2025 m. lapkričio 14 d., penktadienis

7 žmogaus būties planų sistema teosofijoje: fizinis, astralinis, eterinis, mentalinis, kauzalinis, budhinis, atminis kūnas

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Tikriausiai daugelis iš jūsų žino, kad žmogus nėra sudarytas vien iš fizinio matmens ir sąmonės bei pasąmonės, kaip įprasta manyti Vakarų civilizacijos suvokimo lygmenyje, bet iš esmės egzistuoja visi septyni (kai kas priskaičiuoja ir daugiau arba esamas vadina kiek kitais pavadinimais, akcentuoja kitus aspektus, pvz., emocinis kūnas, kurio čia nebus) būties lygmenų, t. y. būties planai, kurie yra veikiami pačių įvairiausių jėgų, šiandien šiame įraše susipažinsite su visais septyniais būties planais ir jų charakteristika.

 

Septynių būties planų teorija, kaip vientisa ir detalizuota sistema, daugiausia kilo ir buvo ištobulinta Teosofų draugijoje XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Nors pačių planų idėja turi šaknis senovės vedų filosofijoje, Indijos jogų tradicijose (ypač kosha – penkių apvalkalų – koncepcijoje) ir net Kabaloje, sisteminę septynių lygmenų schemą, kaip ji dabar žinoma Vakaruose, suformavo tokie teosofijos lyderiai kaip Helena Blavatsky, Annie Besant ir Charles W. Leadbeater. Jie susistemino Rytų ir Vakarų ezoterines žinias, sukūrė detalią Būties ir žmogaus sąmonės evoliucijos hierarchiją, kuri tapo pagrindiniu šiuolaikinio Vakarų ezoterizmo ir Naujojo Amžiaus judėjimo (New Age) ramsčiu.

 

1. Fizinis kūnas ir būties planas

 

Teosofijoje Fizinis būties planas yra pats tankiausias ir lengviausiai suvokiamas Būties lygmuo, apimantis visą materialią visatą. Jis egzistuoja dėl eterinio plano, kuris veikia kaip subtilesnis ir nematerialus energijos šablonas, palaikantis fizinę formą ir gyvybę. Šis planas apima visą materiją nuo kietųjų kūnų iki skysčių ir dujų, ir yra valdomas gamtos dėsnių, kuriuos tyrinėja šiuolaikinė fizika. Būtent šiame lygmenyje Sąmonė patiria save per tankų fizinį kūną, kuris tarnauja kaip instrumentas mokymuisi, veiklai ir jutimams trimatėje erdvėje ir linijiniame laike. Tikrasis fizinis planas teosofiškai skirstomas į septynis posluoksnius, iš kurių keturi yra matomi (kietieji, skysčiai, dujos), o kiti trys (eteriniai) yra nematomi, bet gyvybiškai svarbūs.

 

Šis lygmuo teosofinėje evoliucijos schemoje yra pasirinktas kaip didžiausio ribotumo sritis, o tai reiškia ir didžiausią galimybę augti. Per pakartotines inkarnacijas Fiziniame plane, individuali siela (Ego) įgyja patirtį, per kurią ugdo valią, atlieka karmą ir kaupia žinias. Fizinis planas nėra tik iliuzija, bet yra reali bazė, kurioje asmuo turi susidurti su veiksmo ir pasekmės (Karmos) rezultatais. Šis lygmuo yra esminis, nes tik čia, per fizinio kūno sąveiką su išoriniu pasauliu, siela gali daryti apčiuopiamą įtaką ir pasiekti tam tikrus dvasinės evoliucijos etapus, kurie būtų neįmanomi vien aukštesniuose, subtilesniuose planuose.

 

Fizinis planas yra glaudžiai susijęs su eteriniu kūnu, kuris yra nematerialus fizinio kūno „dvynys“ ir priklauso fiziniam lygmeniui. Eterinis kūnas yra atsakingas už gyvybinės energijos (Pranos) absorbavimą ir paskirstymą, ir jis užtikrina energijos srautą bei fizinio kūno sveikatą. Per šį eterinį kūną fizinis planas taip pat susijungia su astriniu (emocijų) planu, leidžiančiu emocijoms ir mintims paveikti fizinę sveikatą ir gerovę. Taigi, nors Fizinis planas yra tankiausias, jis yra nepakartojamai svarbus ir esminis individualios sielos patirčių ciklo komponentas.

 

2. Eterinis kūnas ir būties planas

 

Eterinis planas (angl. The Etheric Plane arba Etheric Double) teosofijoje ir susijusiose ezoterinėse mokyklose yra subtiliausias fizinio būties plano posluoksnis, veikiantis kaip tiltas tarp tankiosios materijos ir aukštesnių, subtilesnių sferų. Jis neegzistuoja atskirai, bet persmelkia ir apgaubia visą fizinę materiją, tarnauja kaip jos energetinė matrica arba „dvynys“. Šis planas yra sudarytas iš eterinės materijos, kuri yra subtilesnė už dujas, bet vis dar priskiriama fizinei visatai. Svarbiausia jo funkcija yra absorbuoti ir paskirstyti gyvybinę energiją (Praną) iš kosmoso visam fiziniam kūnui. Eterinis planas yra atsakingas už gyvybingumą, ląstelių atsinaujinimą ir fizinę sveikatą, o jo sutrikimai ar energijos trūkumas tiesiogiai pasireiškia fizinėmis ligomis.

 

Eterinis planas veikia kaip energijos perdavimo tarpininkas. Jis perkelia impulsus iš astralinio (emocinio) ir mentalinio (proto) planų į fizinį kūną ir, atitinkamai, perduoda fizinius jutimus aukštesniems planams. Būtent Eterinio kūno (arba eterinio apvalkalo) savybės leidžia vykti sąmonei ir gyvenimui fizinėje formoje. Šiame lygmenyje egzistuoja čakra sistema – pagrindiniai energetiniai centrai, kurie veikia kaip „sukūriai“, per kuriuos Prana patenka į kūną ir paskirstoma. Eterinis planas yra tiesiogiai susijęs su visais fiziniais pojūčiais, todėl ezoterinėje praktikoje jo stiprinimas ir valymas yra esminis geresnei sveikatai ir dvasinio augimo palaikymui.

 

Nors eterinis planas paprastai yra nematomas plika akimi, jis kartais vadinamas sveikatos aura ir gali būti suvokiamas per ypač išvystytą regą. Eterinės materijos virpesiai yra glaudžiai susiję su fiziniu laiku ir erdve; Eterinis planas veikia kaip mechanizmas, kuris įgyvendina karmines priežastis (kurios kyla aukštesniame Kauzaliniame plane) fizinėje apraiškoje. Jam taip pat priskiriami kai kurie parapsichologiniai reiškiniai, tokie kaip eterinis projekcija (arba kelionės eteriniu kūnu), nors pats eterinis kūnas po fizinės mirties suyra palyginti greitai, priešingai nei aukštesni sielos apvalkalai. Taigi, tai yra neatsiejama ir gyvybiškai svarbi fizinės egzistencijos dalis.




 

3. Astralinis būties planas ir kūnas

 

Astralinis būties planas (angl. Astral Plane), ezoterinėje kosmologijoje žinomas kaip Emocijų arba Geismų planas, yra antrasis subtiliausias Būties lygmuo, esantis tarp eterinio ir mentalinio planų. Ši sritis yra visų emocijų, aistrų, geismų ir stiprių troškimų sritis, persmelkianti fizinį pasaulį. Dėl šios priežasties jis laikomas gana chaotišku lygmeniu, kurį lengva supainioti su realybe, nes emocinės energijos jame yra labai intensyvios ir gebančios kurti įspūdingas, bet klaidingas vizijas bei patirtis. Būtent Astraliniame plane vyksta dauguma sapnų ir vizijų, o jo vibracijos yra glaudžiai susijusios su žmogaus jutimais ir momentinėmis reakcijomis į aplinką.

 

Žmogaus sąmonės išraiška šiame lygmenyje yra Astralinis kūnas (arba Emocinis apvalkalas). Šis kūnas yra tiesiogiai atsakingas už visą žmogaus emocinę prigimtį, įskaitant tiek destruktyvias (baimę, pyktį, pavydą), tiek ir pozityvias, bet vis dar prisirišusias emocijas (asmeninę meilę, džiaugsmą). Po fizinės mirties, siela patenka į Astralinį planą, kurioje vyksta emocinis valymasis, vadinamas antruoju mirties etapu. Šiame procese, žemiški geismai ir aistros yra paliekami Astralinėje materijoje, kad siela, tapusi lengvesnė, galėtų toliau kilti į ramesnius ir dvasiniu požiūriu aukštesnius Mentalinį ir Kauzalinį planus.

 

Dėl savo vibracijos pobūdžio Astralinis planas tarnauja kaip transmisijos lygmuo, per kurį Mentalinio plano minties formos įgyja emocinį krūvį, kuris vėliau per eterinį planą perduodamas fiziniam kūnui. Astralinė projekcija yra reiškinys, kai sąmonė, kartu su Astraliniu kūnu, laikinai palieka fizinį kūną keliauti šiame emocijų pasaulyje. Svarbu pažymėti, kad Astralinio plano materija nėra amžina; emocinis apvalkalas yra sukurtas kiekvienai inkarnacijai ir suirsta praėjus tam tikram laikui po fizinės mirties, atlikus savo emocinių prisirišimų išvalymo darbą.

 

4. Mentalinis būties planas ir kūnas

 

Mentalinis būties planas, pagal teosofinę kosmologiją, yra trečiasis, subtilus lygmuo, išsidėstęs virš fizinio ir astralinio planų, ir veikia kaip proto bei idėjų sritis. Tai yra mąstymo substancijos matmuo, kuris persmelkia fizinį pasaulį ir yra atsakingas už visus intelektinius procesus – logiką, analizę, planavimą, mokymąsi ir atmintį. Jis yra žymiai subtilesnis už emocijas valdančią astralinę sferą ir yra susijęs su konkrečiomis ir abstrakčiomis mintimis. Dėl savo esmės, jis tradiciškai skirstomas į du posluoksnius: žemutinį mentalinį lygmenį, kuriame veikia kasdienis, loginis protas, ir aukštesnįjį lygmenį, dažnai vadinamą Kauzaliniu planu, kuriame apdorojamos aukštesnės, abstraktesnės idėjos, siejamos su sielos karminiu palikimu.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Mentalinis kūnas (arba apvalkalas), kuris veikia kaip minčių generatorius ir mąstymo instrumentas. Būtent Mentalinis kūnas leidžia mums formuoti kompleksines minties formas ir sisteminti sukauptas žinias. Jis yra nuolat veikiantis ir, ypač žemutiniame lygmenyje, glaudžiai susijęs su emociniu Astraliniu kūnu, todėl kasdienis mąstymas dažnai būna nudažytas emocijų ir geismų. Sielos evoliucijos metu yra siekiama išgryninti šį kūną, pakylant į aukštesnįjį – Kauzalinį – lygmenį. Ši transformacija leidžia atsiriboti nuo asmeniškumų ir egoistinių idėjų, ir vietoj to pasiekti objektyvų, visuotinį žinojimą bei abstrakčias, grynas tiesas.

 

Mentalinis planas yra esminis evoliucijos proceso mechanizmas, nes per jį siela apdoroja savo patirtis ir geba daryti sąmoningus pasirinkimus, kurie vėliau lemia karmą. Priešingai nei Astralinio plano emocijos, kurios gali būti chaotiškos, Mentalinio plano energija yra labiau tvarkinga ir kryptinga, sukurianti pamatą dvasiniam tobulėjimui. Aukštesnis mentalinis planas, veikiantis kaip sielos „saugykla“ (Kauzalinis kūnas), saugo visą sukauptą išmintį ir pamokas per daugybę inkarnacijų. Taigi, šis lygmuo žymi individualaus intelekto viršūnę, ir yra tiltas į grynąją Intuiciją bei Budhinį planą.

 

5. Kauzalinis (priežastinis) būties planas ir kūnas

 

Kauzalinis būties planas, pagal teosofinę ir ezoterinę kosmologiją, yra ketvirtasis – ir pirmasis tikrai dvasinis – būties lygmuo, dažnai vadinamas Aukštesniuoju Mentaliniu planu. Ši sritis, pavadinta nuo žodžio Causa (priežastis), yra tikrosios individualios sielos (Ego) buveinė, kuri išlieka per visą reinkarnacijų ciklą. Būtent šiame lygmenyje saugomi visi karminiai įrašai – tai yra sėklos ir priežastys visoms patirtims, kurias siela turės patirti ateityje žemesniuose lygmenyse. Kauzalinis planas yra žymiai subtilesnis už emocinį (astralinį) ir loginį (žemutinį mentalinį) planus, ir jo funkcija yra apdoroti universalias, abstrakčias tiesas bei intuicines įžvalgas, kurios nepriklauso nuo materialaus pasaulio kintamumo ar asmeninių emocijų.

 

Žmogaus sąmonės atitikmuo šiame lygmenyje yra Kauzalinis kūnas (angl. Causal Body). Tai yra nemirtingas sielos apvalkalas, kuris tampa vis labiau spindintis ir išvystytas, sielai progresuojant evoliucijos kelyje. Priešingai nei žemutiniai sielos apvalkalai (fizinis, eterinis, astralinis ir žemutinis mentalinis), kurie suyra po kiekvienos fizinės mirties, Kauzalinis kūnas išlieka. Jis veikia kaip „dvasinis sėklos principas“ arba individualybės registras, kaupiantis visas geras savybes, meilę, išmintį ir dvasines pamokas, kurios buvo įgytos per daugybę gyvenimų.

 

Pasiekus šį lygmenį per gilią meditaciją ar dvasinį darbą, asmuo patiria tikrosios vidinės tapatybės jausmą, suvokdamas save ne kaip mirtingą asmenybę, bet kaip besivystančią sielą, dalyvaujančią dideliame evoliucijos procese. Kauzalinis kūnas tarnauja kaip transmisijos priemonė, kuri perneša Aukštesnių planų (Budhinio, Atminio) valią ir tikslus į Mentalinį planą ir žemiau. Jis yra esminis evoliucijos įrankis, kurio galutinis tikslas yra tapti šviesos indu, visiškai išgryninti karmą ir susilieti su dar aukštesne, Budhine (Intuicijos) būties sfera.



 

6. Budhininis (budhalinis) būties planas ir kūnas

 

Budhinis būties planas (angl. Buddhi Plane), dar žinomas kaip Intuicijos planas, yra penktasis pagal subtilumą lygmuo teosofinėje kosmologijoje, esantis aukščiau Kauzalinio (Aukštesniojo Mentalinio) plano. Šis planas atstovauja tyrai intuicijai, dvasinei išminčiai ir universaliai meilei, pranokstančiai bet kokį loginį mąstymą ar emocinius prisirišimus. Tai yra sritis, kurioje siela pradeda suvokti esminę visų gyvybės formų vienybę ir visos egzistencijos vientisumą, o skirtumai, kurie atrodo tokie apčiuopiami žemesniuose planuose, čia visiškai išnyksta. Budhinis planas yra tiesioginis tiltas į aukščiausią dvasinę Būtį ir yra viena iš tų sąmonės būsenų, kurioje galima patirti Dieviškumo apraiškas.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Budhinis kūnas (angl. Buddhic Body). Jis yra itin subtilus, spindintis ir neapibrėžiamas. Budhinis kūnas yra tas dvasinio apvalkalo komponentas, kuris leidžia sielai patirti aukščiausią palaimą (Anandą) ir tyrą, besąlygišką meilę. Tai yra siela, išsivadavusi iš ego apribojimų, kurioje individualumas (Kauzalinis lygmuo) susilieja su universalumu. Budhinis kūnas veikia kaip intuicijos priėmėjas, gebantis akimirksniu suvokti Tiesą be mąstymo proceso, kurio reikia Mentaliniame plane.

 

Dvasinės evoliucijos eigoje, pilnai išvystytas Budhinis kūnas simbolizuoja įžvalgos pasiekimą ir išminties pilnatvę, leidžiančią sielai vadovauti kitiems. Kai siela visiškai apjungia Kauzalinį ir Budhinį planus, ji tampa vadinama Monada – Dieviškosios Dvasios apraiška. Pilnas Budhinio kūno pasiekimas reiškia išsilaisvinimą (Mokšą) iš reinkarnacijų ciklo. Nors šis lygmuo yra praktiškai nepasiekiamas įprastam žmogui, jis yra galutinis dvasinės Kelionės tikslas, skirtas visiems, kurie siekia vienybės su Dieviška Sąmone.

 

7. Atminis būties planas ir kūnas

 

Atminis būties planas (angl. Atmic Plane), dar vadinamas Dvasios planu, yra šeštasis, ypač subtilus ir aukštas lygmuo teosofinėje hierachijoje, esantis tiesiogiai virš Budhinio (Intuicijos) plano. Šis lygmuo reprezentuoja Dieviškąją Valios galią ir aukščiausiąją Dvasią (Atman) – individualizuotą Dieviškumo kibirkštį, kuri yra kiekvienos gyvos būtybės esmė. Atminis planas yra amžinas ir nekintantis, atspindintis absoliučią Būties ramybę ir gryną, nedualistinę sąmonę.

 

Šiame lygmenyje individualus aspektas, Atminis kūnas (angl. Atmic Body), yra pati gryniausia dvasinės valios ir jėgos apraiška. Tai nėra kūnas tradicine prasme, bet veikiau tyros Dvasios apvalkalas, skirtas išreikšti Dieviškąją valią ir tikslą. Kai siela visiškai susilieja su Budhiniu planu, ji pasiekia Atminio plano savybes – absoliučią laisvę ir Dieviškąją nepriklausomybę nuo žemesnių lygmenų apribojimų. Atminis kūnas, veikdamas kartu su Budhiniu, suformuoja Monadą – nemirtingąją Dvasios-Sielos trejybę, kuri yra tikrasis žmogaus tapatumas.

 

Atminio planas yra galutinis individualaus vystymosi lygmuo, prieš pereinant į Logosinį (Monadinį), universalios Būties lygmenį. Dvasinė evoliucija pasiekia savo aukščiausią tašką, kai sąmonė visiškai įvaldo Atminį planą, tapdama aktyvia Dieviškosios Valios atrama visatoje. Šiame lygmenyje nebelieka asmeninės valios, tik Dieviškojo Tikslo realizavimas. Tai yra aukščiausia būsena, kurią individuali sąmonė gali pasiekti per inkarnacijų ratą.

 

Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą