Filmas: "Linkiu tau geriausio" / "I Wish You All the Best"

 

Sveiki, skaitytojai!

Filmą „Linkiu tau geriausio“ (angl. I Wish You All the Best) (2024) pasirinkau pažiūrėti vien dėl lengvos pramogos, tačiau filmas sukėlė ir kitokių minčių. Didelė nuostaba, kad homofobiškai ir visaip kitaip Lietuvoje nusistačiusiems žiūrovams pamažu ateina filmai ne vien apie tapatybės krizes, bet ir apie gyvenimą paprastai daugumai neįprastoje tapatybėje. Šįkart pasakojamą apie nepilnametį Beną, kuris supranta, kad yra nebinarios lyties. Nebinarė lytis – tai terminas, apibūdinantis asmens lytinę tapatybę, kuri nesutelpa į tradicinį vyriškos ar moteriškos lyties suskirstymą, tai net ne apie seksualinę orientaciją, o apie šiuo metu kur kas keblesnius reikalus, su kuriais visuomenė yra gana mažai susipažinusi. Filmą režisavo translytė Tommy Dorfman pagal rašytojo Mason Deaver romaną tuo pačiu pavadinimu. Tiek knyga, tiek filmas skirtas jaunuoliams apie nebinarios lyties tapatybės paieškas, priėmimą, supratimą...

Esu beveik įsitikinęs, kad šis filmas daugeliui nusistačiusių prieš LGBTQ ir kitokius asmenis nepatiks. Įsitikinimus keisti būtina, tačiau ar galima ką nors pakeisti muštru? Tikriausiai, kad ne, o tokie filmai kaip „Linkiu tau geriausio“ (ir apskritai menas) leidžia nors per sprindį priartėti prie kitokio mąstymo ir suvokimo kaip jokia kitokia politika negali. Todėl filmas pirmiausia suveiks kaip edukacinė medžiaga, kuri pateikia, sakyčiau, gana amerikietiško, šiek tiek pasaldinto ir klišėmis perteiktą istoriją, labai, sakyčiau, tinkanti masiniam žiūrovui. Taigi pagrindinis veikėjas Benas išvaromas iš religingų namų, jis apsistoja pas 10 metų nematytą seserį Haną, kuri kadaise dėl per ankstyvo nėštumo pati buvo palikusi tėvų namus. Ji kurį laiką priglaudžia brolį, išsiaiškina jo problemas, o sutuoktinis priregistruoja prie savosios mokyklos, nes yra pedagogas. Galiausiai po kurio laiko atsiranda tėvai tikėdamiesi susigrąžinti Beną ir uždaryti jį į krikščionišką gydymo įstaigą... Tai taip amerikietiška, kad beveik nesiskiria nuo tų siužetų, kuriuos kine matydavome prieš 20 ir daugiau metų, t. y. tas istorijas, kurios pasakoja apie tėvų dėl seksualinės orientacijos išvaromus vaikus.

Visgi istorija turi šviesiąją atsvarą. Tai Beno sesuo, kuri priima brolį, nes žino, kaip krikščioniški tėvai gali elgtis beprotiškai, bet labiausiai Beną keičia tolerantiška ir būtent įvairioms asmenims atsiskleisti ir būti savimi skirtos mokyklos. Kol kas neįsivaizduoju tokios mokyklos Lietuvoje (nebent kokios menų?), kurios būtų tokios idėjiškai atviros paauglių ir jaunuolių sudėtingoms ir įvairioms tapatybėms. Visgi noriu pasakyti, kad filmas kaip ir „Su meile, Viktoras“ (2020) laikosi tos šviesiosios pusės: gyvenimo išbandymus patiriantis Benas tampa drąsus tik tada, kai aplinka atliepia jo tapatybę, paliudiją jį esantį saugų ir normatyvų, tada atsiranda draugai, jausmai, bandymas priimti save sociume ir tik toks priėmimas yra tiesiausias kelias į savasties realizavimą. Žinau, kaip keistai atrodo vaikinas šokantis gatvėje su sijonėliu... toks pavojingas ir grėsmingas, kad daugelis nė neatpažįsta, kaip veikia vien šis įsitikinimas bukas ir primityvus – skirstyti žmones pagal stereotipus. Benas pirmąkart šioje transformacijos istorijoje gali būti tuo, kuo nori būti. Žinoma, filmas nėra kažin koks labai ypatingas menine prasme, nes kontekste vis dar tos pačios socialinės prieštaros, tėvų ir vaikų konfliktai, tačiau žiūrovas yra provokuojamas ne propagandai ir susipriešinimui, bet tam, kad leistų kitiems gyventi savus gyvenimus taip, kaip norime, kad leistų mums. Ir taip... Aktorius Corey Fogelmanis sukūrė, nors ir romantizuotą, bet įsimintiną androginišką vaidmenį filme „Linkiu tau geriausio“.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 5.4

Maištinga Siela

Filmas: "Pradingusi" / "Missing"

 

Sveiki,

 

Vos tik pamačiau naujausią režisierių Nicholas D. Johnson ir Will Merrick filmą „Pradingusi“ (angl. Missing) (2023), kurie prisidėjo prie novatoriško ir įtempto trilerio „Paieška“ (2018) kūrimo, supratau, jog turiu ir vėl pamatyti kažką panašaus. Tiesą sakant, per šį jau netrumpą penkerių metų tarpą nuo „Paieškos“ buvo sukurtas ne vienas panašaus braižo filmas, vieni sėkmingesni, o kiti šiaip, tad knietėjo pasižiūrėti, ar kino kūrėjai pasiūlys dar įdomesnį siužetą ir kokių nors naujovių.

 

Nuo pat filmo pradžios tampa akivaizdu, jog „Pradingusi“ remiasi tomis pačiomis žaidimo taisyklėmis kaip ir „Paieška“, o galgi galima tai pavadinti netgi savotišku tęsiniu. Istorija pasakoja apie vienos šeimos istoriją per namų tinklalaides, socialinius tinklus ir pokalbių kambarius bei viską, ką galima rasti ir patikrinti internete, įskaitant ir saugumo stebėjimo kameras. Jauna mergina išlydi mamą į oro uostą, iš kurio ji su savo naujuoju širdies draugu išskrenda į Kolumbiją, tačiau sutartą grįžimo dieną ji negrįžta. Kas nutiko mamai ir jos draugui? Mergina kreipiasi į šeimos draugus ir policiją, bando prisijungti prie mamos pašto ir visaip kitaip atsekti įvykių eigą. Žinoma, besikapstydama po archyvus ji randa labai keistų dalykų. Paaiškėja, kad naujasis mamos draugas turi kriminalinę praeitį, o ir pati mama turi savų paslapčių...

 

Filmas iš tikrųjų išlaiko ir įtampą, ir demonstruoja neįtikėtiną dinamišką ir operatyviai apgalvotą internetinio pasaulio galimybes. Net sunku patikėti, kaip lengva nulaužti paskyras, prisikapstyti prie tiesos, jeigu nors kiek pažįsti žmones, todėl labai atsargiai su paskyrų slaptažodžiais! Filmą išties lengva ir paprasta žiūrėti, nes šioji internetinio detektyvo forma dar nėra išsikvėpusi ir, atrodo, dar tik kyla. Prisiminkime nelabai sėkmingą bandymą perteikti siaubo trilerį „Išmesta iš draugų“ (2014), bet „Pradingusiai“ šitas negresia. Bet visgi atmetus filmo formą, kuri išties veikia ir pasitarnauja labai gerai, pats siužetas neatrodo labai jau sudėtingas, tam tikrus dalykus galima įspėti jau pačioje pradžioje. Tiesą sakant, tas asmeniškai ir pavyko, bet viso šio filmo žavumas ir intriga yra žiūrovo keliamos prielaidos, o gal viskas yra ne taip, kaip atrodo, ir įtampą išlaiko visa filmo kompozicija, kuri retsykiais ir paklaidina, ir vėl leidžia grįžti į teisingos hipotezės kelio. Nepaisant kelių nonseniškų kadrų, pavyzdžiui, beginklio bėglio sušaudymas ant stogo, kurį mato pasaulis, šiaip yra laikomas neteisėtu, tačiau šunys matė. Manau, jeigu kūrėjai dar kurs panašaus turinio filmą ir nebepalepins kaskart įmantresniais siužetais, gali ištiktų frančizės nesėkmė.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela