Filmas: "Dvilypiai gyvenimai" / "Doubles vies"

Sveiki,

Labai mėgstu prancūzų režisierių Olivier Assayas. Tai tikriausiai trečiasis jo matytas filmas „Dvilypiai gyvenimai“ (pranc. Doubles Vies) (2018). Anksčiau matyti taip pat puikūs filmai „Zils Marijos debesys“ ir „Asmeninė pirkėja“ išties buvo mane intelektualiai prikaustę, tad beveik neabejojau, kad gerai „pasikrausiu“ ir iš šio filmo.

Istorija pasakoja apie santykių keturkampį knygų leidybos sferoje. Intelektualioje vyno gėrimo ir vakaronių terpėje „trinasi“ vidutinio amžiaus žmonės, kalbantys apie leidybos pokyčius, nė nesuprasdami, kad iš tikrųjų jie kalba apie savo amžiaus pokyčius ir naujos kartos atėjimo. Tai tam tikra šabloninė simbolinė kalbėjimo forma, kurią naudoja režisierius ir savo kituose filmuose. Kita prasme tai filmas apie saviapgaulę, gyvenimas apgaubtas melo, suvokiant jį, bet sąmoningai vengiant tiesos, kad, neduok Dieve, nesugriūtų tiesiog patogus santykis su gyvenimo partneriu. Kitaip sakant, tai ne tik jau prancūziška šiuolaikinė gyvenimo maniera, bet ganėtinai tendencinga ir Lietuvoje...

Filmas „plepus“, jame daug gana specifinės sferos dialogų – apie aktorystę, apie leidybos užkulisius, apie knygos rašymą... Kartais atrodo, kad patys veikėjai yra klišiniai knygos personažai, o jų aprašyti veikėjai kur kas gyvenimiškesni. Režisierius tiesiog nuostabus dialogų kūrėjas! Vien dėl jų eičiau dar kartą pažiūrėti šio iš esmės gero filmo. Nors man labiau patiko jo paskutinieji filmai, ypač „Zils Marijos debesys“, kuriame Juliette Binoche atliko įspūdingą vaidmenį. Na, o „Dvilypiuose gyvenimuose“ ji susilieja su ketviriuke ir aktoriniu požiūriu nelabai kur čia yra aktoriams labai pasireikšti, nes filmas ne apie asmenybes, o apie santykius.

Visgi buvo vieta, kai nesuturėjau juoko. Kai ketveriukė kalbasi prie vasarnamio terasoje apie audio knygos įgarsinimą ir vienas iš jų sako, kad reiktų paskambinti Juliettai Binoche ir susitarti, kad jį įrašytų audio knygą, o ta pati aktorė tame pačiame kadre vaidindama visai kitą personažą sako, kad niekas taip nedaro, nes reikia susisiekti su jos vadybininku... Smulkmena, bet kokia prancūziška ir natūrali! Šiaip filmas gal kiek siužetiškai primena pernelyg paprastą muilo operą ir galima pasigesti originalumo, tačiau intelektualių dialogų dėka filmas kaip koks ledkalnis pasirodo kur kas galingesnis už bet kokį Lotynų Amerikos serialą.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 6.5

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Renuaras" / "Renoir"

Sveiki,

Tiesą sakant, skeptiškai vertinau filmą „Renuaras“ (pranc. Renoir) (2012), kuris pasakoja apie prancūzų dailininką impresionistą Pierre-Auguste Renoir (1941-1919). Tai filmas apie paskutines jo gyvenimo dienas jo viloje prie jūros. Pirmojo pasaulinio karo apsuptyje jis gyvena ramybės oazėje, kai du vyriausi sūnūs kovoja karo fronte, tačiau gyvenimas nelengvas – tapytoją kamuoja sunki liga, kuri reikalauja nuskausminamųjų...

Labai mėgstu biografinius filmus, tačiau tai nėra vienas iš tų, kurio užduotis atskleisti tapytojo gyvenimą. Ne, veikiau jo kaip dailininko filosofiją, savotišką pasaulio matymą, o pati istorija veikiau koncentruojasi į dailininko sūnų, būsimą itin garsų XX amžiaus kino režisierių, kurio juostų turiu savo duomenų bazėje, bet niekaip vis nepažiūriu, o derėtų... Pačiame filme mažai veiksmo – viso labo pozuotoja sukinėjasi apie senuką tapytoją ir užmezga romaną su jo sūnumi. Daug nuogumo, XIX amžiaus tapybiškos romantikos ir... Bet kokios šio filmo spalvos! Kokios spalvos! Pats filmas kaip atskiras meno kūrinys, paveikslas, kurio kadrai pulsuoja energetika. Visumoje filmas panardina į iš pažiūros provincialų gyvenimą, tačiau laikmečio detalės, senuko skausmas ir noras tapyti „iki galo“ tiesiog leidžia mėgautis filmu kaip kokia estetine filosofija.

Žinoma, kaip ir daugelis, kurie nebuvo susidūrę su Renuarais, po filmo bėgo gūglintis, kiek šiame filme yra tiesios – ir realūs veikėjai, ir situacijos analogiškai atkartotos. Simpatingi prancūzų aktoriai, gera scenografija, pagalios šviesos leidžia filmu mėgautis tarsi atskiru paveikslu, negana to, dar ir papasakoja laikmečio istoriją.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela