios suteikia stabilumo ir krypties pojūtį, veikia kaip
„autopilotas“ mūsų gyvenime. Tačiau esminė idėja yra ta, kad net ir kolektyvinė
realybė persijungia į mūsų patirtį per mūsų individualius filtrus. Mes esame
tie, kurie per savo sąmonės pasirinkimus pritaikome ir transformuojame
kolektyvinę realybę į savo asmeninę versiją, leidžiančią kiekvienam
individualiai patirti bendrą susitarimą.
Šis asmeninės įtakos laukas leidžia individui ne tik
gyventi kolektyvo nustatytose ribose, bet ir jas plėsti. Bašaras tvirtina, kad
kolektyvinė sąmonė iš esmės sutinka su idėja, kad individualūs pokyčiai yra
palaikomi – tai įgalina nuolatinę evoliuciją ir dinamiką. Bet kuris žmogus,
sekantis savo aukščiausia aistra (highest passion), randa tarsi „landą“ ar
„durų angą“ (doorway) kolektyviniame susitarime, kuri leidžia jam keisti
taisykles visam kolektyvui. Štai kodėl mūsų civilizacija yra tokia dinamiška ir
nuolat besiplečianti: ji pripažįsta, kad bet kuris individas gali spontaniškai
pasiūlyti naują idėją, kuri perkeltų visą kolektyvą į aukštesnį funkcionavimo
lygį, ir visi su tuo yra sutikę.
Aptardamas blogio prasmę ir negatyvius įvykius,
Bašaras atkreipia dėmesį, kad net ir destruktyvios jėgos, kaip pavyzdžiui,
istorinės figūros, padaro paslaugą kolektyvui. Jos tarnauja kaip aplinkybių
pavyzdys, kuris padeda visam kolektyvui išsigryninti, ko jie iš tikrųjų nori
savo pagrindinėmis taisyklėmis, parodydamos, ko jie kategoriškai atsisako. Iš
esmės, sunkus ar negatyvus pavyzdys padeda mums aiškiau pamatyti šviesą ir
patvirtinti savo tikrąsias vertybes. Visiškas neigiamų jėgų eliminavimas pasiekiamas
per savęs meilę ir savęs įgalinimą – kol kolektyvas menkina save, visada
atsiras sąmonė, kuri pasinaudos šiuo „žemu dažniu“ ir sukurs destruktyvų
žaidimą.
Svarbi Bašaro idėja yra ir Matmenų, Laiko ir
Sinchroniškumo ryšys. Jis apibrėžia laiką kaip matmenų sukūrimo mechanizmą
(dimensionalizer). Laikas nėra tik judėjimas nuo praeities link ateities, bet
veikiau variklis, kuris leidžia statinei idėjai (taškui) plėstis ir virsti
aukštesnio matmens išraiška (linija, plokštuma, tūriu). Šis plėtimasis laiko
dėka fizinėje realybėje pasireiškia kaip sinchroniškumas – įvykių laiko
sutapimai. Sinchroniškumas yra fizinis ženklas, kad jūs sąmoningai jungiatės
prie laiko matmens, kuris plečia jūsų sąmonę ir didina jūsų vibraciją.
Kalbant apie loteriją ir turtą, Bašaras siūlo pakeisti
minties modelį: vietoj „tikiuosi atspėti laiminčius skaičius“ reikia galvoti
„aš paslinksiu realybę į tą versiją, kurioje mano pasirinkti skaičiai yra
laimintys“. Tai iš esmės reiškia realiosios realybės lenkimą pagal savo valią.
Jis pabrėžia, kad loterija, kaip ir bet kuris žaidimas, yra puiki proga ištirti
savo santykį su gausa ir turtais. Bašaras kategoriškai atmeta idėją, kad
dvasinis augimas ir fizinė gerovė prieštarauja vienas kitam. Priešingai, dvasinė
gausa ir fizinis turtas yra tas pats turtas, išreikštas skirtingomis formomis,
ir augant dvasioje, fizinė gausa turi lydėti šį augimą, jei tik pats žmogus
nesukuria vidinių ribojančių įsitikinimų.
Kitas esminis momentas yra Požiūrio Taško (Point of
View – POV) galia. Bašaras teigia, kad viskas fizinėje realybėje priklauso nuo
mūsų asmeninio požiūrio kampo. Du žmonės gali stebėti tą patį įvykį, suvokti
jį visiškai priešingai, ir abi perspektyvos bus teisingos, nes jie tiesiog yra
skirtingi holografinio vaizdo pjūviai. Šis supratimas yra raktas į konfliktų
sprendimą. Kai susiduriame su opozicija, reikia ieškoti paradokso centro –
tos vietos, kurioje abu, atrodytų, prieštaraujantys norai ar įsitikinimai,
susijungia į vieną bendrą, fundamentalų norą. Iš čia, nuo „švaraus lapo“ (clean
slate), galima sukurti naują, abiem pusėms tinkamą sprendimą, nes visi iš esmės
siekia tų pačių bendrų tikslų.
Galiausiai Bašaro mokymas apibendrinamas „Paprastumo
Mokslu“ (Science of the Obvious). Jis nuolat kartoja, kad kūrimas yra be galo
paprastas, kylantis iš vieno šaltinio. Viskas, kas egzistuoja, yra sudėtinga
tik dėl turtingos Paprastumo sąveikos su pačiu savimi. Jis ragina klausytojus
atsisakyti įsitikinimo, kad gyvenimas turi būti sunkus ir sudėtingas („nėra
skausmo, nėra laimės“), ir vietoje to leisti sau gyventi džiaugsmingoje ir
lengvoje būsenoje. Anot Bašaro, didžiausia dovana, kurią galime duoti
kitiems, yra būti savimi, nes dabar, kolektyviniu susitarimu, tapo įmanoma
gyventi be kančios.
Įrašą anglų kalba galite pažiūrėti čia:
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą