Filmas: "Tuvė" / "Tove"

 Sveiki,

 

Suomių režisierė Zaida Bergroth Scanoramoje pristatė garsios suomių-švedų rašytojos, iliustratorės ir dailininkės Tuvės Janson (Tove Jansson 1914-2001) biografinį filmą „Tuvė“ (suom. Tove) (2020), kuris skirtas besiformuojančios menininkės gyvenimo etapui. Kai aną vakarą žiūrėjau švedų-danų filmą „Astridos Lindgren jaunystę“ (2018), beveik buvau tikras, kad kažkuo anas filmas bus panašus į „Tuvę“, tačiau kažkiek klydau.

 

„Tuvė“ filmas mane absoliučiai nustebino, nes jis LGBT indekso filmas, o rašytoja visą savo gyvenimą kaip menininkė nuo pačių artimiausių savo draugų neslėpė, jog ją traukia moterys. Filmas mus nukelia iškart į Antrojo pasaulinio karo pabaigtuves, kada pasidalijęs pasaulis ir Suomiją varginęs Žiemos karas su Rusija galiausiai baigėsi. Jauna moteris Tuvė bando tarp vyrų dailininkų impresionistų pelnyti pripažinimą, tačiau nesilaikydama tėvo dailininko primestų standartų, ji taip ir nesulaukia nei stipendijos, nei pripažinimo iš menininkų luomo. Iš vienos pusės dėl to, kad ji moteris, o iš kitos, kad kitokia. Galiausiai, gyvendama skurdžiai dideliame bute, ji vienu metu susitikinėja su vyru ir vienoje parodoje su sutikta įspūdingo stoto lesbiete režisiere Vivika. Netrukus Tuvė patiria išdavystę, o kad prastumtų nelaimingas gyvenimo dienas, ji vis labiau paišalioja į paraštes išgalvotus veikėjus, kuriuos vadina Troliais Mumiais. Tikriausiai nė pati neįtardama, kad vieną dieną šie „nerimti dalykai“ taps jos ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir padarys ją viena žymiausių karikatūrišių ir knygų vaikams autore pasaulyje.

 

Priešingai, nei „Astrida Lindgren jaunystė“, šis filmas atskleidžia LGBTQ moterų menininkių padėtį Skandinavijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo. Tuvė absoliučiai meninės prigimties asmenybė, kuri nuo mažens siekė eiti tėvo pėdomis, todėl jos gyvenimo pažiūros negaubia puritoniški tėvų reikalavimai, nėra kaltės ir religinio potrauminio jausmo. Be to, Tuvę galima laikyti laisva bohemos atstove, kuri aistringai bando kurti ne tik savo kūrinius, bet ir savo gyvenimą. Ne kartą, žiūrėdamas šį filmą, pagalvojau, jog tai savotiška Skandinavijos Frida Kahlo, gyvenusi panašiu laikotarpiu, patyrusi moterų meilę ir meninį savitumą, nepritapimą. Žiūrint tokius filmus kaip „Tuvė“, nesunku susikurti asmenybes autoritetus, žavėtis ir toliau kurti mitus apie jų gyvenimo būdą, tačiau tikriausiai gyvenimas yra kur kas paprastesnis ir pilkesnis, nei toks spalvingas filmas. Bet kokiu atveju, filmui pavyko sukurti ir perteikti tą nematomą ir, sakyčiau, kiek pagražintą menininkės gyvenimą, apie kurį ilgą laiką plačiai negalėjome dėl savaime suprantamų priežasčių kalbėti.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Valymas" / "Purge" / "Puhdistus"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti suomių režisieriaus Antti Jokinen filmą „Valymas“ (Purge / Puhdistus) (2012 m.). Na, daugelis tikriausiai žinote, kad filmas yra pastatytas pagal labai išpopuliarėjusio suomių rašytojos Sofi Oksanen romaną „Valymas“, kuris, beje, yra išverstas ir į lietuvių kalbą ir kurį, beje, su dideliu malonumu prieš keletą metų teko sukramtyti. Įdomu tai, kad perskaitęs, pagalvojau, jog išeitų tikrai neprastas filmas iš visos šios medžiagos. Neklydau! Ir išėjo.

Filmas „Valymas“, tiksliai nežinau, ar filmuotas Suomijoje, ar Estijoje, bet iškart patraukė savo artimais ir pažįstamais mums, lietuviams, peizažais. Neįtikėtinai stiprus romanas padovanojo tokį pat neįtikėtinai stiprų scenarijų režisieriui, kuris, mano galva, kuo puikiausiai susitvarkė su romano adaptacija. Kiek leidžia atmintis prisiminti romano įvykius, tai galiu pasakyti, kad ši ekranizacija pasižymi ypatingu kruopštumu, nes nepraleistas nė vienas svarbus ar menkiau svarbus įvykis romane – ypatingai detalu, tikslu ir išreikšta būtent taip, kaip romane. Aišku, 100 procentų nesitikėkite, bet kokius 90 procentų tai tikrai turėtumėte rasti. Nustebino ir puikūs suomių bei estų aktoriai, kurie labai įtikinamai atsidavė šiam filmui ir abejoju, ar geresnį pastatytų už Atlanto gyvenantys režisieriai.

Smagu, kad ši pakankamai sudėtinga istorija neįgriuvo į tiltą ir atsivėrė pakankamai skandinaviško kino filmų dvasia, priminė ir šiuolaikinį estų kiną, kuris man labai patinka. Net nežinau, tikriausiai filmas turėtų būti nemenkas atradimas tiems, kurie apskritai nieko negirdėjo apie šį romaną ir siužetą, tada filmo pateiktas siurprizas turėtų išties nustebinti žiūrovą. Na, ir man, skaičiusiam, filmas vis tiek pasirodė labai vykęs visuose elementuose – vaidyba, scenarijus, režisūra. Taip filmas primena šiek tiek švedų filmą „Blogis“, nes jame pakankamai daug prisodrinta brutalių prievartos ir išnaudojimo scenų, tiesą sakant, braižas ir pateikimas šių filmų yra pakankamai panašūs. 

„Valymas“ – tai daugiasluoksnis, dvilypis pasakojimas, kur sujauktais laikais pasakojama vienos giminės istorija, kuri yra įtakota Estijos komunistų valdžios brutalumu bei šiuolaikinėmis moterų sekso vergijos istorijomis. Praeina pusė amžiaus, skirtingos kartos ir moterys vis dar kenčia tas pačias kančias tik skirtinguose režimuose ir aplinkybėmis. Persipynę likimai nepaliks abejingų žiūrovų, kurie yra ištroškę nebanalių ir stiprių siužetų, nebijo brutalios realybės ir sukrečiančių vaizdų. Tiesiog širdis neleidžia rašyti 9...

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.2


 

Jūsų Maištinga Siela